Toks mūsų darbas – ugdyti, mokyti, auklėti vaikus. Man labai patinka tas darbas, nors kartais jis labai sunkus, skausmingas… Tada aš pradedu galvoti, kas čia mums labiausiai trukdo dirbti tą kilnų darbą? (Pastebėjote, aš sakau „darbas“, bet tai tik tam, kad jūs prie tokio sakymo įpratę. Man tai nėra darbas ir niekada nebus! Tai mano būsena, būvis, gyvenimas.)
*
Taigi – kas trukdo? Žinoma, kvaili apribojimai, formalizmai, popierizmai, bukagalviai šen ir ten švietimo institucijose (tik jau nesiginčykite! visur jų yra, negali taip būti, kad švietime nebūtų), pavydas… Bet tai – ne pagrindiniai trikdžiai.
*
Pagrindinė problema – mes negalime pakeisti vaikų tėvų, vaikų šeimų, vaikų aplinkos. Mes net negalime truputėlį pamokyti tėvų, patarti, padėti jiems. Pirma, jie iškart stoja piestu prieš mūsų intervenciją į šeimą. Gal ir teisinga… Antra, jie neturi laiko, neturi noro priimti mūsų „intervencijos“. Jei turėtų noro, aš bematant įkurčiau tėvų filialą gimnazijoje! Galėtų pasimokyti kalbų, kalbėjimo, etiketo, psichologijos ir kt. Net matematikos (išmokti išmokti…).
***
Deja, tenka apsiriboti trumpais dialogais, kartais labai karštais, skausmingais dialogais…
*
Meilė – gyvenimo šviesa. Vedybos – mokestis už tą šviesą.
Darbas su vaikais – gyvenimo džiaugsmas. Aštrūs sąlyčiai su tėvais – mokestis už tą džiaugsmą.
Atsakymai
Burgis, 2014-09-25 08:53:44
Aš tikrai nesiskundžiu!…
kitamama, 2014-09-25 16:44:19
Ir aš pamenu tą virpulį, kada išleidom savo Pumpurėlį į KTUG. O dar kitas miestas, nežinomi draugai, gyvenimas bendrabutyje… Viskas kitaip, nei buvo. Supraskite ir atleiskite tiems tėvams “už karštus dialogus”… Aš juos tik užjausti galiu ir patarti… Nesijaudinkite, pasitikėkite savo vaikais, viskas bus gerai.
Dar… Kadangi esu vieno iš gimnazistų mama, tai aš esu “trukdis” taip pat…? Gal galėtumėt plačiau apie tai? Kaip norėtumėte pakeisti mus?
Burgis, 2014-09-25 18:48:22
kitaimamai: ačiū Jums už teisingą klausimą!
-
Aš norėčiau, kad tėvai besąlygiškai priimtų reikalavimus, taikomus vaikams.
-
Aš norėčiau, kad tėvai visada žinotų: 300 yra daugiau nei vienas; gimnazija yra visiems, o ne tik jūsų vaikui.
-
Aš norėčiau, kad tėvai nepradėtų vadovauti gimnazijai; aš gi nevadovauju jų darbovietėms.
-
Aš norėčiau, kad tėvai nesitikėtų (ir nebijotų…) staigių permainų gimnazijos nuostatose, stiliuje: 25 metai yra pakankamas įrodymas, kad mes mokame gyventi.
-
Aš norėčiau, kad tėvai apie savo vaikus su manimi kalbėtų IKI TO, o ne PO TO. (Čia kaip su neplaniniu nėštumu…).
-
Aš norėčiau, kad tėvai padėtų savo vaikui taip, kad tą pagalbą jaustų ir gimnazija.
***
Tik tiek. Juk nedaug?
Saulė, 2014-09-25 19:58:12
Patiko jūsų mintis įkurti tėvų filialą. Aš mielai ateičiau ir pasikalbėti, ir pasimokyti. Etiketas, kalbėjimo menas- būtų įdomu daugiau apie tai sužinoti.
sonata, 2014-09-25 22:41:59
Tai gerai, kad gimnazistai negali pasirinkt tėvų – priešingu atveju gal būtent tie vaikai nebūtų KTUG gimnazistai…
Giedrius, 2014-09-25 23:55:25
O tai tema… Gaila išsilavinimas nėra tokia duotybė, taip kaip tai yra charakteris. Galima būtų kalbėti, galima būtų pasakyti daug gero. Bet aš dabar tik iš ilgos kelionės. 🙂
Nerijus, 2014-09-29 21:27:06
Galiu pasidalinti patirtimi is Europines mokyklos Briuselyje. Tevai cia turi savo organizacija, kuri rupinasi trim pagrindiniais dalykais: transportu(autobusais vaikams i ir is mokyklos), valgykla ir papomokiniais bureliais. Taip pat atstovauja tevu nuomone pokalbiuose su mokyklos vadovybe. Placiau apie asociacija woluweparents.org . Pagrindinis dalykas, kad tevai nera priesingoje stovykloje – jie mokyklos dalis. Kiekviena klase renka po tris tevu atstovus, atstovaujancius klase. Informacijos sklaida taip pat vykdoma per tevu atstovus, pvz jei pasnigus atsaukiamos pamokos (Belgijoje sniegas stichine nelaime 🙂 ), tevu atstovai skambina ir pranesa savo klases vaiku tevams.