Gerbiamas ir mylimas Direktoriau,
šiąnakt susapnavau sapną apie Jus, o ryte atsibudusi apsiverkiau. Rodos, jog mano pasąmonė galiausiai įsisavino pastarųjų metų įvykius ir perdirbo jų reikšmę. Aš net negaliu pradėti įsivaizduoti, kokį pragarą Jūs turėjote pereiti, Jūs, žmogus, kuris mažiausiai to nusipelnė.. Todėl mano šio ryto įrašas dienoraštyje (kuriame kiekvieną dieną stengiuosi išreikšti dėkingumą) buvo toks:
*
Šiandien norėčiau padėkoti Direktoriui Bronislovui Burgiui, kuris mane įkvėpė ir išmokė gyventi teisingai. Išmokė atskirti melą nuo tiesos ir bet kokia kaina jos siekti, netgi tuomet, kai tiesos sąskaita yra didelė ir visi kiti keliai ir pasirinkimai yra šimtą kartų lengvesni. Ačiū Direktoriui už tai, kad visus tuos metus Jis skleidė tiktai šviesą.
*
Tokie išliks ir mano, ir kiekvieno gimnazisto prisiminimai apie Jus – visuomet šviesūs, pilni tiesos, įkvėpimo, gyvenimo išminties, rūpesčio…
*
Šiandien dėkoju Jums, mylimas Direktoriau. Ačiū, kad kovojote. Ačiū, kad ištvėrėte. Laikykitės! Mes visi su Jumis, visi savaip pergyvename Jūsų kančią. Atėjo pavasaris, ir vasara ateis. Sveikatos Jums ir stiprybės!
*****
Ji dabar gyvena kitoje šalyje… Bet ne vien todėl ji geriau mato pasaulį, geriau mato mus – čia likusius. Ir tada, Gimnazijoje, ji labai gerai mokėjo suprasti – protu ir širdimi. Jau tada kiekvienas pokalbis su ja man būdavo šventė. Stebėdavausi, kaip joje taip suderinta išmintis, gerumas, grožis, darbštumas, jautrumas. Va, dabar jūs patys matote – tokį laišką gali parašyti tik išskirtinis Žmogus.
Ir dėl vieno tokio laiško galima eiti per pragarą…
Atsakymai
Lina, 2016-05-14 18:11:26
Tokia Mokytojo dalia – ir dėl vieno verta eiti per pragarą 🙂
Grožio Jums ir Jūsų mokiniams 😉 Tikriems žmonėms gyvenimas atneša daugiau grožio, nes mes tą grožį matom :DDD