Tiesiog rytas…

Matyti virpančią iš laimės,

Mažiau matyti negu jausti…

***

Dabar aš negaliu vien galvoti. Galiu pasiklysti mintyse. Turiu matyti. Turiu jausti. Turiu tikėti…

*

Pavaikščiojau aplink namelį. Galvodamas ir matydamas.

*

*

Ta obelis vėl „žydi taip, kad negali, pamatęs ją akių nuleisti“ (čia pagal dainą apie kaktusą).

*

Bet ar tas jos žydėjimas svarbesnis, gražesnis už vieną tokią žiedų kekę ant mažos obelaitės?

*

*

O gal dar gražesnis, svarbesnis yra ne žydėjimas, o žydėjimo pažadas?

*

*

Ne užuomina tai, o jau pažadas tikras ir tvirtas,

Nes tu man paskirta, o aš tau nemariųjų paskirtas.

*

O gal vis tik nusileiskime ant žemės? Gal tas svarbiausias žiedas, kurio vaisiaus lauki nekantriai? Prisipažink, nenori juk, kad viskas žiedu pasibaigtų. Ir meilė juk ne meilė, jei tašką bučiniu padėsi…

*

*

Tu šio pasaulio žiedas išdidus,

Pavasario skelbėjas trumpaamžis,

Kaip tu šykštuolis, viską pasiglemžęs,

Patsai save skriaudi, skriaudi kitus.

(V. Šekspyras)

***

Aš vėl kitaip žiūriu…

Šiems dviems, matai, juk rūpi tik šukuosenos…

*

*

O, kaip tai panašu į tai, ką teko man jaunystėje patirti! Aplink šukuosenų, suknelių, žiedų, batelių paroda, o aš matau tik tiek: ne mano ta, ne mano ta, ne mano ta…

*

Kantrybės! Štai ta valanda!

*

*

Aukštoji elegancija. Tokia rimtis ir tikėjimas, kad jis čia ateis, pamatys, pajaus ir nebesupras, kas jį sulaikė akimirkai, dienai, metams, gyvenimui…

Atsakymai

Burgis, 2015-05-10 10:45:19

Per aspera…

ora, 2015-05-10 10:54:55

…ad astra 🙂

Kaip gražiai rašote apie tai, ką kiekvienas regime, tik ne visada suvokiame…

Rasa, 2015-05-10 11:00:17

…ad astra 🙂

Rasa, 2015-05-10 11:01:09

Oi, jau parašė prieš mane 🙂 Tai ištrinkit maniškius komentarus 🙂

Burgis, 2015-05-10 11:03:37

Gerai, gerai! Tik kol kas aš pats dar negaliu įsivaizduoti „… ad astra“. Dar dvi savaites turiu „… per aspera“. Bet aš įveiksiu!

Rasa, 2015-05-10 12:04:58

Gražus augalų žydėjimas… O dar… Man gražus žmonių žydėjimas per amžius… 🙂

Vakar pas mane į darbą atėjo žmogus, kurį mintyse įvardinau “pusbomžiu” 🙂 Suprantu, kad skamba negražiai, bet aš negalvojau negražiai, tik tokia mintis pirma kilo. Gražus, gerokai metuose vyriškis, tik labai jau nupiepėliškai visas apsirengęs. Pensininkas. Na, man kažkaip pagailo jam suteikti mokamas paslaugas ir aš tiesiog daviau jam patarimą. Paprastą. Niekad nemanau, kad mano patarimai turi kažkokią vertę 🙂 Tačiau jam pasirodė kitaip. Turbūt…

– Gal tau reikia katino?- paklausė.

– Ne, ačiū.

– O gal jūrų kiaulytės?

– Nereikia.

– O gal tu nori žuvyčių?

– Ne, žuvyčių aš nenoriu, jas reikia sudėtingai prižiūrėti.

– O gal tada nori gėlių? Ar augini?

– Mažai auginu. O tos, kurios noriu, jūs neturėsit. Aš noriu tokių augalų- gyvų akmenukų.

Jis man pasakė jų pavadinimą lotyniškai ir paklausė, kokios rūšies noriu 🙂 Nors, sakė, tokių neturi. O paskui… Paskui jis man papasakojo apie Takaši Amano povandeninius sodus: http://www.aquariumarchitecture.com/site/wp-content/uploads/2013/10/aquarium-architecture-takashi-amano-04-1028×460.jpg

Papasakojo apie augalų auginimą be žemės, apie mano norimo augalo auginimą, apie trąšas ir apie mano negirdėtus prieskoninius augalus, kurių, manau, sodinsiuosi 🙂 Prisirašiau visko- lotyniškų, lietuviškų pavadinimų. Prisijuokiau, nes jis buvo toks gražus ir šmaikštus senas žmogus… Paskui mes geranoriškai pasiginčijom, pakalbėjom apie knygas, žmones, Žemę, meilę (žmogui ir katinui), apie gyvenimą kaime ir mieste ir dar visko.

Pagalvojau, kad už tokį pasikalbėjimą tai aš turėčiau jam sumokėti kaip už gerą seminarą apie gyvenimą- jo paprastumą ir jo grožį.

O išeidamas ir padėkojęs dar kartą (man! 🙂 jis paliko telefono numerį ir pasakė:

– Jei kada prireiks ko nors- patarimo dėl augalų ar dar ko, gali skambinti bet kada, dieną naktį.

Paskui sekundę patylėj ir pridūrė:

– Bet jei skambinsi naktį, tai užduok pirma kokį protingą klausimą, kad aš prabusčiau…

:)))

Gražūs pagyvenę Žmonės. Baltais kaip žiedai plaukais, jie kartais žydi ne prasčiau už obelis…

Sokolovas, 2015-05-10 12:14:43

BESILEIDŽIANČIOS SAULĖS PALYTĖTIEJI

Kažkur pelkėj aš pamečiau plunksną,

Tą, kur rašo,- nemoku ieškot,

Per kaitružę vis sveikinu dulksną,

O per lietų skubu pažvejot:)

Jau nemoku ir perlipt per tvorą,

Tą, kur juosia nuo seno mane…,

Sluoksnis dulkių, kai sėdžiu be oro,

Kartais tampa sava dalele…

Blašos juodvarniai ryto pašvaistėj,

Kurmiai turi darbų nebaigtų,

O man Laisvė,- kontaktas vienatvėj

Ir nuo jos tikrai nėr man graudu

Ta “vienatvė”,- kontaktai su Vėtrom,

Kurios kryptį vis keičia nakčia,

Su lietum, kurio nepastebėjom,

Su ryškiąja mėnulio delčia

Tad ir sveikinu Gęstančią Saulę,

Tai, kas buvo, pašvaistėj ištirps,

Iš Anapus gauta banderolė,

Sausai šakai atgyt nepavyks…

Banderolėj- laiminga minutė,

Nugarmėjusi Laiko gelmėn,

Priešaky,-besileidžianti Saulė,

Teks su ja leistis laiptais išvien..

Kiekvienam- savo Saulė pakyla,

Ir tik kartą pragys vieversys…,

Gal ir klystu, bet liksiu su Saule,

Ir užgesiu, kai Ji įsakys..

Neišduokim Kelių, kuriais eita,

Neieškokime džiunglių klaidžių,

Antrąkart nepakils jokia saulė…

Tad palydžiu, bet jau neliūdžiu.

Virgilijus, 2015-05-10 14:15:45

Šekspyras : ,, Juk meilė – dar ne meilė , jeigu ją sutriuškina klasta ir išdavystė…”

Temidė, 2015-05-10 15:49:05

“O, kaip tai panašu į tai, ką teko man jaunystėje patirti! Aplink šukuosenų, suknelių, žiedų, batelių paroda, o aš matau tik tiek: ne mano ta, ne mano ta, ne mano ta…”

Gal galit plačiau pakomentuot šitą pastraipą?

Sokolovui: Jūsų net ir eilėraščiai neįveikiamai ilgi!

Burgis, 2015-05-10 16:53:58

Temidei: taip, tai svarbus gyvenimo epizodas! Aš – žmogus iš kaimo, iš vienkiemio. Aš ateidavau į susibūrimus tikėdamasis, kad žmogus matys žmogų, žmogus kalbins žmogų, žmogus džiaugsis žmogumi, o pasirodydavo, kad tie susibūrimai – tai „rodymasis“ (anot M. Tveno). Suprantu, kad negalima ateiti nesipraususiam, apdriskusiam, bet „atnešti“ parodyti, kas ant tavęs, o ne tavyje – tai kažkoks teatras…

*

Skaitantys E.M.Remarko „Triumfo arką“ prisimena, kad ten – kitokia situacija: karas, emigracija, prostitucija; ten tie „atsivėrimai“ – išmintys, dovana skaitytojui…

Iš šalies, 2015-05-10 17:07:50

Burgiui: Ar nebus gaila palikti to grožio? Vilniuj gražu, bet kitaip.

Studentas, 2015-05-10 17:11:41

E.M. Remarque: “Viskas pigu, kas nuperkama už pinigus”… Perlai!

Burgis, 2015-05-10 17:46:19

Iš šalies: žinoma, gaila! Bet yra toks Didysis gyvenimo dėsnis: gyventi reikia pirmyn, tik pirmyn! Vos atsigręži atgal – gali verkti nesustodamas: o, kaip mes mylėjome! o, kaip aš žaidžiau tinklinį! o, kokie gražūs buvo mūsų mažučiai vaikučiai! o, kaip aš važinėjau po visą pasaulį!…

*

Pasaulį mes visi paliksime. Eidami pirmyn.

Vida, 2015-05-10 20:02:54

Broniau,tu nepakartojamas.Didziuojuosi,kad turiu toki klases drauga!!!Sveik ir laukiu pasimatymo.

Trakimas, 2015-05-10 21:22:20

Sokolovas tce is H.Radausko -ytariu-kazka postina:)Nedurns tas Sokolovas yr-

Trakimas, 2015-05-10 21:37:44

Henrikas Radauskas ir Marius Katiliskis yra du lietuviski literaturos genijai,verti Nobelio premiju.

Trakimas, 2015-05-11 21:23:25

:)Jo.Tiesiog truksta ziodziu:DDDDD

skaitytojas, 2015-05-12 08:03:12

B.Burgiui:Manau,kad ir Jūs panašiai esat rašęs:

http://www.lrytas.lt/komentarai/zingsnis-pirmyn-o-du-atgal.htm

G.J., 2015-05-12 11:24:26

Gerb. Burgiui:ūkiškas klausimas-ar purškiate šiuos gražius augalus nuo parazitų (amarų,erkučių,vaisėdžių,grybinių infekcijų) ?

Burgis, 2015-05-12 11:51:50

G.J.: čia jau mano Albinos dėmesio laukas… Kai kuriuos purškia, bet daugumos – ne…

G.J., 2015-05-12 12:32:35

Nuotraukose matau,kad sklypas labai kruopščiai prižiūrimas,matyt ,sąlygos sodo ir daržo kenkėjams nepalankios.Linkiu gražaus derliaus iš šių nuostabių žiedų.

I., 2015-05-12 13:33:27

Klausimas į šoną: gretimoje J.Baltrušaičio gatvėje pardavinėjami sklypai (kampu beveik ribojasi su Jūsų). Dabar ant jų gerokai žemių užvežta. Ar ten kartais ne balos užverstos? Google maps ryškūs patamsėjimai toje teritorijoje matyti? Dėkinga, jei ką atsakysite.

Burgis, 2015-05-12 14:21:52

I.: taip, reikia labai atsargiai pirkti čia sklypus, namus!…