išsiskyrimas
braukti kol braukiasi kol
net ir to vieno
žodžio nelieka
o vis dar atrodo – per daug
pasakyta
(Paulius Norvila)
***
Vasara. Mano mūzos atostogauja… Kartais jų pasiilgstu, bandau pasikviesti skaitydamas, ką jos padiktavo kitiems. Į rankas pakliuvo penki numeriai žurnalo „Literatūra ir menas“. Gimnazija prenumeruoja.
*
Tai va, radau tik šį eilėraštį, kuris bent šiek tiek sudomino. Visa kita – ne mano skoniui, ne mano jausmui, ne mano minčiai…
Jaunas tas Paulius Norvila, todėl kablelių nededa, didžiųjų raidžių nerašo – bijo apsirikti… Bet gerai, kad braukia, kol braukiasi, nes tikrai per daug pasakytų. Man patiko tas patarimas! Čia gudriai užmaskuota, ko būtų pasakyta: labai išmintingų dalykų (nenusipelnėte tiek daug…); labai jausmus sužadinančių dalykų (negalima perdozuoti, negalima…); daug visokių nesąmonių…
*
Man patiko nebaigta rekursija: eilėraštis liepia braukti, kol nė vieno žodžio nelieka, bet juk jame yra žodžių! Nors ir nedaug, bet yra. Vadinasi, šių žodžių autorius neišbraukė pamatęs, kad per daug nebus pasakyta. Pritariu.
*
Dabar jau lauksiu savo mūzos. Kai atlėks, paprašysiu, kad nediktuotų man kablelių…
Atsakymai
Burgis, 2013-07-22 09:42:54
Vertina žinovai!…
loreta, 2013-07-23 10:42:39
Paulius Norvila
nebijok
nesupraski manęs teisingai,
čia ir vėl tiktai masinės riaušės
ir derybos, ir pinigas pinga,
ir varguolis vėl deras dėl kriaukšlės.
ir mašinos važiuoja iš lėto,
nesupraski manęs kaip nereikia,
tavo amžinas draugas – sonetas,
vienus giria, kitus visad peikia.
tavo amžinas draugas – laikinas,
vėl pietums jis patiektas ant stalo,
ir ugnis duoną niekieno raiko,
ir balandis negrįžta iš karo.
ir trumpi apsiuostymai baigės,
kaip aliejus, kaip vaškas be žvakės,
bėga amžinas priešas – paklaikęs,
bėga amžinas draugas – apakęs.
bėgam mes – nežinodami kelio,
kaip vaikigaliai turgaus kišenėj,
į rankovę – sausainį benamiui,
ir į pypkę – tabako žiupsnelį.
Paties autoriaus patarimai:)