Aš – siena tavo, tavo grožio laukas,
Aš ginsiu tai, ko visą žiemą laukiau.
Nerūpi man, ar tu turėsi vaisių,
Jei žydinti šalia pabūti leisi.
*** (priedainis)
Man reikia tos pražydusios aistros
Kaip veidrodžiui – jam tinkamos poros,
Kaip uolai reikia lizdo ir gyvų
Nuo tos uolos pakylančių sparnų.
***
Tu – rėmuose ant mano mūro sienos
Tu rodai man, kaip lekia mano dienos,
Įspėji mus, kad nebereikia laukti,
Gyventi reikia: eiti, skristi, plaukti…
***(priedainis)
Man reikia tos pražydusios aistros
…
xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx
Pažiūrėkite, kiek obelis padarė per kelias dienas. Juk ką tik čia ją matėte kitokią!
Pjaudamas žolę pamėgau su savimi kalbėti (iš tiesų tai aš dainuoju, bet gerai, kad jūs negirdite…) eiliuotai.
Atsakymai
Egle, 2010-05-12 20:46:12
Šiandien užvertusi galvą spoksojau į baltą kvepiantį žiedų debesį:) Man tai pats gražiausias laikas! Galima kęsti lietuvišką lapkritį, kad sulauktum balto žiedų lietaus.. Tikrai norisi dainuot:)
nv, 2010-05-12 21:18:55
Atsiprašau,kad ne visai į temą,bet….
Ką tik stebėjau D.Kuolio pokalbį su V.Barciu (buvusiu B.B. kolega,dabar viceministru) ir S.Jurkevičiumi – Vilniaus licėjaus direktoriumi.Buvęs ministras nesusikalba su viceministru ir direktoriumi.Trys rimti vyrai visiškai skirtingai vertina dabartinę švietimo būklę ir dar skirtingiau įsivaizduoja ateitį.
Gal jie nebuvo šiandien sode ir nematė žiedų jūros….
Rita, 2010-05-12 21:21:47
Gražu ir gera:-)…
Rasa, 2010-05-12 21:21:51
Nerealus tas Burgis, net neturiu žodžių. Ką po jo tokios dainos ir bepridursu…
Mama sakė, jau ima suokti lakštingala, gaila dar negirdėjau šiemet, o Burgiui galima lygiaverčiai pritarti Burgiu:
…Tik tada, kai žara,
kai lakštingalų viesulas…
Visos kančios perniek.
Pasiduosi- mylėk…
sonata, 2010-05-12 22:35:46
Rasa, lakštingala tikrai jau girdėti. Turiu sentimentų tam paukščiui, todėl keliuosi ketvirtą ryte, vedžioju šunėką- penktą ryto jau blogiau girdėti. Trūksta miego kažkiek, bet visad pagalvoju – “o jei tai paskutinis pavasaris”. Kažkodėl tokiu metu sustiprėja laikinumo jausmas, tik trelės girdisi tokios pat, kaip ir prieš trisdešimt pavasarių.
Rasa, 2010-05-12 23:02:29
Sonatai: galėčiau eiti gulti 4-ą ryto, bet keltis niekaip 🙂 Čia, kur aš gyvenu, aplink lakštingalų nėra, gal tik tolimesniam parkely. Nieko, jau man nedaug liko laukti iki atostogų, tada mausiu į kaimą, o ten gulėsiu vakare ant pievutės po lakštingalų medžiu ir klausysiu 🙂 O paskui miegosiu ir vis vien klausysiu, nes ten ir name viskas girdis, jos tiesiai prie namo senąjam sode gyvena 🙂
Emilija, 2010-05-13 00:09:43
O pas mane prie namu juodasis strazdas kiekviena pavakare gieda. Sutemu paukstis, nuostabiai liudna giesme. Pasidairykit – jie megsta ant auksciausios virsunes atsitupti – is visur matyti.
Rasa, 2010-05-15 10:13:06
Pavasaris… Vakar eidama pbėgioti tikrai girdėjau strazdą 🙂
Einu namo, prieina mergytė, kokių 4-5m. su puokštele: iš kažkieno darželio nuskinta tulpe, obels šakele ir žole, koteliai kokių 5cm., kaip jos rankytei 🙂 Šypsosi ir siūlo:
– Gal norit gėlyčių?
Kažkodėl atsisakau, sakau:
– Ačiū, gal kas kitas labiau norės.
Nueinant iškart mintyse ima suktis mintis, kad negerai, mergytė norėjo nudžiuginti, kad ir pavogus priskynė, o aš atsisakiau. Paskui save išgirstu jos balsiuką:
– Tai blogai, būtų kainavę tik vieną litą…
V., 2010-05-15 11:30:28
Žmogiukai bando užsidirbti… Mano draugė pagailėjo vaikų ir prie “Girstupio” už 2Lt nupirko puokštelę pakalnučių ir neužmirštuolių – sako, gaila vaikų, gal ėjo toli į pamiškę pasiskinti, kad galėtų parduot, gal labai nori ledų ar bandelės, o tėvai neturi…. Grįžusi, o jos namas pats pirmas už “Girstupio”, rado išskintas pakalnutes ir neužmirštuoles savo daržely…
Maži vagiukai ar skurstantys vaikai? Ankstyvas verslumas? Gal jiems neatrodo vagystė nuskint kažkieno darželio gėles? Bent jau ne tokia, kaip vogti pinigus…
Rasa, 2010-05-15 11:52:46
Įvairiai su tais vaikais būna. Šita mergytė manau, net nesupranta, kad vogė kažkieno tulpę, ji nuo mažens gatvės vaikas. Sukasi, kaip išmano. Bet ne ledų jai trūksta…
Pas mano giminaičius viešėjo per vasarą anūkas iš Ukrainos, dar ikimokyklinukas, čia klimatas geresnis negu jų ten, kur gyveno. Seneliai lepino, į miškelį dešrelių eidavo kepti, visko pripirkdavo, gyveno neblogai. Dėdė ypatingai išdidus žmogus buvo 🙂 Sėdi jie namie, anūkiukas kieme 🙂 o kaimynė ir sako užėjus: ar ne jūsų vaikas prie parduotuvės ubagauna? Po kiek laiko pareina vaikis, brangių šokoladinių saldainių nusipirkęs parsineša ir siūlo VIENĄ seneliui pasivaišint :))) Dėdė pasiuto, visus saldainius į šiukšliadėžę… Vaikiukas aišku paskui suprato, kad didesni lietuviukai juo pasinaudojo jį taip primokindami, nes patys valgydavo, pasirodo, jo tuos saldainius 🙂