Tikėti? Kaip lengva tikėti!

Ar jūs patikėtumėte, kad dangus yra po mumis, o pragaras – virš mūsų? Kas patikės, kad ten, kur daug saulės, erdvės ir laisvės, yra pragaras? Ten yra dangus! Jei dar pridėsime, kad ten nereikia rūpintis kūno poreikiais, kad ten yra amžinoji meilė, visi pradės šaukti – tai dangus, tai amžinasis gėris!

*

Sunku ligoninėje pavasarį… Žinoma, sunku ir rudenį, žiemą (pats išbandžiau…), bet man sunkiausia pavasarį. Toks ilgesys, liūdesys ir pavydas: visa žydi, žaliuoja, auga, praeiviai linksmi, o tu turi patikėti – viskas bus gerai. Tik patikėti, įrodyti negali. Va, tuo patikėti žymiai sunkiau nei tuo, kad religinis dangus – ne Žemėje, o virš mūsų.

*

Lekia prabangiu automobiliu išgėrę jaunuoliai. Jie dar nežino, kur jų kepenys, bet jie jau žino, kad jų regėjimas, klausa, reakcija – tobuli. Po to, po reanimacijos, jiems bus sunku patikėti, kad tokie tobuli buvę dabar jie jau tokie netobuli…

*

Taigi mes norime tikėti tuo, kuo lengva ir gera tikėti. Tokia žmonių prigimtis. Tuo pasinaudojo visos religijos. Bet juk būna, kai ir religijos patenka į bėdą… Žuvo visa gero žmogaus šeima, ne dėl savo kaltės žuvo. Kaip tada patikėti, kad tai teisinga, kad tai yra gėris?

*

Pasitreniruokime. Tikėkime kuo nors, kokiu nors gėriu juodą nevilties valandą. Nesureikšminkime savęs pasaulyje, sureikšminkime pasaulį, visus savo artimuosius, visus, kuriuos mylime, viską, ką mėgstame, kuo gėrimės dabar. Žvitri kregždutė už ligoninės lango yra tokia pat, kaip ir už mano prabangaus kurortinio viešbučio lango. Būsimoji mano anūkėlių meilė savo antrosioms pusėms yra tokia pat vertybė, kaip mano meilė jų močiutei. Pirmasis žingsnis po reanimacijos yra toks džiaugsmingas, kaip ir mūsų kūdikių pirmasis žingsnis (mums…).

*

Tai čia aš pasirengiau ir jus parengiau tam, kad taip gerai, kaip šiandien, ilgai netruks… Pernelyg jau viskas gerai šiandien!

Atsakymai

Burgis, 2012-05-14 16:25:22

Įvertinkite…

Iš arčiau, 2012-05-14 18:01:14

Reiktų skirti pirmos pastraipos tikėjimą ir visus kitus tikėjimus išvardintus žemiau. Bet, kaip aš visada sakau, čia mano nuomonė 🙂

Matas, 2012-05-14 19:12:07

Sutinku su jūsų nuomone, direktoriau, ir linkiu kuo greičiau sugrįžti! Tikrai norėčiau tokiomis temomis su jumis padiskutuoti gimnazijoje. 🙂

Burgis, 2012-05-14 21:22:48

Matui: ačiū už gerus žodžius, bet aš dabar niekur neišvykęs, neuždarytas… :-). Tiesiog per gerai gyvenu, todėl tokios mintys apie rezervą… Stebiuosi, kad taip (nelabai kaip) reitinguoja – gal žmonės nėra patyrę to jausmo?

Arvydas, 2012-05-14 21:32:04

Ne veltui esu girdėjęs palyginimą, kad gyvenimas – kaip zebras. Baltą juostą keičia juoda juosta. Juodą juostą keičia balta. Ir netgi ne taip svarbu, kur tos juostos veda :)) Tačiau, jei gyvenimas būtų vien balta juosta – laimė, džiaugsmas, sveikata, meilė ir t. t. – mes nemokėtumėme vertinti turimo gėrio. Nemokėtumėme tuo džiaugtis. Tačiau kai į gyvenimą įsiterpia juodos juostos, tada išmokstame labiau vertinti baltą spalvą! Tada suprantame tikrąją baltos spalvos vertę.

MariusM, 2012-05-15 08:50:50

O, kad tas zebro juostas matytume, būtina Šviesa, nes tamsoje jos visos atrodys juodos…

Martynas Pilkis, 2012-05-15 16:27:11

Tuo pasinaudojo visos religijos. Bet juk būna, kai ir religijos patenka į bėdą… Žuvo visa gero žmogaus šeima, ne dėl savo kaltės žuvo. Kaip tada patikėti, kad tai teisinga, kad tai yra gėris?

Svarbus klausimas, ir toks skausmingas, jei paliečia tave asmeniškai.

Bet jis nesusilpnina religijos (jeigu pagal nutylėjimą turime galvoje katalikus), jis silpnina tik tikėjimą iškraipančius, visaip karikatūrinančius mokytojus, kurių, deja, ne tiek mažai. Būtent jie pasinaudoja religija savo interesams, o ne religija pasinaudoja jais. Perduoti tikėjimo mokslą iškreiptai, per supaprastinimus nuslepiant svarbius dalykus yra nuodėmė, nuo kurios turime saugoti ir save, ir kitus.

Tikėjimo lengvumas. Gal ir gali pasirodyti lengva, tačiau taip tebūna tik iki tam tikro momento (nebūtinai visos šeimos žūties).

Bet koks gi tikėjimas be darbų (Jok 2, 14-24)? Štai su jais oi kaip nelengva yra daugeliui.

„Nerimstančius drausminti, mažadvasius guosti, silpnuosius palaikyti, prieštaraujantiems atsakyti, kėslaujančių sergėtis, nemokytus mokyti, tingiuosius akinti, besivaidijančius tramdyti, išdidžiuosius subarti, nusiminusius drąsinti, susipykusius taikinti, vargšams padėti, engiamuosius laisvinti, geruosius girti, bloguosius pakęsti ir – svarbiausia – visus mylėti.“ – sakė šv. Augustinas. Pagaukime tokią bangą.

Vladas, 2012-05-15 17:04:37

Martynai, ar negalima visų tų gerų darbų daryti netikint Dievu, o vadovaujantis savo sąžine, savo vidinėmis vertybėmis?

Vladas, 2012-05-15 18:21:34

Čia pakliuvo toks tekstukas, apie mokytojus, išvykimus ir sugrįžimus:). (nes matas linkėjo Burgiui greičiau sugrįžti:)) Gal pritiks?:

“Istorija apie keliautojus …

Turistas sumanė aplankyti įžymų vietos išminčių. Išvydęs jo namus, labai nustebo – tai buvo tik vienas kambarys, prigrūstas knygų. Vieninteliai baldai buvo tik stalas ir suolelis.

– Mokytojau, kur tavo baldai? – paklausė turistas.

– O tavo baldai kur? – klausimu į klausimą atsakė išminčius.

– Mano? Bet aš juk keliauju, užsukau čia tik trumpam, – nustebo turistas.

– Aš irgi, – tarė išminčius.”

Vladas, 2012-05-15 18:22:31

Atleisk Matai:(, mažumėlę žioptelėjau.

Matas, 2012-05-15 19:31:02

Vladai, jūsų parašyta istorija (bei požiūris apie sąžinę) man labai patinka ir, manau, labai atitinka temą. Tačiau ar išminčius žino, iš kur atėjo ir kur toliau eis, jeigu sako, kad jis tik keliaująs? Galbūt tai budistinė filosofija? 🙂

Burgis, 2012-05-15 20:15:53

Martynai, jei agituosi už tikėjimą, aš atšauksiu savo pažadą neagituoti prieš… :-).

Tikėjimui, kuris tvirtas, nereikia nei mokytojų, nei advokatų.

Nuodėmę, kuria mane gąsdini, darau – jei darau – Aukščiausiojo valia.

Vladas, 2012-05-15 21:29:12

Matai, manau nebūtina būti išminčiumi, kad suprastum iš kur atsirado ir kur keliauja kiekvienas žmogus (na, aišku, žiūrint iš daug platesnės perspektyvos nei turistas žiūri į savaitę atostogų), manau jau pradinukai žino, jog atėjome iš nebūties ir ten pat išeisime. Jau vien geologinės epochos masteliu žiūrint, žmogaus gyvenimas tėra akimirksnis. Ir tai pats tikrasis materialistinis, mokslinis požiūris, be jokių “izmų”:).

O kai katalikai sako “Dulke buvai ir dulke pavirsi” manau jie čia visai teisūs. Gal kažką panašaus sako ir budistinė filosofija. Nematau čia nieko baisaus.

Rasa, 2012-05-15 21:53:49

Vladui: “atėjome iš nebūties ir ten pat išeisime” 🙂 Kas yra būtis ir nebūtis jūsų požiūriu? Nemanau, kad tai visiems aišku ir tai visiems vienodai atrodo. Jeigu nebūtis kai nieko nėra, kaip mes iš ten atėjome? Pradinukui gal aišku, bet man- ne. Jei nebūtis tai, ko nėra, kaip mes išeisime į ten, ko nėra? 🙂 “Dulke buvai ir dulke pavirsi”- gal jau kitoks požiūris, tai anaiptol ne nebūtis. Mano manymu 🙂

Vladas, 2012-05-15 22:09:51

Rasa, tuo ir džiaugiuosi, kad šiais laikais daugelis dalykų gali atrodyti nevienodai ir kiekvienas galime turėti savo požiūrį. Aš pvz. manau ,jog prieš šimtą metų manęs nebuvo lygiai kaip ir nebebus po šimto metų, kaip asmens.

Tai kas ką man padovanojo iš gyvenusių iki mano gimimo ir gyvenančių dabar ir tai ką duodu aplinkiniams, ir ką paliksiu, kai manęs jau nebus, atskira, labai plati tema. Gal nepradėkim?:)

Iš arčiau, 2012-05-15 22:18:43

Martynas Pilkis, nenorint nieko įžeisti, turbūt šventasis + kalbininkas. Va, už tokią Lietuvą mes kovojom… 🙂

Rasa, 2012-05-15 22:31:11

Vladui: Aš tik pasitikslinau 🙂 Nepradėsiu 🙂

Vladas, 2012-05-16 07:53:40

Rytas už vakarą protingesnis.

Pagalvojau, jog savąją išminčiaus kelionės interpretaciją pateikiau labai kategoriška ir beapeliacine forma:(. Atsiprašau.

Taigi, iš tikro, kiekvienas tokiais klausimais gali turėti skirtingą, savą požiūrį.

Siaip, 2012-05-16 09:33:09

Geras straipsniukas, tik paskutinė pastraipa nelabai patiko. Jei jau džiaugies tai džiaukis iki galo. Jei jau liūdi, tai liūdėk. Bet su liūdesiu reikia būti atsargesniam. Tavo džiaugsmo jei niekas nesustabdys – sustabdys laikas. O liūdesio kartais nesustabdo net laikas.

Martynas Pilkis, 2012-05-16 12:36:03

Vladui: O ar tikintis į Dievą gali daryti blogus darbus? Gali.

Ar gali netikintis į Dievą daryti gerus darbus?

Gali.

Tik yra du maži klausimai:

  1. bet ar daro?

  2. pagal kokius kriterijus įmanoma nustatyti, ar kažkuris darbas yra geras?

Vladas, 2012-05-16 14:26:45

Sveikas Martynai. Kaip pats žinai, visiškai teisingą atsakymą į bet kokį klausimą gali duoti tik pats Dievas. O aš galiu išsakyti tik savo nuomonę.

  1. Ar daro? Mano nuomonė gal kiek kategoriška, bet tikrai daro. Tiek tikintieji, tiek ir netikintieji daro ir gerus ir blogus darbus.

  2. Apie kriterijus leisiu sau pacituoti save iš kito komentaro: “Čia iškyla labai svarbus klausimas, kas mums pasako kurie polinkiai yra prastesni ir kurie geresnieji? Dekalogas? Komunizmo statytojo kodeksas? ar kažkoks vidinis jausmas? Vidinė, giluminė sąžinė?”

Aš, asmeniškai, savo ir kitų žmonių darbus ar poelgius į blogus ir gerus skirstau pagal savo sąžinę. Nesibaidu jei ji daug kur sutampa su dekalogu ar komunizmo statytojo kodeksu, bet ir nepanikuoju jei kažkur nesutampa.

Tai tiek:)

Martynas Pilkis, 2012-05-16 16:35:23

Vladai, jūsų atsakymas, deja, nieko nepaaiškina, ir net neskatina toliau diskutuoti – kadangi visur ir visada pabrėžiate, kad kiekvienas gali turėti savo visiškai teisingą nuomonę. Tai, švelniai tariant, nėra teisybė, ir apsunkina bet kokį nuomonių apsikeitimą, paverčiant jį beprasmiu.

  1. Tokios nuomonės neparemia nei loginiai samprotavimai, nei tikro gyvenimo faktai, todėl ją galima atmesti kaip visiškai tuščią.

  2. Ir vėl jokių paaiškinimų, tik liaudiški lozungai. Kodėl jūs taip save sureikšminate? Esate tik pokrikščioniškos komunistinės griežtai ateistinės visuomenės produktas, o ne pasaulio centras, nustatinėjantis vertybes laisva ranka (būtent toks požiūris yra blogiausias dabartinės vertybių tironijos absoliučiai bet kokiame kalbėjime padarinys). Kažin ar racionalu suteikti savo sąžinei tokį didelį svorį – ji neatsirado iš oro, iš niekio. Iš kur ji?

Martynas Pilkis, 2012-05-16 16:37:01

Direktoriau, man smalsu. Ar kiekvieną kasdien atliekamą veiksmą, kurį darote, Jūs kildinate iš Aukščiausiojo valios? Kaip tada su laisva valia? Kaip su džiaugsmu dėl savo pasiekimų, pastangų?

Burgis, 2012-05-16 18:47:23

Atsakymas, Martynai, paprastas: aš niekada negyvenu be rezervo. Tai reiškia, kad gyvenu pats, savo valia, savo idėjomis, savo prasme, bet žinau, suprantu, kad tai gali būti tik saviapgaulė, kad vykdau tik Aukščiausiojo valią… Kodėl taip manau? Todėl, kad nežinau, nesuprantu, kaip viskas prasidėjo, kodėl viso to reikia, kaip atsiranda gyvybė, kodėl erdvė trimatė, kodėl begalybė nesuprantama, kodėl laikas vienakryptis ir t.t.

Ir dar žinau, suprantu ir kitiems aiškinu: tarp to, kas Aš, kaip gyvenu, ir to, kuris Nesupratimo zonoje, tikrai nereikia tarpinininkų!

Vladas, 2012-05-16 21:36:32

Martynai, nesinori tikėti, jog sąmoningai iškraipote mano žodžius. Gal tiesiog neteisingai supratome vienas kitą. Gal galite pacituoti konkrečią vietą kurioje teigiau, jog “kiekvienas gali turėti savo visiškai teisingą nuomonę”. Gal kažkur ne visai tiksliai išsireiškiau. Pabandykime išsiaiškinti.

Kokią nuomonę jūs turite omenyje (kurios neparemia nei loginiai samprotavimai, nei tikro gyvenimo faktai)?. Nes nuomonių šiuose komentaruose buvau išsakęs įvairių.

Gal galite sukonkretinti, kodėl darote išvadą jog save pernelyg sureikšminu? Nes savo sąžine pasitikiu labiau nei komunizmo statytojo kodeksu?

Gal nebus labai nekuklu jei paklausiu kuo gyvenime vadovaujatės jūs ir kuo tai yra geriau už sąžinę?

Martynas Pilkis, 2012-05-18 12:16:05

Vladai, puikiai išmanote minios akių dūmimo triukus. Atleiskite, bet pagailėsiu laiko su jumis diskutuoti. Viso gero.

Vladas, 2012-05-18 17:33:05

Martynai, yra toks posakis: Nesupratau, bet patiko.

Taip ir šis atsakymas man patiko. 🙂