Šiandien antrą kartą šį mėnesį buvau savivaldybės švietimo komiteto posėdyje. Nuvažiavau per miestą, užmokėjau šešis litus už automobilio vietą, palaukiau (kaip mokinukas…) už posėdžiaujančiųjų durų penkiolika minučių ir per trisdešimt sekundžių išgirdau verdiktą: „Jums reikia ieškoti kitos alternatyvos…“
Per minutę spėjau atsakyti: „Mano amžiuje ieškoti nebėra laiko, reikia dirbti. Miesto valdžia turėtų turėti valios ir galios priimti tokius sprendimus, kurie gal ir reikštų susideginimą, bet ilgus metus būtų minimi geru žodžiu…“
***
Taigi ši diena galėjo būti istorinio posūkio diena, bet jau niekada nebus… Pasvajokime. Jei miesto valdžia būtų gimnazijai skyrusi tą pastatą, kurio prašėme, miestas būtų sužinojęs: moksleivių mažėja, mokyklos tuštėja, todėl miestas kiekybę stengsis kompensuoti kokybe. Miestas būtų gavęs šansą pamatyti, kaip dvidešimt ketvirtus metus dirbanti gimnazija, gavusi erdvės, dar kartą, kaip prieš 24 metus, kokybiškai keičia švietimo paslaugas, suteikia miestelėnams – vaikams ir suaugusiems, tėvams ir mokytojams – galimybę proveržiui į šviesą ir tiesą, į Europos rinką, į pasaulio mokslą…
***
Šiandien grubiai buvo pažeistas pagrindinis kapitalizmo principas: jei gali išnaudoti pasiduodantį išnaudojimui – būtinai tai daryk! Aš buvau pasirengęs pasiduoti išnaudojimui. Buvau pasirengęs atiduoti miestui savo įdirbį ir įvaizdį, savo patirtį ir nenorinčio senti entuziazmą. Miestas atsisakė… Dabar tam miestui jau nieko nesiūlysiu. Dirbsiu, žinoma, dirbsiu! Bet ne miestui, ne jo valdžiai. Dirbsiu žmonėms, kurie moka pasinaudoti mano darbu. Dirbsiu Kaune. O gal Vilniuje? O gal Stokholme?
Atsakymai
Burgis, 2013-01-29 20:27:31
Reitingams…
Arvydas, 2013-01-29 22:39:32
Jeigu neprima “Miestas” -reikia dirbti “Pasauliui”.Kaip ten tas Šventas Tėvas sako -Miestui ir Pasauliui. Šiuo atveju “miestą”-galima praleisti.Nors …ar galima Kauną vadinti miestu-vargu BAU (senoviškai tariant)-gyvenvietė ir tiek.
Dominykas, 2013-01-29 23:05:19
Įdomu būtų – į kokį pastatą buvote nusitaikę? Kas ten buvo prieš tai? Kaip motyvuotas neskyrimas jums, gal įsivaizduojat, kam gali atiduoti vietoj to? Kokį nors uostą helikopteriams leistis įrengs gal?:)
Jūratė, 2013-01-30 08:40:04
Būtų įdomu sužinot už ką žmonės spragtelėjo minusą šitai temai…
Burgis, 2013-01-30 09:08:32
Dominykui: nenorėčiau to pastato įvardinti, nes tai gali pakenkti kitiems žmonėms… Pasakysiu tik tiek: dėl moksleivių skaičiaus mažėjimo miestas per pastaruosius metus turėjo uždaryti bent dešimt (bent dešimt! tai buvo pasakyta komiteto posėdyje!) mokyklų! Neuždarė kodėl? Todėl, kad valdžia gina save ir savus, o ne mūsų visų ateitį – vaikus. Todėl, kad valdžia taupo savo pinigus (sau), o ne mūsų pinigus…
Akvilė, 2013-01-30 10:04:29
“Taigi ši diena galėjo būti istorinio posūkio diena, bet jau niekada nebus… ”
Nebuvo ši, bus kita. Vis dar tikiu(kai kurie sako, kad naiviai), jog geriems žmonėms už jų darbus būna atlyginta. Su kaupu. Bus atlyginta Jums ir Jūsų gimnazijai.
Burgis, 2013-01-30 10:55:51
Ačiū, Akvile, Jūs geras žmogus, bet tokios dienos tikrai nebus, nes ir aš esu išdidus – neįsivaizduoju, kad dar kartą to imčiausi net labai prašomas…
*
Turite suprasti, kad jau vakar, važiuojant į savivaldybę, mane draskė prieštaravimai: „Kam man to reikia? Nei mano vaikai, nei mano anūkėliai čia nesimokys. Nei mano alga padidėtų, nei man paminklą prie mokyklos pastatytų. Beje, kam man paminklas? Kam man padidėjusi alga? Maža to, žmonės paprastai įvertina abejingai – taip ir turėjo būti, jokio tavo nuopelno čia nėra…“
Negaliu atsikratyti jausmo, kad dabar man palengvėjo… Ir vis tik – kodėl toks liūnas tas Kaunas?…
Darius, 2013-01-30 10:56:01
Kiek teko susidurti su miesto valdžia švietimo klausimais, tai jie labai bijo vieno dalyko – jei duosi vienam, tai ir kiti pareikalaus. Geriau nedaryti nieko, bus lygiava, bet ir niekas nieko neprašys.
Burgis, 2013-01-30 10:56:44
Dariui: tikra tiesa!
ak, 2013-01-30 10:57:50
Br. Burgis užmiršo bendravimo su valdininkais taisykles – pagrindinė jų sako, kad norint važiuoti – reikia “tepti”. Jei jis norėjo teigiamo sprendimo buvo galimi du variantai – arba taryboje turėjo būti keli mokinių tėvai aktyviai agituojantys už Burgio įdėją, arba reikėjo “patepti” tuos asmenis ( maždaug po 5 – 10 tūkst. litų, nuo kurių tas sprendimas priklauso. Negi manot, kad valdininkai atiduos veltui daiktą be jokio atkato? Čia juk Lietuva. Tas pastatas galės ir sugriūti nenaudojamas – už ačių kauno savibaldybė jo niekam neduos.
Darius, 2013-01-30 11:30:48
to ak: Jūsų siūlomi variantai yra žinomi, bet manau B.B. nepriimtini (man taip pat). Norint turėti kelis balsus miesto taryboje, reikia priimti tų tarybos narių vaikus į KTUG. Bet esminis KTUG išskirtinumas ir yra tai, jog čia vaikai priimami tik pagal savo išsilavinimą ir gabumus. Kiekvienais metais B.B. parašo kokio dydžio kyšius siūlo įvairūs (dažnai žinomi) žmonės, kad jų vaikas/anūkas patektų į KTUG. Pakol B.B. sugebės prieš tai atsilaikyti, tol turėsime elitinę (žinių ir gabumų prasme) gimnaziją, o ne turtingų tėvelių vaikų pansionatą.
Mokėti kyšius savivaldybės klerkams irgi reikia turėti iš ko. Savų pinigų juk neneši, o gimnazijos pinigai manau yra po padidinamu stiklu. Ir vėl, nors ir geriems tikslams duodami kyšiai, manau niekam naudos ir laimės neatneš…
ak, 2013-01-30 12:10:30
o ką jūs manote, kad valdininkus įmanoma sudominti patriotizmu, nauda tautai? Būtent todėl Burgio gimnazija nieko iš valdininkų ir negaus, nebent jau juos peiliu prie gerklės priremtų – nes juk jei miesto mero sūnus net už didžiausią kyšį nepateks gimnazijon, tai miesto meras ir visa savivaldybė labai tos gimnazijos nemėgs ir kiek galėdami jai kenks…
Filo, 2013-01-30 12:38:13
Veblenas pasakytų, jog nuo to, kad KTUG liks nedidelė ir sunkiai prieinama, esamiems ir buvusiems gimnazistams tik geriau. Būsimiems irgi.
Šiek tiek blogiau tik tiems, kurie liks “už brūkšnio”.
Bet ir iš to nereikia daryt tragedijos.
O šiaip… Gyvenimas margas ir daugiaplanis. Kas dabar atrodo praradimas, po dešimt metų gali atrodyt geriausias dalykas, koks tik galėjo atsitikti.
Asta, 2013-01-30 12:54:37
O kai kam bus ramiau, kol KTUG nedidelė:) http://lsmuni.lt/lt/naujienos/naujienos/lietuvos-sveikatos-mokslu-universiteto-mokykla–jau-ateinanti-rugseji.html
Arvydas, 2013-01-30 15:51:04
Prieš šešis metus aš taip pat esu atlikęs vieną nestandartinį projektą, kuriam reikėjo gauti krūvą savivaldybės leidimų. Projekto esmė – savivaldybė man leidžia pasistatyti priestatą šalia 8 butų daugiabučio, o aš savo lėšomis namą apšiltinu, sutvarkau stogą, suremontuoju bei atnaujinu laiptines. Tris metus praleidau “trindamas” klerkų kabinetų slenksčius, važinėdamas į Vilnių gauti leidimų, kurių, anot pačių Vilniaus institucijų atstovų, man net nereikėjo. Galiausiai atvirame pokalbyje, kuriame dalyvavo vyriausias architektas, savivaldybės teisininkas, teritorijų planavimo skyriaus vadovas ir aš, buvo pareikšta, jog “Jūsų projektas iš tiesų geras bei naudingas bendruomenei, tačiau tai pirmas tokio tipo projektas rajone, todėl mes nežinome kokių problemų gali iškilti ateityje, todėl būtų gerai, kad šio projekto atsisakytumėte”. Ir tai jie pasakė po trijų metų bereikalingo siuntinėjimo nuo Ainošiaus pas Airošių! Filo, ar Jūs įsivaizduojate, ką reiškia toks įdirbis – kiek sugaišta laiko, kiek įdėta pastangų, kiek pinigų tam išleista? Ar aš galėjau atsakyti “na, kas dabar atrodo praradimas, po dešimt metų gali atrodyti geriausias dalykas, koks tik galėjo atsitikti”? Žinoma, aš to nepasakiau, bet savo vis tiek pasiekiau. Ir, beje, vadinamiems “otkatams” aš neišleidau nė cento. Tai reiškia, kad sistema gali dirbti, tik ji pati nelabai to nori.
petras, 2013-01-30 16:05:11
Biurokratizmas nebūtų biurokratizmas jei pradėtų lanksčiai dirbti atsižvelgiant į aplinkybes, pajustų žmogiškąjį faktorių ir sugebėtų lanksčiau taikyt įstatymus, įsakymus, reglamentus, nutarimus ir milijonus kitų gyvenimo teisinių (pa)aiškinimų 🙂
Filo, 2013-01-30 16:26:34
Kaip jau kalbėjom ankstesnėj temoj, savo tikslų
pasiekti saldu, bet jų absoliutinti negalima.
Žiniasklaida mus kasdien bombarduoja Sėkmės istorijomis ir taip formuoja iškreiptą Tikrovės supratimą. Ta Noriu-galiu-pasieksiu filosofija yra kraštutinai vyriška filosofija. O kas nesubalansuota, tas nesveika.
Reiktų pagaliau garsiai pasakyti, kad iš veržlumo, užsispyrimo, atkaklumo randasi ne tik pergalės, bet ir kai kurie kartūs pralaimėjimai (“Pyro pergalės”).
Jei neaišku apie ką kalbu, paklauskite visų besiekiančių karjeros netikusiame darbe, susipančiojusių nuostolingais kontraktais, įsivėlusių į toksiškus santykius, gyvenančių kitaip lėtai nuodijančioje aplinkoje…
Ne taip jau retai dalykų (tokių kaip įdirbis, investicijos, svajonės) atsisakyti yra net sunkiau, nei toliau tempti gyvenimą su jais. Reikia daug valios ir nemažai gyvenimiško patyrimo, kad atpažintume situacijas, kada dera atsitraukti.
Pralaimėti irgi reikia mokėti.
Burgis, 2013-01-30 16:34:13
Filo: kiek kartų jau pralaimėjote?
Arvydas R., 2013-01-30 16:43:54
Taip, Filo, sutinku su Jumis – pralaimėti irgi reikia mokėti. Čia net ir ginčytis yra beprasmiška. Tiesiog mes kalbėjome apie skirtingus dalykus: Jūs kalbėjote apie tikslus apskritai, o aš kalbėjau apie konkrečią situaciją savivaldybėje. Man ši tema labiau asocijuojasi su tuo, kad biurokratija kartais viską suabsoliutina, jog nebežiūri į konkretų atvejį. Net neįdeda pastangų jam įvertinti. Žinoma, jei būtų kažkokia rizika, jog valstybė galėtų patirti žalos, tada klerkų pareiga būtų tai įvertinti ir projektą uždaryti. Tačiau mano atveju jokie galiojantys įstatymai ar teisės aktai pažeisti nebuvo. Tiesiog, kaip patys klerkai pripažino, jiems trūko kompetencijos. O čia aš jau vaikiausi ne sėkmės, tačiau man buvo nesuprantama – kodėl aš negaliu kažko daryti, jei mano veikla nepažeidžia įstatymų ir ji net nekvepia kažkokiais nusikaltimais. Juk Jūs kažkurioje temoje sakėte: jei norime keisti pasaulį, turime pradėti nuo savęs. Aš taip ir padariau..
Filo, 2013-01-30 16:58:55
Laimėjau ir pralaimėjau pakankamai, kad suprasčiau, jog gyvenimas eina sinusoide, o ne eksponente, kaip kad skelbia Sėkmės apologetai.
Filo, 2013-01-30 17:08:08
Arvydai, kad mes ir nesiginčijame. Aš gi nei apie biurokratus, nei apie statybas net neužsiminiau. 🙂
Kad pasiekėte savo, ir nuo to niekam neblogiau, tai galiu tik pasidžiaugti.
Burgis, 2013-01-30 19:30:26
Filo: Jūs nustebsite, bet aš nepamenu, kad kada nors gyvenime būčiau pralaimėjęs… Kodėl? Priežastys dvi:
-
Pirmiausia, niekada nesistengiau, kad gyvenimas kiltų eksponente. Maža to, nesistengiau, kad jis kiltų. Man pakakdavo, kad nesileistų… O dabar, sakau rimtai, džiaugiuosi net kai leidžiasi, bet leidžiasi nesparčiai. Kai tau 60+ – tai didis gėris!
-
Niekada negyvenu be rezervo! Kiekvieną kartą turiu atsitraukimo variantą, o dažniausiai – net kelis. Taigi ir dabar, kai Jums atrodo, kad aš kažkaip kažką pralaimėjau, mane ima juokas – aš tik tapau laisvesnis! Ir jau užsiimu kita veikla…
Arvydas, 2013-01-30 19:42:25
šalin “Karo Meną” imkim į rankas “Pralaimėjimų Meną”- o ką ,būtų bestseleris-kaip pralaimint ,LAIMĖTI.Tikra Kutūzovo strategija.Bėda tik ,kad “Pralaimėjimų Menas ” dar nesukurtas,o juk niekas tiek nepamoko žmogaus ,kaip jie-tie nelemti pralaimėjimai.Pergalės-tvirkina,pralaimėjimai -užgrūdina.
Vladas, 2013-01-30 20:24:40
Man atrodo visi trys, kalbant apie valdininkus, laimėjimus ir pralaimėjimus esate teisūs.
Teisus (net labai) Arvydas sakydamas, kad valdininkai linkę keliauti pramintu mažiausio pasipriešinimo keliu ir visiškai nenori jokių netikėtumų bei naujovių.
Teisus Filo, sakydamas, kad kartais šiandienos pralaimėjimas ar nesėkmė kažkada atrodys kaip tiesiog laimingas atsitiktinumas. Pats ekonominio pakilimo metu buvau užsidegęs noru pastatyti priestatą (puiki komercinė vieta), bet kaimynams suskaudo širdį. Dabar dėl to džiaugiuosi.
Labai teisus Burgis. Ir mano nuomone, geriau jau tegu gyvenimas bus palengva, bet užtikrintai, kylanti eksponentė, nei sinusoidė (prie gero, ir netgi labai didelio gero, labai greitai priprantama, o leistis žemyn…:( Ir kada kas gali užtikrinti,kad tai tik laikina?). Niekad gyvenime negyvenau be rezervo ir niekada neteko skolintis iš bankų. Tikiuosi, kad ir neteks.
Filo, 2013-01-30 20:43:42
Vadinkit kaip Jums dūšiai lengviau. Aš kadangi nealergiškas žodžiui “pralaimėjimas”, tai vadinu pralaimėjimu, nes, tarpe kitų reikšmių, tas žodis neša prasmę “negauti ko norėjai”.
O šiaip, šioje situacijoje Jūsų įsivaizduojamos piktdžiugos aš neturiu. Man visaip gerai. Ir kur sakiau, kad šiandieninis pralaimėjimas rytoj gali atrodyt kaip laimėjimas, tai smagu, kad ir Jūs panašiai mąstot.
sonata, 2013-01-30 21:01:55
Oi… pažįstama iki skausmo situacija. Čia gi Kaunas, Lietuva… nors su kolege iš Bukarešto palyginom – administracinė korupcija Rumunijoj kur kas didesnio masto, nors tai menkai guodžia. Vieną projektą klibinau savivaldybėj nuo 2006 metų. Ketverius metus – analogiška situaciją Arvydo aprašytai. Tik ne veltui sakoma – tiesiai arčiau, aplink greičiau. Rankų kilotojai savivaldybėj buvo pastatyti prieš faktą – nebuvo kaip atsisakyti struktūrinių fondų lėšų. Žinoma, nuo 2006 m. tikslo įgyvendinimo taktiką teko kardinaliai pakeisti, bet rezultatas geresnis, nei buvo planuota. Miesto žmonės turi galimybę gauti naują, labai reikalingą ir todėl paklausią paslaugą. O Gimnazijos plėtimas būtinas – kiek gabių ir motyvuotų vaikų netenka laimės joje mokytis vien dėl vietų stokos. Tikiuosi, kol reiks mano anūkams, ji bus praplėsta. (Nekukliai čia aš apie savo būsimus, bet ką dabar:))
petras, 2013-01-31 08:32:34
Norėjau paklaust, ar yra sudarinėjami kažkokie oficialūs mokyklų reitingai (pvz. kas met) ir ar jie publikuojami ?
Burgis, 2013-01-31 09:01:44
Petrui: taip, reitingus sudarinėja žurnalas „Veidas“, bet žmonės, deja, nėra atidūs skaitytojai, todėl mažai kas supranta, kokie reitingavimo kriterijai… Pavyzdžiui, ar teisinga manyti, kad geresnė gimnazija ta, iš kurios daugiau abiturientų išvažiuoja studijuoti į užsienį? Ar trys Kembridže geriau už du Prinstone? Ar penki KTU matematikoje blogiau už vieną kažkokio Anglijos miestelio universitete?
*
Tikras reitingavimas yra tik vienas – rinkos reitingavimas!
petras, 2013-01-31 13:28:00
tai kaip supratau valdžia mokyklų nereitinguoja. nes įdomu ar veidas absoliučiai visas mokyklas reitinguoja ar tik top 10tuką kokį išrenka (antru atveju tai nieko vertas reitingavimas būtų)
Kaip suprast rinkos reitingavimą ?
Pats asmeniškai manau, kad visas mokyklas kartu reitinguot neskirstant į tam tikras grupes pagal atskirus kriterijus sunkiai įmanoma. Todėl dažniausiu atveju lieka tik pasikliauti kitų žmonių patirtimi.
Darius, 2013-01-31 14:42:25
Petrai pasiskaitykite Veido žurnalus. kiekvienais metais visos Lietuvos mokyklos yra reitinguojamos. KTUG vienais metais pirma, kitais antra, ir taip jau ilgus metus. Pagrindinis konkurentas yra Vilniaus licėjus.
Kiek šis reitingavimas yra teisingas yra sunkoka spręsti. Mano vaikai mokėsi įvairiose Kauno mokyklose ir aš stebėjau tų mokyklų reitingus Veido žurnale. Kai dukra mokėsi vienoje Kauno gimnazijoje, tai mokyklos reitingas nukrito iš 7 į 21 vietą. Aš tikrai galiu patvirtinti, jog mokymo lygis irgi tuo metu krito. Dabar dukra mokosi KTUG ir aš neturiu jokių rūpesčių.
petras, 2013-01-31 15:49:46
Dariau, bet kaip gali kardinaliai kristi mokymosi lygis dėl mokyklos kaltės ? nebedavė knygų, per pus sumažino pamokų skaičių ar staigiai pakeitė daugumą mokytojų ? šiaip pažiūrėjau 2011 metų veido reitingą, tai yra mokyklų kur pvz. iš 150 vietos į 20 tą pakyla (taip pat ir atvirkščiai) ir net didesnių skirtumų. mano galva, tai tik parodo, jog skirtingais metais labai skirtingi mokiniai arba buvo daromi kardinalūs pokyčiai mokykloje (kuo aš mažai abejočiau, nors tam reiktų lyginti daugelio metų reitingus, ar ten tos pačios mokyklos pastoviai taip šokinėja ar tik kartą per 5, 10 metų 🙂
o atskiro mokinio lygis mokymosi gali krist dėl įvarių priežasčių manyčiau. imu savo pvz. pradinėje man buvo įdomu. ėjau į mokyklą jau mokėdamas skaičiuot ir skaityt daugiau mažiau, buvo lengva. pagridninėj taip pat nesudėtinga man buvo, daug mokytis nereikėjo norint gaut gan gerus pažymius. gimnazijoj jau norint gaut gerus pažymius reikėjo stengtis, atlikinėt užduotis ir pan., plius paauglystė su savo poreikiais ir t.t. pažymys krito ir tapo vidutiniu. bet buvo dar pakankamai nesunku (bent jau programa nesunki buvo), todėl manau lygis mokymosi pakankamai neblogas buvo. bet kai įstojau į vu mif (stojau bet kur, pagrinde pagal tuometines nuotaikas ir pažįstamus), tai atrodė, kad iš žemės į mėnulį teleportavausi. (kontorlės nėra, ir jei nėra motyvacijos, tai šakutės). po poros metų išėjau/išmetė. tada supratau, kad bent jau mano atveju, 80 proc. mokymosi kokybės (mokymosi lygio) priklausė nuo manęs, ne nuo įstaigos. aišku kuo ankstesnė mokymosi stadija, tuo tas procentas linksta labiau į mokytojo pusę, bet nemanau, kad peržengia žemiau 50 proc.
Ir vis dėl to nesuprantu kas tai tokio, p. Burgio paminėtas rinkos reitingavimas (labai įdomu) 🙂
Darius, 2013-01-31 16:48:03
Aš stebėjau ilgalaikį (5 metų laikotarpį) kai krito man žinomos mokyklos reitingas ir tam tikrai buvo priežasčių. Išėjus pensijinio amžiaus fizikui, į jo vietą buvo priimtas jaunuolis, turintis pedagoginį išsilavinimą, tačiau nuo universiteto pabaigimo dirbęs statybų versle. Fizikos pamokų metu šis mokytojas sakitydavo garsiai vadovėlį, nes daugiau nieko nežinojo ir pamokoms nesiruošė. Po naujų metų, tėvams sukėlus triukšmą, jis vėl ramiai grįžo į statybų verslą. Buvo ir daugiau negatyvių priežasčių mokyklos reitingo kritimui.
Vaikai kiekvienoje kartoje yra daug maž vienodi (panašus skaičius gabių, vidutiniokų ir žemų gabumų). Tad mokyklos reitingai dažniausiai krenta dėl mokytojų lygio.
P.S. Čia aš aprašinėju vieną iš prestižinių Kauno gimnazijų.
Regina A., 2013-02-02 16:14:33
P. Bronislovai, KTU gimnazija jau yra. Nuoširdžiai gaila, kad tokį įdirbį turinti mokykla negalės teikti paslaugų didesniam mokinių skaičiui.
Kuriasi nauja LSMU nevalstybinė mokykla. Jai skyrė Vilijampolės mokyklos pastatą. Gal savivaldybė jau neturi „atliekamų“ mokyklų pastatų?
Kokiomis sąlygomis KTUG planavo naudotis tuo pastatu? Gal ūkio išlaidų prašė iš savivaldybės? LSMU nuomosis, ūkio išlaidas pati mokės (už šildymą, elektrą ir t.t.). Gal todėl „nedavė“?
Burgis, 2013-02-02 16:19:17
Reginai A.: ir mes buvome pasirengę už viską mokėti. Bet LSMU yra LSMU, visi bijo chirurgų, jie turi skalpelius…
ak, 2013-02-02 18:54:55
Burgiui: Kaip suprantu – žaidimas tik prasideda. Manau, jei būsit atkalūs ir reikalausit per ,visas įmanomas instancijas, galiausiai tą pastatą gausit. Nebent jau jo užsigeidė rimti verslinikai, kurie susimokėjo. Galiausiai kokia prezidentė neapsikentusi lieps Jums tą namelį duoti. Tiesiog reikia reikalauri ir mažiau kalbėti apie savo senatvę. Mat valdininkai irgi tikisi, kad galiausiai tas Burgis pasens ir užges….
Burgis, 2013-02-04 08:15:42
ak: ne, žaidimų aš nežaidžiu! Mes žinome savo vertę.
Ausrius, 2013-02-07 03:13:29
Tai kad su biurokratais visi vargsta. Štai pas mus asociacija The Cooperative, turinti Anglijoje nemažą autoritetą, sumanė projektą. Nupirko apleistą sklypą ir paprašė savivaldybės leidimo padalinti jį į tris sklypus, o paskui leisti juose kaimo žmonėms ūkininkauti. The Cooperative apsiėmė sau visas išlaidas, rūpesčius ir rizikas. Puiki iniciatyva! Po pokalbio su savivaldybės tarnautoju jie prašymą parengė itin atsakingai: po metų kruopštaus darbo atnešė į žemėtvarkos skyrių 400 psl. dokumentacijos, kurią dar lydėjo virš šešiasdešimt rekomendacinių laiškų. Jau tos rekomendacijos buvo iš visur – iš žymių mokslininkų, solidžių organizacijų, įskaitant ir Škotijos Amatų Federaciją, iš kaimynų ir iš sėkmingų ūkininkų ir netgi iš trijų parlamento narių. Galų gale jie gavo atsakymą iš vietinės savivaldybės, kad jų prašymas atmestas šešiais balsais prieš du. Argumentai, kaip ir dera biurokratams, neaiškūs. Esą smulkus ūkininkavimas – nerimtas užsiėmimas, verslo planai (juos kruopščiai rengė žemės ūkio ekspertai) neišbaigti ir aplamai “visos tos atsinaujinančios technologijos neapsimoka”. Bet žmonės nenuleidžia rankų. Kitąmet jie tikisi leidimą gauti.O ponas Shaun Chamberlin atvirai sako, kad biurokratinių kliūčių įveikimas sudarys didžiausią pridėtinės vertės dalį.
Uff. Tiek prirašyti iš mobilaus įrenginio! Aš turbūt išprotėjau… Bet tikiuosi, jus ten paguodžiau.
O pas mus tualetą vaikai užkišo. O rytoj penktą visi ims keltis ir ruoštis į darbą. Štai kur problema rimta!