The government…

The government, which proclaims a target of fifty per cent of young people going to university, and at the same time ensures that forty per cent are uneducated when they leave secondary school, lives in a fantasy world.

***

Rašytoja  P.D. James gimė 1920 metais Oksforde. Teiginį, kurį jūs perskaitėte, ji parašė 2008 metais romane (detektyve) ‘The Private Patient’. Gal tikrai reikia išgyventi 88 metus, kad suprastum paprastą švietimo absurdą?

Atsakymai

Rasa, 2009-10-04 13:08:20

Ne į temą (na, jau turėjot priprasti, kad dažnai rašau ne į temą 🙂 , bet sudomino pono Burgio straipsnis “Teisė pasirodyti, pareiga paklusti” apie tai, kaip “Tik tada, kai paklausiau, kas čia šefas, Simonas nutarė paklusti…” :))

Gal čia rašantys norėtų pakalbėti apie tai? Būtų gana įdomu, ką manot apie paklusimą? Kam reikėtų paklusti, o kam ne? Ar mokytojai yra tie žmonės, kuriems privalu paklusti? Ar jie visada teisūs, kad jiems reikėtų paklusti? Ar tėvai visada teisūs, todėl jiems reikia paklusti? Ar vyresni žmonės tikrai išmintingi? Ar paklusimas- gera savybė? O gal tai tik lengvesnis pasirinkimas, kam galvoti, paklusai- tu teigiamas, visiems viskas gerai, ir tau nereik sukti galvos ieškant sprendimo?

Na tai tik maža dalis klausimų, kurie pasipainiojo mano galvoj 🙂

Tiesa, nepasakiau, kad straipsnis “Dialoge” 🙂

Burgis, 2009-10-04 13:55:07

Į temą, Gerb. Rasa, į temą viskas, kas apie švietimą…

Esu kategoriškas: yra situacijų, kai aš NORIU besąlygiškai paklusti (pavyzdžiui, gydytojams), ir yra situacijų, kai aš NORIU, kad man paklustų – kitaip negaliu vadovauti… Vaikai – tėvams, mokytojai – direktoriui, darbuotojas – vadovui turi išmokti ir paklusti, ir prieštarauti. Išmokti, išmokti reikia! O ne daryti vienaip ar kitaip nesusimąstydami.

Rasa, 2009-10-04 14:40:03

Pirma: gal galėtų čia būti visi ne tokie “gerbiami”, o tiesiog žmonės- Rasa, Petras ar koks Pilypas? 🙂

Antra: ir aš norėčiau besąlygiškai paklusti pav. gydytojams 🙂 Deja… Jei savo laiku būčiau paklusus savajai, jau būčiau buvus be tam tikro organo, kurį turiu po šiai dienai ir jis visiškai sveikas! 🙂 Kad kažkam paklustum, turėtum pasitikėti tuo žmogum.

Iki kada vaikai turėtų paklusti savo tėvams? Kada vaikai gali pasijausti turintys svarią nuomonę? Ar tik tada, kai jau užsidirba, išeina iš namų ir tėvai negali pasakyti: “Kai tau bus aštuoniolika…” (čia prisiminiau, kaip mergaitės gimnazistės mama neišleido į žygį, man gėda už tokias mamas) ar “Kol pas mane gyveni ir valgai mano duoną”, “Aš ne tavo metų”, “Kai paaugsi, suprasi…”, “Kodėl? Todėl, kad aš taip pasakiau…”

Suprantu, kad vadovas, tėvas ar mokytojas nori paklusnumo. Tik gal reikėtų norėti būtent ir paklusnumo protingo, o ne geros dresūros rezultato? Nes pasakymas: “turi klausyti, nes aš taip pasakiau” skamba šiek tiek nekaip, jei jis niekuo nepagrįstas. (Čia Burgiui netaikoma, jo veiklos rezultatas puikus, o tai puikiausias argumentas, kad jo visi gimnazijoje turi klausyti :)))

Būtent mąstyti reikia visada! Jei išmokysime vaiką tik paklusti vyresniam, lyderiui, jis taip pat sėkmingai gali paklusti suradęs lyderį gatvėje ir mums nepatiks rezultatas 🙂

nv, 2009-10-04 20:36:33

Gerb. B.B.pavadinime ,,The gover(n)ment” nereikia -n,

o teksto pradžioje ,,The gove(n)ment”vietoj ,,n”turi būti ,,r”.

Burgis, 2009-10-04 20:43:04

nv: ačiū, bet sutinku tik su viena klaida: tekste praleidau raidę… Šiaip jau ‘government’ yra ir knygoje (85 psl.), ir be -n to žodžio nežinau…

Manfredas, 2009-10-05 01:18:16

p. Burgiui: teisingai nežinote.

p. nv: http://en.wikipedia.org/wiki/Government

Rasa, 2009-10-05 09:04:27

Su mokytojų diena visus, kurie moko! 🙂

Tegul būna jūsų mokiniai geri, žingeidūs ir paklusnūs, tegul kantrybė jumyse būna neišsenkanti, sėkmės! 🙂

Burgis, 2009-10-05 09:55:04

Rasai: ar aš mokau? Jei taip – ačiū!

Burgis, 2009-10-05 15:01:55

Rasai: taip, tai tūkstantmečių problema – kiek paklusti, kiek protestuoti? Niekas jos neišsprendė, nes tai dialektika, progreso variklis. Tiesiog kartais labai akivaizdūs kraštutinumai, todėl vėl ir vėl apie tai kalbama.

mama R, 2009-10-05 18:11:04

Įsakinėjimo-paklusnumo filosofijos pamokos iš “Mažojo princo”, karaliaus kalba:

“Jei aš įsakyčiau generolui, kad jis skraidytų kaip drugelis nuo vienos gėlės ant kitos arba, kad parašytų tragediją, arba, kad pavirstų jūros paukščiu, ir, jei generolas neįvykdytų mano įsakymo, katras iš mudviejų būtume kaltas – jis ar aš?”

Taigi: “Iš kiekvieno privalu reikalauti tai, ką jis gali duoti” “Aš turiu teisę reikalauti paklusnumo todėl, kad mano įsakymai yra protingi.”

Rasa, 2009-10-05 20:47:38

Mamai R: 🙂 „Aš turiu teisę reikalauti paklusnumo todėl, kad mano įsakymai yra protingi.“- taigi… Taip galvoja ir protingi žmonės, bet taip manė ir Hitleris, ir Stalinas, ir tas tėvas, kuris moko savo vaiką pav. duoti į dantis kiekvienam, kuris jį įžeis…

Visi nori manyti, kad jie reikalauja teisingai ir nori gero 🙂