Toks, koks tu buvai…

Skaitau Džono Breino „Kelias į viršūnes. Gyvenimas viršūnėse“. Metrikoje parašyta „Romanai“, vadinasi, jau perskaičiau pirmąjį romaną.

Pikantiška tai, kad knygą „Paskutinio skambučio“ proga mūsų dukrai padovanojo J. Jablonskio vidurinė mokykla. Na, aš gimnazistėms tokių knygų nedovanočiau… Gal padovanojo neskaitę?

*

Tema ne apie tai. Dauguma jūsų tos knygos neskaitėte ir, ko gero, neskaitysite…

Romano herojus – buvęs karo lakūnas. Jis dirba savivaldybės buhalteriu (auditoriumi?). Jo taikinys – moterys, jo tikslas – pakilti suranguotoje visuomenėje į viršūnes. Kaip jis tai daro? Kaip buvęs karo lakūnas. Pagirsiu autorių – įtikina.

*

O ir aš jau seniai įsitikinau – žmogus elgiasi būtent taip, yra būtent toks, kokį jį suformavo jo vaikystė, jaunystė, jo praeitis. Dar daugiau – genetika. Gentyje niekas iš esmės nesikeičia! Keičiasi forma, matomi veiksmai, poelgiai, bet nesikeičia esmė: nuostatos, prigimtiniai varikliai, prigimtiniai motyvai, ankstesniame gyvenime patirtimi išbandyti laviravimo „kelyje į viršūnes“ būdai.

*

Apie ką čia aš – apie save ar apie tave? Ir apie save, ir apie tave…

Atsakymai

Burgis, 2015-02-02 10:13:05

Galvojantys supras…

Rasa, 2015-02-02 10:22:54

🙂 Nežinau, kaip su ta genetika. Taip, aš tai kai kuo panaši į savo močiutę, bet… Bet vis vien kartais pagalvoju apie tai, kad aš savo giminėje ir savo (tėvų, sesės, ne dabartinėje) šeimoje esu kaip koks ufonautas… 🙂

Burgis, 2015-02-02 10:29:54

Rasai: giliau pasirauskite, giliau…

Sokolovas, 2015-02-02 10:33:38

SU DAUGIAKAMPIO METAIS, GERBIAMIEJI !

Kodėl galima šiuos ( 2015-sius) metus vadinti daugiakampio metais? Ir koks tas daugiakampis?…

Viskas prasideda nuo paprasto žingeidumo. Neįsivaizduoju, kokiam nežingeidžiam reikia būti, kad, sutikdamas naujuosius metus, nepanagrinėtum juos išreiškiančio skaičiaus. Pavyzdžiui, kaip jis išreiškiamas pirminiais dauginamaisiais?

Taigi, 2015 = 5 х 13 х 31.

Tikiuosi, jog šią išvadą dauguma jau padarė ( viltis manęs nepalieka). Bet tai dar ne viskas! Eikime toliau.

2015= 65х 31= 65х 62 / 2.

O tai yra iškilojo 65-kampio ( iškilojo daugiakampio, turinčio 65 kraštines), įstrižainių skaičius! Nes iš kiekvienos viršūnės eina 65 – 3 = 62 įstrižainės.

Taigi, šiuos metus išreiškiantis skaičius- tai iškilojo 65-kampio įstrižainių skaičius! Su Daugiakampio metais, gerbiamieji! Dabar yra 65-kampio metai.

Tie, kas moka elementarią matematiką, be abejo, nutuokia apie tai, jog iškilojo n-kampio įstrižainių skaičius yra n(n – 3) / 2.

Todėl kiti “daugiakampio metai” ( kai n=66) bus 66х ( 66 – 3)/ 2= 2079. Jų sulauksime po šešiasdešimt ketverių metų…Tai bus 66-kampio metai…

Na, tų “mistiškai pasikartojančių šešetų” metai bus dar negreit. O ką mums žada kiti, 2016-ji, metai?

Pastarasis skaičius rodo, kiek įvyks rankų paspaudimų, jei N žmonių, susitikę, pasisveikins, spausdami vieni kitiems rankas. Kiekvienas žingeidus žmogus, manau, nesunkiai apskaičiuos N reikšmę. Tad mus laukia “sveikinimosi metai”?

skaitytojas, 2015-02-02 10:45:01

Iš kur Žemaitijoje radosi žmonės su tokia,panašia į anglišką ,pavarde,kaip Jūsų? Gal domėjotės? Atsiprašau,jei tai perdaug asmeniškas klausimas.

http://en.wikipedia.org/wiki/Edward_Ambrose_Burgis

Rasa, 2015-02-02 11:23:18

Burgiui: 🙂 Tai jei giliau pasirausiu, tada jau gaunasi , kad ir mes brolis su sese 🙂

Burgis, 2015-02-02 11:48:38

rasai: ne, aš norėjau pasakyti, kad Jums reikia giliau pasirausti savyje…

Burgis, 2015-02-02 11:51:10

skaitytojui: kadaise mormonų šventykloje Salt Lake City, tirdamas savo genealogiją (jie tam turi galingas programas!) sužinojau, kad, ko gero, esu kilęs iš Šveicarijos – ten XVI amžiuje buvo daug žmonių tokia pavarde. Beje, ir logaritmų lentelių sudarytojas buvo šveicaras Biurgis…

Rasa, 2015-02-02 11:57:37

Burgiui: supratau supratau… 🙂 Ką norėjot pasakyt 🙂 Tik pagąsdinau jus truputį 🙂

skaitovas, 2015-02-02 12:01:52

Šiaip, elementaru su šia pavarde, nes vok. Burg labai paplitę. Todėl ne tik garsių miestų, bet ir žymių žmonių turėtume rasti 🙂

Indra, 2015-02-02 12:40:35

Giliau pasiraususi, supratau, kad E. Gudonytė taikliausiai apibūdino žmogaus, lietuvio, prigimties esmę: „Mano kūne yra koks puskibiris kraujo. Jei aš lietuvis – tai juk many yra tas vienas lašas, kuris kovėsi Žalgirio mūšyje? O Prie Mėlynųjų vandenų? O Durbėje?“

Prigimtį reikia pačiam susirinkti po lašą – kaip bitutės medų…

Rasa, 2015-02-02 13:12:07

Indrai: pasakyk man, Indra, kodėl dažnas lietuvis didžiuojasi didžiųjų Lietuvių žygiais iki pat Juodosios jūros, o apsisukę smerkia Putiną už tokius pat žygius?

Burgis, 2015-02-02 13:14:36

Rasai: 100 balų!

petras, 2015-02-02 15:23:21

Rasa, todėl, kad vienu atveju karas yra visai arti (Putino atveju), o kitu atveju – labai toli (niekam kaip ir nebeskauda, neaktualu) 🙂

be to reik nepamiršti, kad karo, kuris bent kiek labiau liestų lietuvą ir jos gyventojus jau nebuvo apie 70 metų, o tai labai daug. todėl žmonės taip jautriai ir reaguoja į įvykius. viskas labai natūralu

ir dar labai svarbus momentas, kad būtent tais laikais, kai lietuvaičiai rengdavo žygius į svečias teritorijas, tai ir iš kitos pusės žygiai būdavo nuolat rengiami į lietuvos teritoriją. t.y. pastoviai būdavo mūšiai ir žygiai iš visų pusių. o dabar akivaizdus vienos valstybės užpuolimas be precedento.

apskritai dabar visai kitokie karai mūšiai žygiai, tikslai ir priežastys nei prieš šimtus metų 🙂

tokius dalykus per istorijos pamokas moko 🙂

petras, 2015-02-02 15:34:19

na dėl tikslų ir priežasčių gal neteisingai pasakiau, iš esmės tai tokie patys.

Sokolovas, 2015-02-02 16:06:37

JEI UPĖS SUSTOTŲ…

Vieni plaukiame pasroviui, kiti- prieš srovę. Tiek gyvenime, tiek vandens telkiniuose. O jei “sustotų upės”?

Įdomus uždavinys. Gal atsakymas akivaizdus?

Taigi: Laivas, plaukdamas pasroviui, tam tikrą kelią nuplaukia per 6 val, prieš srovę tą patį kelią- per 10 val.

Per kokį laiką tas pats laivas nuplauktų tą patį kelią, jei “sustotų upė”?

skaitovas, 2015-02-02 16:10:36

Rasai: Indros vietoje atsakyčiau, kad kai tautai nebelieka galimybių įrodyti savo realų pranašumą, išskirtinumą šiame pasaukyje, tada griebiasi romantizuotos praeities + daukantiškai šapokiškos istorijos prisiskaitę. Beje, jei teisingai suprantu, tai ir Lietuvos tada nebuvo. Buvo tik Vytauto valdos, Vytauto kariuomenė, kur lietuviai anaiptol nesudarė daugumos.

Rusijai šiandien didybės praeityje ieškoti nereikia – jų kumštis didelis.

Bet gal istorikai ir kitaip paaiškintų?