Laisvalaikiu skaitinėju Irvin D. Yalom, M. D. (atkreipkite dėmesį – M. D. (lot. Medicinae Doctor santrumpa) parašyta viršelyje! – B.B.) knygą „Terapijos dovana“. Paantraštėje parašyta: „Atviras laiškas naujosios kartos terapeutams ir jų pacientams“. Knyga apie psichiatriją, psichoterapiją. Ją man davė paskaityti mūsų buvusi gimnazistė, mūsų buvusio gimnazisto žmona, dabar dirbanti mūsų gimnazijoje psichologe-konsultante. Ji ir išvertė šią knygą iš anglų kalbos.
***
Daugelis jau žino mano požiūrį į psichiatrus, psichologus, psichoterapeutus. Ši knyga tik sustiprina tą požiūrį. Pusę knygos jau perskaičiau ir neradau nieko, nieko, ko aš pats, nemokša, negalėčiau pasakyti, parašyti. Išskyrus, žinoma, autoriaus darbo su pacientais epizodus. Jie, ir tik jie, ir yra įdomūs.
*
Esu įpratęs net ir netikusias netikusių autorių knygas skaityti su noru sužinoti ko nors naudingo. Tai va. Jau sužinojau, kad, jei imsi knisinėtis kiekvienoje gyvenimo smulkmenoje, tai tapsi arba psichoterapeutu, arba jo pacientu! Rasdamas tai šioje knygoje, pagalvoju ir apie jus, mieli svetainės lankytojai… Atsiprašau!
*
Metai prasidėjo. Neskirkime dešimties minučių duonos kepaliukui parduotuvėje nusipirkti. Nestudijuokime visų lentynoje esančių dantų šepetėlių aprašų. Nesugaiškime pusvalandžio rinkdamiesi skalbimo miltelius. Nestudijuokime valgyklos, kuroje lankomės 30 metų, meniu – tai ne Koranas.
*
Nesibarkite dėl to, kas rašoma interneto svetainėse, portaluose. Tiesiog parašykite, laiko turėdami, ką galvojate pasiūlyta tema, o ne ką galvojate apie jau parašiusius žmones.
*
Laikas lekia kaip vėjas. Šalin smulkmenas! Meilė viską ištaiso! Mylėkime!
Atsakymai
Burgis, 2012-01-02 15:12:03
Teisingai galvoju?…
Martynas, 2012-01-02 16:15:54
Manau, teisingai. Tik būtų galima pastebėti, jog verta skirti dėmesio ir laiko, kai renkiesi daiktą pirmą kartą ir sprendi dėl pasirinkimo motyvų. O vėliau telieka tik vadovautis anksčiau protingai užsibrėžtomis gairėmis. Jei į jas pakankamai laiko įdėjom anksčiau, vėliau jo sutaupysim vis daugiau.
Juk niekas nenorėtų būt išbertas nuo skalbimo miltelių, atsikąst sprangios duonos, arba smarkiai permokėt už (kad ir puikų) daiktą.
Tomas Juskevicius, 2012-01-03 05:48:03
“Jau sužinojau, kad, jei imsi knisinėtis kiekvienoje gyvenimo smulkmenoje, tai tapsi arba psichoterapeutu, arba jo pacientu!” – puikiai čia!
Marius A., 2012-01-03 07:00:28
«Жизнь – цепь, а мелочи в ней – звенья,
нельзя звену не придавать значенья»
Kadangi automatinės vertimo sistemos šią frazę verčia klaikiai – nesuprantantiems išversiu, nors skambės ir ne taip puikiai, kaip originale 😉
“Gyvenimas – grandinė, o smulkmenos – jos grandys. Negalima grandžiai neskirti dėmesio / svarbos”. (Grandinė yra tokio stiprumo, kiek stipri silpniausia grandis).
Žinoma, visur turi būti balansas, iš kitos pusės – negali žinoti, kuri pasirinkimo smulkmena vėliau pasirodys esminė – padangos, bankas, kelias (maršrutas) namo, maisto produktas, etc…
Ignas, 2012-01-03 15:32:52
Normalu, kad skaitant populiariosios psichologijos knygą atrodo viskas jau ir taip buvo žinoma. Psichologija kaip mokslas neapsiriboja vien tuom.
Antra vertus, psichologijos tyrimo objektas – itin sudėtingas, o ir kaip mokslas psichologija yra gana jauna. Panašiai prieš pora tūkstančių metų vienas žmogus laisvai galėjo būti ir astronomas, ir teisininkas, ir pirklys, ir matematikas, vien todėl, kad mokslai buvo gana jauni ir daug nepažengę į priekį.
Tad, nors ir nežinau koks tiksliai Jūsų požiūris į psichiatrus, psichologus, bet labai noris paminėti, jog dažnai žmogus mano, jog kažkas objektyviai yra primityvu ir paprasta, nors toks tėra jo supratimas apie tai. Žmonės, kurie sako, pavyzdžiui, kad filosofija – vien beprasmiai pliurpalai, dažnai būna neskaitę nei vieno filosofinio veikalo. Aršiausiai kritikuojame tai, ko nesuprantame.
Burgis, 2012-01-03 16:18:18
Ignui: tai ir blogiausia, kad toje knygoje viskas suprantama… Aš mėgstu filosofiją! Ten yra sunkių dalykų.
Kirke, 2012-01-03 17:00:47
Gaila, taip seniai skaičiau tą knygą, kad jau nebegalėčiau apie ją diskutuoti. Bet žinau tiksliai viena: daugelis psichologinių tiesų atrodo savaime suprantamos ir logiškai išmąstomos, kai apie jas perskaitai. Bet va neseniai susidūriau su tokiu įdomiu dalyku: skaitau žurnalą “Psichologija tau”, ir ten yra straipsnis apie tai, kaip siekti savo tikslų, kuriame parašyta, kad vienos mokslininkės teigimu, kuri remiasi rimtais eksperimentais, papasakojimas apie tikslus savo artimiesiems neigiamai veikia pastangas jų siekti, nes vien išsipasakojimas jau gali atrodyti jau lyg ir pusė tikslo pasiekta ir dedama mažai realių pastangų. Atrodė visai logiška, man gi irgi yra nepavykę pasiekti daugybės tikslų apie kuriuos “prisisvaigau” savo vyrui ar sesei.
Skaitau kitą knygą “59 sekundės” apie psichologijos įdomybes, ir autorius teigia atlikęs didžiulį tyrimą su 5000 tiriamųjų, kuris įrodo, kad papasakojimas apie savo tikslus artimiesiems padeda juos įgyvendinti, nes juk viešai pasižadi. Irgi atrodo logiška, pati būčiau taip sugalvojus.
Bet o kur tiesa?
Ignas, 2012-01-03 17:42:48
Tikslų papasakojimas gali tiek padėti, tiek pakenkti. Tai priklauso nuo daugybės kitų faktorių. Gyvenimas pernelyg įvairus, kad konkrečios taisyklės galiotų kiekvienu atvėju, kas ir daro psichologijos mokslą tokį netikslų ir nevienareikšmį. Bet kažkada bus galima gana tiksliai įvertinti tikimybę, kad žmogus supyks..