Prieš daugelį metų mes Kaune gyvenome tame pačiame name. Po to dvi sesutės baigė mūsų Gimnaziją. Ir abi buvo labai matomos, įsimintinos, perspektyvios…
Prabėgo daug metų…
Dabar cituosiu šį tą iš tų ilgų, šiltų, gerų laiškų, kuriuos neseniai gavau. Pikta tik dėl to, kad taip ilgai nežinojau apie gyvenimą, kuris gali būti pamoka daugeliui jaunų žmonių…
*
„Matyt, mano liga tokia – nuolat mokytis…, – rašo Indrė Plėštytė-Būtienė. – Baigusi gimnaziją, įstojau į VU medicinos fakultetą ir po 12 metų studijų įgijau vaikų ligų gydytojos ir vaikų pulmonologės (plaučių ligų) specializaciją. Dar po 4 metų apsigyniau disertaciją biomedicinos mokslų srityje. Niekada nesigailėjau pasirinkusi vaikų ligų gydytojos specialybę ir iki šiol savo veiklos nevadinu darbu, o savo pašaukimu ir hobiu. Dirbti ligoninėse pradėjau jau nuo pirmo kurso…
*
Antraisiais rezidentūros metais įsitraukiau į mokslinę ir visuomeninę veiklą. Pradėjau dalyvauti europiniuose moksliniuose projektuose, buvau Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė, vėliau ir Europos Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė. Tuo metu buvau jaunųjų gydytojų atstovė įvairiose tiek mokslinėse, tiek ir politinėse organizacijose, tad teko ne tik kovoti už gydytojų teises, bet ir apvažiuoti daugybę Europos ir kitų šalių ligoninių, universitetų ir reikšti savo nuomonę, ar tinkamai ruošiami tose šalyse gydytojai. Iki šiol esu kelių organizacijų tarybos narė, stebėtoja ar ekspertė, tarptautinių mokslinių organizacijų įvairių komitetų narė, tenka prisidėti prie didžiųjų mokslinių konferencijų, sutraukiančių iki 30 tūkstančių dalyvių, organizavimo.
*
Po rezidentūros studijų teko dirbti Vilniaus valdiškose ligoninėse, vėliau su šeima persikėlėme gyventi į Klaipėdą, kur dirbau tiek valstybinėje Klaipėdos vaikų ligoninėje, tiek ir privačiuose medicinos centruose. Dirbdavau daugiausia naktimis, kadangi teko nemažai keliauti…
Tuo pačiu metu įsidarbinau lektore Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete. Teko dirbti ir prodekane. Tačiau biurokratinis darbas manęs netenkino. Šiuo metu esu docentė, fakulteto tarybos narė.
*
Įgijusi bene aukščiausio lygio kompetencijas savo specializacijoje pamačiau, kad ir toliau dirbant mūsų valdiškose instancijose, man arba teks emigruoti į šalis, iš kurių nuolat gaunu pasiūlymus moksliniams projektams ir darbui, arba teks susitaikyti su esama situacija ir tapti eiline viskuo nusivylusia gydytoja… Tad nutariau surizikuoti ir sukurti Lietuvoje kažką šviesaus ir naujoviško. Ir prieš kelerius metus atvėrė duris nauja, vienintelė Lietuvoje privati klinika vaikams „Mama, aš sergu“. Nors ir neturėdama jokio ekonominio išsilavinimo, nors ir susidurdama su begale kliūčių ir lietuviško pavydo, paverčiau šią įstaigą klestinčia ir, svarbiausia, taikančia naujausius, įrodymais pagrįstus, gydymo metodus. Nors planavau, kad dirbs tik 4 darbuotojai, dabar mano įmonėje dirba daugiau nei 30 darbuotojų. Planuojame atidaryti filialus Vilniuje, Kaune. Savo vaikus gydyti atvyksta pas mus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Daugiau informacijos galite rasti www.mamaassergu.lt Viena iš naujovių, kurias artimiausiu metu ketinu įgyvendinti, tai sergančių vaikų darželis. Ne paslaptis, kad darbdaviai nenori priimti moterų, auginančių mažamečių vaikų, nes jie žino, kad ta darbuotoja bus priversta gan dažnai būti namie ir prižiūrėti sergančius vaikus. O tai nenaudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Tad jau greitai bus galima sergančius vaikus palikti mūsų darželyje – mano darbuotojai jais ne tik rūpinsis ir prižiūrės, bet ir gydys bei ugdys.
*
Dažnai vedu seminarus apie sveiką gyvenseną, ypač mitybą, apie vaikų sveikatą. Padedu moterims, kurios nori pradėti savo verslą – vedu šiomis temomis seminarus bei konsultuoju asmeniškai. Netrukus išleisiu savo knygą „Kodėl vaikai serga“. Esu dviejų vaikų mama – dukros Julijos (13 metų) ir sūnaus Motiejaus (11 metų).
*
Šalia medikės kelio, studijavau dar keliose aukštosiose – Vilniaus Dailės akademijoje kostiumo dizainą, vaiko teisių apsaugos magistrantūroje Riomerio universitete. Kadangi diplomų man nereikėjo, tai mokiausi tiek, kiek man reikėjo žinių – t.y. nenuoseklių studijų tvarka. Be įvairių kalbų studijų taip pat negaliu.“
Atsakymai
ir, 2017-09-04 14:36:07
“Viena iš naujovių, kurias artimiausiu metu ketinu įgyvendinti, tai sergančių vaikų darželis. Ne paslaptis, kad darbdaviai nenori priimti moterų, auginančių mažamečių vaikų, nes jie žino, kad ta darbuotoja bus priversta gan dažnai būti namie ir prižiūrėti sergančius vaikus. O tai nenaudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui”. O kas vaikui naudinga, mieloji gydytoja?
Giedrius, 2017-09-05 11:20:15
Apie laimę:
“Jei kada nors, laimę vaikydamiesi, ją rasite, tai, panašiai kaip senė, ieškanti savo akinių, pastebėsite, kad ji visą laiką buvo jums ant nosies”.
Henris Vileris Šo