Tiesiog taip – ką žiniatinklyje greitai galima rasti pasirinkta tema? Aš, matyt, nemoku ieškoti… Pavyzdžiui, gerų klasikos posmų mintinai aš, ko gero, moku daugiau nei galiu rasti per valandą žiniatinklyje. Žinoma, galiu rasti beveik viską angliškai, rusiškai, bet lietuviškų vertimų, originalų – mažai… O gal jūs pamokysite ieškoti? Už tai jums – ši maža rinktinė, iliustruota absoliučiu gėriu.
***
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:
Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,
Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,
Ir toli, labai toli girdėtis.
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
(Just. Marcinkevičius)
***
Tu esi per daug jauna.
Plyštų man širdis iš laimės.
Tu esi per daug jauna.
Nesuprasi mano baimės.
(A. Baltakis)
***
Kiek meilės man širdy! Kaip ji graži, jauna!
Kodėl nė žodžio jai neištaria burna?
Kas su manim, dangau? Ištroškęs kankinuosi,
Kada čia pat versmė, gyvybės sklidina.
(Omaras Chajamas)
***
Lyg prie lūpų niekad nepakeltas vynas –
Ir nesitikėjau, kad dievai atves
Mano mažą kelią lig tavęs.
(Vytautas Mačernis)
***
Ne viskas
Išgerta,
Ne viskas
Pragerta, –
Aš didelį
Lobį valdau:
Turiu
Savo džiaugsmą.
Turiu savo skausmą.
Ateik –
Dovanosiu
Ir tau.
(P. Širvys)
***
Aš moku tas akis, aš moku mintinai;
Jų persmeigtas, aš vos nesurikau;
(Tomas Sternsas Eliotas)
***
Ir tu esi visos būties
Didžios teisybės dalelytė,
Kurios negalim kaip širdies
Išskirstyti ir padalyti.
(A. Maldonis)
***
Atsakymai
neringa, 2010-05-31 18:28:13
Nuostabios eiles…neprisimenu,kada skaiciau poezija,gal tik mokykloje,priverta literaturos mokytojos:))Neivertiname mes daug…
Ramunė, 2010-05-31 18:42:19
Fotografijos – gražios. Bet … ne iliustracijos šioms eilėms.
Burgis, 2010-05-31 21:28:23
Ramunei: žinoma, kas čia ims derinti! Juk ir man jau beveik atostogos… Be to, niekas nieko nebeskaito – maudosi, pramogauja gamtoje. Ir jums linkiu.
Plinijus, 2010-05-31 22:33:51
Ačiū, p.Burgi!
Rasa, 2010-06-01 01:03:44
Visi viską skaito 🙂 Ir daug kam patinka ir gražu 🙂
Tiesiog kai kam, pav. man dabar net nesimiega, nes skauda išluptą dantį (linksmoji atostogų dalis- susilopyti sveikatą :), dar sūnus apsirgo per pačius egzaminus ir dar kai kam pav. man atrodo, kad mano žodžiai ėmė ir pavargo…
…Auga kažkas tyloje.
Gal mintys?
Gal žuvys?
Ir žuvys, ir mintys- bebalsės… (J.Marcinkevičius)
Pavargau…
Bet kai pavargsti kalbėti, galima klausyti gražių svetimų žodžių, ypač apie meilę, ar ne? Pav. iš mažiau populiarių Marcinkevičiaus eilėraščių:
***
…Nuo tavo rankų- meilė ir švelnumas.
Nuo vyturio pilkų sparnų- aušra.
Daugiau, tur būt, ir nebereikia nieko:
lyg paukščiai kuždasi, lyg lapai šnara,
lyg vandenys srovena netolies…
***
…Ir mano kūnas nustebo-
tiek daug jame nežinomo
ir nepatirto.
Jis tartum iš naujo išaugo
iš tavo širdies,
šaknimis apkabindamas ją
ir sekdamas paskui ją
kaip vergas ir kaip valdovas.
Patikėjau nemirtingumu
ir įkapių tamsą atstūmiau…
***
…Tylėdama
apkabini mano balsą,
ir jis
kaip gėlė ant tavo krūtinės
kvapniai prasiskleidžia.
Žinau šimtą ir tūkstantį žodžių,
ir visi jie yra: mylėti…
***
Kokie paukščiai miega tavyje?
Jų lizdai pilni rytmetinių žarų,
švelnios šilimos ir jaukumo
Kartais juos galima būna paglostyt.
Ir tada jie pragysta
stebuklingais savo balsais-
o, laimingas,
kas bent sykį juos giedant girdėjo…
***
Su vaaaaaaaaaaaaaaasara jau tikrų tikriausia jus visus, bučkis visiems iš eilės, stiprumas, kam koks priklauso įsivaizduokit patys 🙂
Mantas, 2010-06-01 04:31:29
Įminta paslaptis
Vėl pamačiau akis, dovanojančias išmintį
pažinusias iškvėpto atodusio skaudanti ilgesį.
Palaima sutikti kalną kaip vedlį
Skanauti Sushi, išmokti
Mylėti, Gyventi ir Švęsti !
Gaivios Jums Vasaros!
Plinijus, 2010-06-01 08:39:03
Rasa, ar galima pagauti vieną Tavo bučkį: man šiandien penkiasdešimt! Mėgstu švęsti savyje, nuostabus jausmas! Žvelgdamas į žvilgsnius iš nuotraukų, dėkojau p.Burgiui: mokate nešti kitiems džiaugsmą, Bronislovai!
sonata, 2010-06-01 08:39:33
Rasa, kaip skausmas? Nimesilis gerai tuo atveju – turiu daauuuug karčios patirties dantų klausimu:) Ir su eludriliu paskalaukit – neužsineš “zaraza”. Jei esat prieš “chemijas visokias”- su ramunėlių stipria arbata. Sveikit abu su egzaminuojamuoju. Egzaminai niekad vieni nevaikšto:)
sonata, 2010-06-01 08:54:22
Ui, Plinijau!!! Sveikinimai!!! “…penkiasdešimt metų – kelias nuostabus. Vėl dainuosim, kai ir šimtas bus”:)
Rasa, 2010-06-01 10:21:33
Sonatai: ačiū už patarimus 🙂 Nusipirkau iškart dėl visa ko nuo skausmo, bet… negėriau, na kol kentėjosi, tai pakentėjau, šiandien daug geriau. Tik va liūdna buvo pasidarę, kad niekas manęs nepagailina , kokia aš vargšė nelaiminga… 🙂 Aš suprantu, kad nereikia savęs gailėtis, bet aš visai kartais norėčiau, kad mane apsikabintų ir pagailėtų. Ir man visai kartais savęs gaila, kas gi mane palepins ir pagailės, jei ne pati 🙂 Niekas…
Kažkas parašė:
Nuo tylėjimo apauga sienos kerpėm
Nuo tylėjimo žuvis šalta, kaip ledas,
Gal todėl neišsakytais žodžiais verkiam
Gal todėl neišsakytas skausmas slegia… (čia aš užtikau besiknisdama savo mergautiniam sąsiuviny, noriu ten Plinijui rast kokį sveikinimą 🙂
Tiesą sakant todėl paskutinėm dienom sėdėjau ir lepindama save rašiau sau… Na, gal po mėnesio visa tai išmesiu, kaip ne kartą esu padarius, bet užsikabinau truputį 🙂 Kai pagalvodavau apie ką rašyčiau knygą, jei rašyčiau, galvodavau apie įvairius variantus, bet tikrai ne apie tokį, kokį atsisėdau ir ėmiau rašyti 🙂 Tai kvaila, to niekam nereikia, aš tai puikiai suprantu 🙂 Na, man tikriausiai tiesiog kartais reikia kai ką išrašyti.
Plinijui: OOo, su gimtadieniu, gali ir ne vieną bučkį pagaut, mačiau net keletas ten kažkur į Šiaulių pusę nupleveno 😀 Ir daug daug tau gražių akimirkų, kurias jau išmokai branginti, tikiuosi 🙂
Vienas laikrodžio dūžis- susitinka
ir išsiskiria žmonės…
Tik akimirką žydi paparčio žiedas-
palieti- dingo stebuklas…
Tik akimirką, tik vieną akimirką
kartais būname laimingi mes…
Akimirkai prilygsta meilė,
kuri tęsiasi visą gyvenimą.
Ir ašara, ir skausmas…
Už kurį nieko nėra sunkesnio…
Akimirka, ir lūpos ištaria pasveikinimo
žodžius, suspindi šypsena veide,
susijungia rankos…
Akimirka, ir ištariamas “sudie”…
Akimirkai nutylame- pasikeičia metai…
Kiek daug mūsų gyvenime
tokių akimirkų ir kaip mažai
jas branginame! (F. Romanovas)
sonata, 2010-06-01 10:30:49
Rasai: stiprių moterų niekas negaili:P 🙂
Burgis, 2010-06-01 10:52:44
Ir aš, ir aš sveikinu Plinijų! Baltai pavydžiu – tik 50… Tai kaip jau čia linkėsi, kad sulauktų 100? Geriau palinkėsiu, kad nuo šiol minutės palaima prilygtų visos dienos palaimai.
Rasa, 2010-06-01 11:26:03
Seni diedai be dantųųųųųųųųųųų,
Neįkanda riešutųųųųųųųųųųųų…
(Čia priedas prie sveikinimo Plinijui, O Burgiui tai šiaip sau, nes smagu taip pasakyt 🙂
Žinau žinau, kad kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako… 😛
zore, 2010-06-01 11:46:49
Kokie Jūs čia visi faini…
Plinijus, 2010-06-01 12:45:32
AČIŪ! Ačiū visiems! Geresnio jausmo nebūna, nei išgirstas paprastas pasveikinimo žodis iš žmonos, vaikų, grupiokų, ypač iš Jūsų, nepažįstamų, bet tokių artimų savo dvasia. O dabar lekiu baigti meistrauti “pečių”: šį vakarą kieme dviese virsime šventinę žuvienę (mintyse būsime kartu!).
Ramunė, 2010-06-01 16:08:58
Plinijui: su gimtadieniu:) Gražaus ir šilto vakaro gražiojoje Plungės žemėje. Ir skanios žuvienės!
Rasa, 2010-06-02 00:59:09
Sonatai: tikriausiai taip, bet visos mes būnam stiprios ir silpnos, o kartais net tikros raganos, bet ir raganos kartais pasijaučia šiek tiek vienišos 🙂 Be to net ir raganos nori būti mylimos ir moka mylėti va šitaip:
Tavo mylimoji yra ragana.
Ji sėdi po raudona musmire
ir žiūri į vieną tašką.
Ji įsipjovė pirštą,
kad tau skaudėtų,
apsibintavo galvą,
norėdama nubausti tave,
ji nėra fotogeniška,
kad nuotraukose tu
atrodytum gražiau,
ji tyli ir neatsako į klausimus,
nes yra labai užsiėmusi –
ji myli,
ji renka viską, ką randa gatvėje,
nes galvoja, kad tai tu pametei,
ir nuolatos ką nors pameta,
kad tu surastum,
ji skolinasi viską iš visų,
nes nori gražinti tau,
ji viską pamiršta,
nes nori, kad tu primintum,
ji painioja tavo vardą su kitų,
nes nori, kad dar kartą
pakartotum savąjį,
ji numezgė tau megztinį
su šešiom rankovėm,
kad stipriau apkabintum,
naktimis ji miega,
kad į ją žiūrėtum,
ji yra arti,
nes yra trumparegė,
o kai išeina į tolį,
visada pasiklysta,
tada atsisėda po raudona
musmire ir laukia, kol surasi,
taip ryškiai ir kantriai laukia,
o skruzdėlė keliauja
nuo pado iki smilkinio
ir atgal jau kokį šeštą
kartą. (D.Čepauskaitė)
Keičiasi laikai, moterys dabar turi būti stiprios, o raganos nebeverda Bebenčiukų, jos mezga megztinius šešiom rankovėm, kad jas stipriai apsikabintų :)))
Lina L., 2010-06-02 09:57:20
Oi kaip gražiai prasideda vasara! B.B. mane įtikino, tai ką rodė, yra absoliutus gėris.
Plinijui sveikinimai, 50 yra gerai, o po kurio laiko atrodys net nedaug 🙂
Audra, 2010-06-02 21:33:32
Taip jauku čia, tarp jūsų visų minčių, nuo pikto ir suirzusio moteriško kolektyvo pavargusiai mano sielai