Tarp nuotraukų, kurias matote, – daugiau kaip 30 metų intervalas. Vienoje nuotraukoje – broliukas ir sesutė, kitoje – jų vaikučiai.
Pastebėkite, kaip susispaudę turėjo važinėti vaikai gūdžiais sovietų valdžios metais ir kaip laisvai jie važinėja dabar. Ir jau ne du ratai, o tik vienas, bet technika geresnė…:-)
Bet skelbiu tai ne todėl. Ir tada žinojau, ir dabar įsitikinu, kad vaikams reikia kuo mažiau dirbtinių žaislų. Apskritai – nereikia jiems žaislų! Jiems reikia realių daiktų: duok šaliką, šaukštą, metalinį puodą, važinėk karučiu, supk ant tvoros vartelių – ir matysi laimę jų akyse. Nenoriu, kad anūkėliai surinkinėtų “Lego”, noriu, kad jie iš akmenėlių, šakelių kieme statytų pilis, tiltus…
Atsakymai
Aurelija, 2009-04-29 17:47:01
Na nežinau dėl tų šakelių ir šapelių. Teko matyti kaip vaikai iš montesori darželio tokią maniją visokiems žaislams įgauna, kad išmušt sunku. Manau turi būti saikas šitoje vietoje. Vaikas turi žinoti, kad galima lygiai taip pat statyti tiek iš lego tiek iš sniego 🙂 Linkiu sėkmės ir sveikatos vaikiukams 🙂 Jie nuostabūs:). Beje, kaip Jūsų brolio sveikata?
imbusy, 2009-04-29 19:55:22
Na nežinau, montesori mokymą ir Lego laikau vienais svarbiausių dalykų savo vaikystėj.
Rasa, 2009-04-29 20:19:31
Žinoma vaikams reikia visko. Kažkada tiek priskaičiau Montesori, Spoko ir dar nepamenu visų 🙂 O geriausiai klausyti širdies auklėjant. Kai prisimenu vaikystę, visos geriausios sūpuoklės buvo tėčio padarytos: ant medžio pakabinta padanga, uosio šaka, ant kurios pasišokinėdami skraidydavom. Ją prilenkdavo, mes atsisėsdavom ir ji pasispiriant pakildavo. Gaila, dėdė ją nupjovė, kol tėvų nebuvo, tipo ji per žemai ir maišė. Jis neklausė, kai šaukiau, kad tai mano sūpynė! O dar gera sūpynė būdavo tokia: reikia pav. prie kluono 🙂 pridėti didelį akmenį, paimti ilgą lentą, vieną galą pakišti po kluono sienos apačia (jei jis lentinis), o ant kito atsisėdi ir irgi supies pasispirdamas! 🙂 Tada nereik dviems suptis, galima po vieną.
Puiku prisiminti. Nors mano tėtis ir miesto kieme padarydavo sūpuoklių, bet tos būdavo suvirintos, tikros… 🙂
O karučiu pasivažinėti visais laikais tikra laimė vaikučiams 🙂
Burgis, 2009-04-29 21:14:37
Aurelijai: iš visos širdies dėkoju už tokį klausimą! Deja, brolį išleido namo, bet problemos liko – laukiama specialisto iš Norvegijos. Bet viskas bus gerai!
imbusy: bet mes abu žinome, kad ne vienas mudviejų bendrame buvime matė problemų…
Vainius, 2009-04-30 00:07:22
Solidarizuojuos su imbusy 🙂 Tiek dėl lego, tiek del montesori.
O nors su tvorom, karučiais, puodais ir viskuo žaisti vaikams būtina, bet lego tai vis tiek neatstos – iš šapelių nesukonstruosi tokių įvairiausių konstrukcijų, riedančių mašinėlių, į kurias gali prigrūst žmogeliukų, mėtydamas ar paleisdamas trenktis į kitą mašiną tikrint konstrukcijos tvirtumą, namelių, garažų, kaip iš lego. 🙂
Nuomonė, 2009-04-30 09:48:16
Lego, tai vienas iš tų dalykų, kuris be jokios žalos leidžia vystyti vaizduotę 🙂 Todėl prašom ant Lego “nevaryt”
Burgis, 2009-04-30 13:01:22
“Lego” gerbėjams: jūs žinote, ką gavote, bet tikrai nežinote, ką praradote… Įrodyti galiu tuo, kad “lego” karta niekuo nepranoksta kitų, o tam tikrais būdo bruožais visuomenei nėra labai priimtina.
Jovita, 2009-04-30 16:23:01
Mano mazylis mieliau zaidzia su kibiru akmenu, nei lego… Ir taip rimtai, susimastes… Vieni akmenys salti, kiti nelabai. Vieni sunkus, kiti lengvoki. Spalvos irgi skiriasi. Vieni purvini (idomesni), kiti svarus. Vienokius galima rasti prie upes, kitokius gelyne, o juodus lauzavieteje. O kokie skirtingi garsai – jei meti daug i kibira, tai skamba vienaip, jei viena, tai visai kitaip. Mesk akmeni i ugni – nedega. Mesk i upe – skesta. O kaip smagu juos metyti nuo kalno!
Vaikai greitai pripranta, kad kazkas (zaislai, televizorius, tevai, mokytojai) turetu stimuliuoti ju mastysena ir vaizduote. Kuo ilgiau reiktu jiems leisti tai daryti patiems ir tada maziau girdesim “man nuobodu”…
Rasa, 2009-04-30 20:43:31
Bet iš begalybės niekinių žaislų vis tik lego geri. Aš iš senųjų vaikų ir savo :)))) žaislų palikau lego, puzlius ir, aišku, kelias lėlės :)))
O apskritai vaikams labai įdomu ne tik žaisti, stebėti, bet ir dirbti! Paskui jau mes aptingstame 🙂 Svarbu, kad kartu: su tėvais, seneliais ar dar kažkuo. Linksma buvo žiūrėti, kaip mano sūnus su pusbroliuku kaime statėsi sau namuką. Ilgai rentė, pasistatė… Liko ten nakvoti. Naktį ėmė lyti, pasirodė, kad jų sukaltas namukas kiauras, kaip rėtis 🙂 Bijodami kelti iš miegų močiutę, nuėjo į kluoną ir ten su pelėmis ir paršeliais kitam gale permiegojo ant šieno. Iš ryto vėl kibo į darbą: kalė, dengė plėvele, gaminosi “baldukus”. Paskui abu ten miegodavo. Tai jums ne palapinė, tai buvo JŲ NAMUKAS! O vaikų būstinės raiste! O akvariumai! Tam labai tinka vanduo iš raistuko griovio- pasemi ir jau gatavai ten visko būna: koks buožgalvis, kirminukų, plaukiojančių neaiškių padarėlių… Belieka stebėti juos ir džiaugtis 🙂 Ir jei vaikų paprašytume išvardinti žaislus iš vaikystės, tokie dalykai prisimenami pirmiausiai…
Povilas, 2009-05-17 18:01:27
Tegul sudžeržgia: kaip manot, su kokiais žaisliukais žaidė vaikystėje “Alfa” grupės vyrukai?