Šiandieną aš kalbėsiu su Aukščiausiuoju teisėju.
Kalbėsiu, o ne melsiuos. Ir nieko neprašysiu.
Kalbėsiu apie žmones, apie žemę, apie vėją,
Ir apie savo teisę rinktis pasakysiu.
*
Pagirsiu vėl teisingąjį žmonių Teisėją
Už jo didybę teisti mus paslaptyje.
Visoms tiesoms mes esam nusidėję,
Bet žmogui teisti žmogų nevalia!
*
Kelius, kuriais paklysta žemėj žmonės,
Dažniausiai mes apgaubiam paslaptim.
Nelydi niekas mūsų toj ilgoj kelionėj,
Todėl teisingai manote – kalbėsiu su savim…
B.B.
2010 07 04
Atsakymai
sonata, 2010-07-05 13:49:15
žaviuosi…
Darth Vader, 2010-07-05 17:55:51
Aš Jonukas gu gu gu
Ganau karvutes mū mū mū
Ganau karvutes mū mū mū
Ašai, Jonukas gu gu gu.
Jei kas nesupratote – čia Poezija. Pati tikroji, išgyventa, išjausta ir net surimuota. Jeigu nepatiko- nesuprantate gilių išgvyenimų, įtampos ir egzistencinės dramos.
Rimtai kalbant – matyt, žmogui Dievo duodama tik viena dovana. Moki tapyti – vargu ar būsi geras baldžius, o jei esi pirmasis šalies baldžius – vargu ar būsi pirmuoju balerūnu.Burgio poezija – kaip poezija – itin silpna, tai tiesiog surimuoti poprasčiai (žmonės-kelionės, paslaptim-savim) deklaratyvūs dalykai (žmogui teisti mūsų nevalia). Ir galų gale -Dievo vaidmens prisiėmimas. Tik štai kur girdėtas šūkis – “netarnausiu [Dievui]”? Teisingai, Šėtono šūkis, nes Jis nesugebėjo priimti Dievo meilės žmogui, kad žmogus, ne angelai, yra geriausias Dievo kūrinys. tad jau tevadovauja p.Burgis savo mokiniams…poeziją palikime poetams
Burgis, 2010-07-05 18:31:40
Ačiū, Vaderi, aš žinojau, kad nevykusiai parašiau: blogai miegojau, vakar vaikai „grilino“ mėsą – prisivalgiau…
Bet esu čia kažkada rašęs, kad tikros recenzijos schema yra tokia (atleiskite, Vaderi, kad Jus, poezijos žinovą, mokau…): pirma reikia pagirti (nesvarbu, už ką; gal už tai, kad parašyta išeiginę dieną, gal kad eilėraštukas neilgas…), paskui – sumalti į miltus poeziją, bet ne autorių (Jūs padarėte dvigubą darbą – sumalėte abu), ir pagaliau – suteikti viltį (pavyzdžiui, galėjote parašyti, kad tai tiktų portalui „rasyk.lt“, galėjote pagirti, kad autorius to neišspausdino ir neišspausdins…). Vaderi, būkite žmogus!
V.R., 2010-07-05 19:47:30
Viskas gerai. Truputis didybės. Bet kaip matematikui – pakanka tos poezijos. Svarbu polėkis. Manau, p. B.B. turės tiek savikritikos, kad savo poezijos rinktinės nespausdins (nebijokite, Vaderi).
Tik aš taisyčiau: ne “Kelius, kuriais paklysta”, bet “Kelius, kurIUOS paklysta” (t.y. “kuriuose”).
Žinoma, verta paieškoti originalesnių rimų. Bet neblogai – giriame! (Čia mes dviese su žmona ir dar pora šeimos draugų).
Burgis, 2010-07-05 19:53:06
Ei, aš tikrai pradėsiu ginčytis! Aš tikrai nepaklystu keliuose, aš paklystu girtas šlitinėdamas nežinomais keliais! O jūs – kaip norite…
Darth Vader, 2010-07-05 20:12:53
Tokią kūrybą – tik į virtualias svetaines. Šalia “jonukų gu, karvučių mū”. Tiktų. Norit recenzijos?
GERAI: tai, kad tik 3 posmai.
BLOGAI:
-
prastas rimavimas – jau pirmame posme per daug žodžių (“apie žmones, apie žemę, apie vėją” – poetas būtų palikęs tik vieną “apie”), kitur – “saulė pasaulis” lygis. Mokiniškas lygis.
-
banalybės (“didysis žmonių Teisėjas”, “žmogui žmogaus teisti nevalia”, “didybė teisti” ir t.t.).
-
savigyra ir logikos prievartavimas: “Pagirsiu gerąjį žmonių Teisėją” ir čia pat- “teisingai manote -kalbėsiu su savimi’. Visiška savigyra, artima “Žvaigždžių karų” Imperatoriui (“AŠ esu Senatas!”). Ir banalu iki koktumo. Jau rusų futuristai rašė drastiškiau ir gražiau (“Mano batai aukštesni už Šekspyro”). Autorius ir didus, ir Teisėjas (tik iš didžiosios), ir neteisiantis net savęs (nes “žmogui žmogaus teisti nevalia”). Mažo vaiko (2-3 klasės mokinio) mąstysena tėvų, liepiančių susitvarkyti kambarį, atžvilgiu. Bet ne suaugusio žmogaus.
IŠVADA: patarimas nerašyti.
REKOMENDACIJA: rašyti tik dienoraštį. Dievo vaidmuo paliktinas Dievui ir prastų siaubo filmų blogiukams, kurie pabaigoje žūva.
Burgis, 2010-07-05 20:16:29
Vaderi, Vaderi, ką aš be Jūsų daryčiau… Suprantu, kaip Jums sunku, koktu, bet gal Jūs galite neskaityti? Negalite…
en, 2010-07-05 20:45:08
veideris turbūt pagaliau vaistus gert pradėjo, tai bent jau to savo himlerio, gėbelso, esesininkų ir t.t. aplinkui nebemato. Matyt mažiau juodosios kronikos skaito, nes apie Garliavą nebesapnuoja… pažanga.
Burgis, 2010-07-05 20:50:58
Žiaurios kritikos priblokštas, nenorėdamas prarasti kūrybos galių, griebiuosi šiaudo… Juk mus mokykloje mokė, kad poeziją reikia nagrinėti poeto gyvenimo kontekste. Prisiminkime J.Janonio atsisveikinimo eilėraštį „Ave vita, moriturus te salutat!“: „Pamilau dangaus žydrumą,
Auksu spindančią mėlynę,
Buinų vasaros žalumą
It krikštolas skaidrią rasą.“
*
Nei logikos, nei rimo, nei ritmo… Bet juk žmogus mirti ėjo!
O aš? Dvi anūkėlės svečiuose – ar juokas? Baseino vanduo – 31 laipsnis – negaivina, o „Rinkuškių“ alus gaivina, bet svaigina… O toks Mildutės klausimas, keliskart pakartotas: „Tu, seneli, verkei per teleponą, kai aš išvažiavau?“ Širdis krauju apsipila – kokia jau ten savigyra?! „Verkiau, Mildute, verkiau“, – atsakiau savo saulutei. Ir vėl verksiu, kai išvažiuos…
Tai tik dabar, kol Mildutė pas kitą senelį, o kiti trys pilyje klauso koncerto, aš čia ilsiuosi, rašinėju, narsų vaidinu… Taigi supraskite!
O Vaderis pyksta. Skaito ir pyksta. Tai kam skaityti, o juo labiau – komentuoti. Nusispjovei, pasigėrei – ramu!
Indrė, 2010-07-05 21:41:04
O man patinka, kai vyrai kuria. Jaučiu simpatiją Burgiui. Jums, Vaderi irgi pajausčiau, jei kritiką surimuotumėte..pradžiai bent jau kupletus.
Nepris, 2010-07-05 23:43:42
Turiu idėją eilėraščiui apie tolimojo kosmoso amžiaus herojų. Prasideda taip:
Šalmas spaudžia momenėlį
Toliau dar nesugalvojau, bet pradžia nebloga, kaip manot?
Matilda, 2010-07-06 11:26:59
Nepriui- suintrigavo: įkišiu savo trigrašį.
Šalmas spaudžia momenėlį,
O krūtinėj- oro nėr.
Būtų gera beržynėly
Su panom padykinėt.
Bet juk kosmosas vilioja,
Ir šauniausiu trokštu būt.
Raketa jau greit startuoja,
Ir ,,sudie” skubu ištart.
Laukiu kritikos Negailestingos. Arba- tęsinio.
ST, 2010-07-06 13:08:28
Pagal Burgio schemą recenzuojam Neprio įdėją 🙂
Giriam: – įdėja nuostabi. Nurodo, kad eilėraštis bus apie kažką labai svarbaus ar kažką didingo (“herojus”) kas net iš “tolimojo kosmoso” pasiekia mus.
Malam: – pirmos eilutės nuvilia. Nieko svarbaus, nieko didingo, tiesiog “šalmas spaudžia momenėlį” 🙂
Viltis: – nors pirmosios eilutės lyg ir nuvylė, tačiau jos tuo pačiu ir kelia klausimus. Koks bus eilėraštis? Gal įroniškas? Apie tai, kad herojui spaudžiantis šalmas svarbesnis nei jo žygiai? O gal donkichotiškas? Kaip momenėlį spaudžiantis šalmas iškreipia realybės suvokimą?
Įdėjos interpretacija:
Kosmoso platybėse herojus
Nebeieško pragaro ar rojaus
Likęs vienišas be savo draugo
Sėdi ir bičiulio kūną saugo.
Indrė, 2010-07-06 14:42:20
Šalmas spaudžia momenėli,
kietas baikeris esu,
šimto trisdešimt greičiu gatvėmis lekiu…
Nepris, 2010-07-06 14:46:56
Ties, pamiršau įdėti nuorodą įkvėpimui.
Vitalija, 2010-07-06 15:11:12
Vaderiui.
Pirmiausia, autorius neprašė jokios recenzijos. Antra ,o į savo svetainę ką noriu ,tą įdedu.Trečia,žmogus rašo dažnai, pagautas impulso.Kodėl tuo nepasidžiaugti?
Nepažįstate gyvenimo, Vaderi.Ir nesidžiaugiate juo. Pradėkite.
Rasa, 2010-07-06 22:35:47
Šalmas spaudžia momenėlį,
Kardas švyti naktyje,
Laiko kardą tą iškėlęs
Koks ryškus jis minioje!
Savo rūsčią dalią nešti
Gal sunku jam, gal baugu,
Juk po šalmo juoda kauke
Slepias tūkstančiai minčių!
Neparodys jis, nelaukit,
Kad kažkur- toli toli,
Jo švelni mergelė laukia
Gelsvo gintaro pily…
Ten nueis jis, kai tą kovą
savo amžiną laimės,
kai neliks jokių varžovų,
kai atgims žmogaus širdis…
Bet dabar ir vėl- į kovą!
Žvilgsnis kietas ir rūstus!
Šalmas- kaukė puikiai slepia
Visus žmogiškus jausmus…
Va, per ilgas gal gavosi, bet jau koks gavosi, toks turi tikti 😛 Net nosį pakraipydama supyliau, net prisiminiau, kaip per paskaitas siuntinėdavomės tokiais eilėraštukais vietoj mokymosi :))
Nepris, 2010-07-06 22:54:26
Rasa, aplodismentai griaudėja ir niekaip nenutyla. Bravo!
Ramunė, 2010-07-07 16:44:49
O man negražu, kai visi ant vieno važiuoja. Net jei jis Vaderis.
Varle, 2010-07-24 22:40:04
salmas spaudzia momeneli
transformaciju auka
ar isliks nors gabalelis
atminty si pamoka
ja kalei kalei be galo
svetimu protu trauka
kas is meskeres be valo
nei galva nei uodega
sprogo salmas momenelis
nesitraukia nors branda
transformaciju seselis
vel atslinks bet jau gana