Toks šiemet mano žodis valstybei…

2015 07 09 arba 10?

Gerbiamasis teisme!

(Čia žodį „gerbiamasis“ vartoju ta prasme, kuria jį vartoja Seimo nariai, kreipdamiesi vienas į kitą.)

Tai ne mano byla. Tai mano vargšės valstybės, kuri sunkiai serga, byla. Jokioje kitoje ne posovietinėje valstybėje tokia byla net teoriškai neįsivaizduojama.

Prokuroras, surašęs tokį kaltinamąjį aktą, jau būtų areštuotas.

Žiniasklaida vien už melą antraštėse (parašydama „paviešinti įrašai“, kai tų įrašų niekas nė viena ausimi nebuvo girdėjęs…) mokėtų milžiniškas baudas.

Devyni mėnesiai smurtinių patyčių, kurias teisėsauga ir žiniasklaida surengė prieš žmogų, norėjusį gimnazistę išmokyti taisyti klaidas, gyventi oriai ir garbingai, sukėlė man sunkų sveikatos sutrikdymą, per tuos mėnesius patyriau tris chirurgines operacijas, negrįžtamai pakeitusias mano kūną, todėl visi to proceso rengėjai iš esmės yra žmogžudystės bendrininkai.

Bet ar aš pirmasis?

*

Giedojau meilę, jauną viltį,

Skambėjo stygos man saldžiai;

Šiandieną tenka ar nutilti,

Ar verkt už išgamas skaudžiai.

*

Matote, Maironis buvo išbandęs… Tik jis buvo pasirengęs tylėti arba verkti, o aš vis dar pasirengęs padėti tau, mano valstybe.

***

**

*

Čia buvo pradžia baigiamosios kalbos, jei man bus leista ją pasakyti. Toliau, jei teismas leis, aš pateiksiu melo, šmeižto ir patyčių įrodymų… Bet kas abejoja, kad nuosprendis jau parengtas?

*

**

***

Užrašas ant „Šimtadienio“ vaizdo įrašo diskelio dėklo:

Taip, tas „Šimtadienis“ suteikia viltį, kad šitie žmonės niekada nesutiks gyventi blogai. Taip, tai tokia Lietuva, apie kokią daugelis svajoja. Taip, tai junginys vaikų, tėvų ir mokytojų, kuriame kiekvienas kiekvienam turi patikti. Tiesiog AČIŪ!

*

B. Burgis, 2003 metai

*

Atsakymai

mama R, 2015-07-06 16:55:42

Man atrodo, kad sunkiausias bejėgiškumo jausmas būna tuomet, kai akivaizdžiai matai kaip triumfuoja neteisybė. Kai akivaizdžiai juoda, o “kompetenTINGI” sako “balta”. Kai plika akimi matosi, kad yra ar buvo ne taip kaip norima pateikti ir kuomet supranti, kad paraleliai egzistuoja nusikaltėliški ryšiai ir paslaptys aukščiausiais lygiais. Ir deja, vienas neesi pajėgus tai pakeisti… Bet aš tikiu, kad Tiesa vistiek yra stipresnė už melus. Tiesa yra Tiesa ir jokie teismai jos negali paneigti. Ji yra ir tiek. Gerb. B.Burgi, išklausę įrašus daug žmonių sužinojo Tiesą. Argi ne tai svarbiausia? Ar ne tai svarbiausia, kad Jūsų sąžinė būtų rami? Visa kita priskirkime laikinumui.

Burgis, 2015-07-06 18:19:44

mamai R.: taip, Jūs teisi – sunkiausia yra pajusti bejėgiškumą… Viena šeima gali sugriauti tavo gyvenimą, sveikatą, vienas prokuroras gali nebaudžiamas rašyti, ką nori, teismas gali tęstis mėnesių mėnesius, o Prezidentė ragina gėrėtis savo valstybe…

mama R, 2015-07-06 18:55:43

Teismai nagrinėja faktus.. o esmė, vis tik, yra motyvuose. Reikia stengtis neeikvoti emocijų ten, kur negalime nieko pakeisti. Kartais naudinga pralaukti. Sunku, kai tiesiogiai tai liečia. Tyla-nebloga byla. Gerb. B.Burgi, daug žmonių nujaučia Tiesa, net jei ir verdiktas būtų ne Jūsų naudai, Tiesos tai nepakeis.. saugokite sveikata, gyvenimas nesibaigia ties bjauriais dalykais.

chemikas Rimas, 2015-07-06 22:20:05

Taigi, Prezidentė ragina gerėtis savo, o ne mūsų valstybe …

Rasa, 2015-07-06 23:08:48

Kai galvoju apie savo šalį, galvoju apie ją kaip apie gimtinę. Tėvynę. Myliu ją… Ir man gera, kad gimiau čia.

Kai galvoju apie ją, kaip apie valstybę… Pasidarė smalsu- o ar yra nepriekaištingų valstybių? Kuri? Gal Vatikanas? Juk tai valstybė, kurioje visi tobuliausiai suprantantys Jėzaus Meilę turbūt gyvena… Pagal jo priesakus manosi gyvenantys. Gal. Nusišypsojau pati sau iš tokios minties. O gal Japonija? Ten toks subtilus estetinis visko pajautimas… Kanada? Ten daugiausiai baigusių aukštą mokslą. O gal Kataras, kuris daugeliu atžvilgių yra turtingiausia valstybė? Bet, sako ten 50% beraščių… Kuri valstybė išties gera? O gal reikėtų į tai pažiūrėti kitu kampu? Gal gera valstybė ta, kurioje žmonėms gyventi gera ir jie laimingi? Pasitelksiu visagalį internetą ir einu paieškoti…

Hmmm. Keista tai, ką radau. Radau dviejų tyrimų rezultatus. Vienas nebūtų teisingas mano požiūriu, nes tai tyrimas „Laimė kaip ekonominis faktorius“. Analizei panaudoti ir tokie faktoriai, kaip politinė laisvė, stabilios socialinės garantijos ir korupcijos lygis. Čia laimi skandinavijos šalys, bet tai netikra, nes čia jau kažkas už žmones nusprendė, kad tokiomis sąlygomis jie privalo būti laimingais 🙂 Jei turi už ką pavalgyt ir ilgai gyvena…

Antras tyrimas nustebino. Jame tiesiog klausė žmonių, ar jie laimingi. Apklausos dalyviams buvo pateikti tokie klausimai: ar vakar jautėtės gerai pailsėję? ar vakar su jumis buvo elgiamasi pagarbiai? ar vakar daug šypsojotės ar juokėtės? ar vakar ką nors mokėtės ar darėte įdomaus? ar patyrėte daug tokių jausmų vakar? Tai, žinot, septynios iš dešimties šalių, kurioje žmonės jaučiasi laimingiausi, priklauso Lotynų Amerikos regionui. Daugelis iš šių septynių valstybių yra neturtingos, vertinant pagal tradicinius gerovės rodiklius – pavyzdžiui, Gvatemala, viena iš jų, nuniokota dešimtmečius vykusio pilietinio karo, po kurio suklestėjo gaujų nusikalstamumas… O jie va gyvena ir šypsosi…

Nėra gerų valstybių. Yra šalys, kuriose mums gera gyventi. Arba ne.

***

O pabaigai gal gabalėlis J. Marcinkevičiaus. Apie tą Mindaugą… Ir valstybę. Puiki poema.

SENIS

O man atrodo – tu esi laimingas,

Kai sėdi taip, parėmęs rankom galvą,

Prie savo „Lietuvos” ir kai galvoji

Kažką svarbaus… Tikriausiai apie ją.

MINDAUGAS

Laimingas? Taip, turbūt šiek tiek laimingas.

Bet aš toliau žiūriu – ir nematau,

Koksai likimas ateity jos laukia.

Aš nieko nematau. Akla tamsa.

Galbūt tenai neliks nė menko ženklo

Iš to, ką aš per didį vargą kūriau.

Tai kam tada tas vargas ir tos kančios?

Kam tąsyk aš esu arba buvau?

O, kad dar žmogui leista būt sugrįžti!

Bent vieną sykį… grįžt pasižiūrėti…

Į ką išaugo jo kančia… Bet ne.

Tai būtų visiškas žmogaus žlugimas.

Jo pralaimėjimas. Ir jo mirtis.

Negeros mintys, Seni, oi, negeros!

Neskambios mintys, kaip nevykęs puodas,

Kurį, kaip tu sakai, reik sudaužyt.

Burgis, 2015-07-07 20:58:10

Rasai: gimtinė, šalis, tėviškė ir valstybė yra labai skirtingi dalykai…

Rasa, 2015-07-07 21:09:25

Burgiui: neprieštarauju 🙂

Darius, 2015-07-07 23:24:14

Rasa, čia ne komentaras, čia disertacija. 🙂

Vytas, 2015-07-09 09:58:14

Tokios bylos kaip ši, pagrįstai verčia nusivilti teisine sistema, valstybės tarnautojų, žiniasklaidos ir kai kurių kitų subjektų vertybėmis ir moralinėmis nuostatomis. Mūsų šeima (ir turbūt tokių yra daug) taip pat yra nukentėjusi nuo teismų ir valstybės tarnautojų sprendimų, aišku ne tiek stipriai kaip B. Burgis.

Gal ir naiviai, bet tikiu, kad šalia tokių juodų atspalvių, yra ir šviesių įvykių ir žmonių, tempiančių mus visus pirmyn. Būtent su tokiais ir norisi tapatinti valstybę, ja gėrėtis, didžiuotis, mylėti ir puoselėti. Tad nieko blogo, kad prezidentė kviečia gėrėtis savo valstybe. To pozityvo transliavimo labai reikia kaip atsvaros žiniasklaidos ir emigrantų transliuojamam purvui apie mūsų valstybę.

Sveikatos ir stiprybės Jums, direktoriau.