I
Kažkada su vieno leidinio redaktoriumi ginčijausi, kad straipsnio iliustracija (nuotrauka) gali neturėti jokio ryšio su straipsnio turiniu. Taip dar įdomiau! Skaitytojui lyg siūloma įminti paslaptį, koks tas ryšys yra, jei išvis yra… Pavyzdžiui, štai ši nuotrauka:
Jei tekstas būtų apie prognozę, kad žiema bus šalta, – neįdomu. Visi žino, kad pagal šermukšnių ir kitų laukinių augalų vaisių gausų derlių galima spėti, kad žiema bus šalta.
*
Bet jei tekstas, būtų, tarkime, tema, kurią siūlo šios svetainės lankytojas, – kaip studentai nusirašinėja? Ką pagalvotumėte? Kad tarp tų obuoliukų yra keli falsifikatai? Gal ir yra, įsižiūrėkite… Kad dėstytojui rasti falsifikuotą studento darbą taip pat sunku, kaip rasti įgedusį obuoliuką, jei jų labai daug? O gal kad daugybė studentų darbų (net kursinių, bakalaurinių, magistrinių…) yra kaip tie obuoliukai – gražūs pažiūrėti, bet menkaverčiai, nevalgomi…
*
Jokio ryšio nėra, jokios paslapties nėra – viską aš ką tik sugalvojau!
***
II
Kartą buvau vienoje lyg ir neslaptoje organizacijoje. Geras draugas man aprodė šiuolaikinę duomenų saugyklą: kortele atrakinamos durys į laiptinę; dar vienas kodinis užraktas – į kabinetą; iš kabineto – sunkiai net sprogmenimis įveikiamas užraktas į kambarį-seifą; pagaliau – net atominiu sprogimu neįveikiamas kelias į sarkofagą, kuriame ir yra saugykla. Atspėkite, kokie duomenys taip saugomi? Nuo ko saugomi? Užmiršo, užmiršo jie žemaičių išmintį – nuo tikro vagies spynos nėra…
***
III
Vakar mano studentai maždaug per pusvalandį pasiekė „e-pratybų“ duomenis kompiuterių laboratorijoje. Patekti į laboratoriją galima tik išjungus signalizaciją ir dėstytojui atrakinus duris budėtojų pasirašytinai duotu raktu. Po to studentai vardu ir slaptažodžiu „prisijungia prie kompiuterio“. Tada jau kitu vardu ir kitu slaptažodžiu pasiekia „e-pratybų“ sritį.
Nuo ko ir ką mes taip saugome? Turiu keletą maždaug vienodai tikėtinų versijų:
-
Vadovybė bijo, kad su grupe studentų tikimybių teorijos nelegaliai ims mokytis ne studentas ar ne tos grupės studentas. Studentai gi neišduos, kad šalia jų sėdi nepažįstamas arba po kyšį visiems davęs žmogus! Sutriks apskaita, susinervins dėstytojas…
-
Kažkas ne darbo metu apgaulės būdu gaus raktą, prasmuks į laboratoriją ir visą naktį studijuos „e-pratybas“. Bus pažeistas darbo režimas, lygių galimybių principas.
-
Automobilių aikštelėje nuobodžiaujantis taksistas nuotoliniu būdu pateks į kompiuterių tinklą ir ims nagrinėti, kas ta Bernulio formulė. Perpratęs, kad tai nelabai sudėtinga formulė, mes taksisto darbą, ims studijuoti universitete. Nebebus kam vežioti keleivių…
***
Bet kodėl nepasakius – tegu studijuoja visi ir bet kada! Jokių prisijungimo vardų ir slaptažodžių! Viską galima pasiimti, pažiūrėti, išbandyti, tik nieko negalima pakeisti, įrašyti.
*
Gimnazijos koridoriuose stovi laisvos prieigos kompiuteriai. Visoje teritorijoje – belaidis interneto ryšys. Ir – nieko blogo! Na, beveik nieko… Bet tas vienas kitas incidentas tikrai nekeičia bendros nuostatos – informacija visiems! Informacija – visada! Jokių paslapčių!
Atsakymai
sonata, 2010-09-21 20:03:20
aha, o e-KTUG nepriima svečių į anglų kalbą:) o man uždavė net 8 (!) sakinius parašyt su passive voice… oi, karčios tos mokslo šaknys:D
Vytautas Jakutis, 2010-09-21 20:54:52
Teisingas variantas – informaciją skaityt gali visi, informaciją rašyt – ne.
Dėl tokios teisybės įgyvendinimo reikia kovoti ir su bendra valdžios politika (pvz. kompanija turi komercinę paslaptį, tačiau visai rinkai būtų naudingiau tą paslaptį atskleisti – kaip padaryti, kad tą informaciją galėtų žinoti ir kompanija, ir jos konkurentai?), ir su atvejais, kai perskaityta informacija gali būti panaudojama to paties informacijos šaltinio rašymo “skylėse” (pvz. žmogus paskelbia į viešą erdvę savo buvimo vietą (foursquare.com, google latitude), o vagys įsilaužia į jo būstą pasinaudodami silpna durų spyna – kaip padaryti, kad ir visi tavo draugai galėtų žinoti, kur tu esi ir kad būstas liktų saugus?).
Švietimo srityje nematau, kuo galėtų rizikuoti nei studentai (nebent potencialūs darbdaviai, pamatę prastus jo rezultatus, nuspręs kandidatą praleisti), nei dėstytojai (jie uždirba ne iš intelektinės nuosavybės, bet iš užsiėmimų vedimo ir žinių pritaikymo). Tokia pat kryptis yra ir muzikoje (uždirbama iš koncertų), ir kine (iš apsilankymų kino teatruose).
Rizikuojama turi būti tiesioginiais resursais, o ne galimais papildomais uždarbiais iš informacijos slaptumo – pvz. korporacija masiškai registruoja gausybę patentų, tačiau jais pilnai nesinaudoja, nepritaiko, nes užsiėmę jau kitų patentų kūrimu, bet iškart paduoda į teismą kompaniją, kuri tą patentą pažeisdama vykdo stambią sėkmingą veiklą.
Taigi, pritariu, kad mūsų universitetai turėtų savo lietuvišką medžiagą padaryti kiek įmanoma atviresnę ir pašalinti visus trukdžius (ir teorinius, ir praktinius) ja dalytis tarp universitetų dėstytojų, studentų ir kitų piliečių.
Burgis, 2010-09-22 08:33:22
Sonatai: tai ką aš ir sakau! Niekaip negaliu įtikinti savo tarnybų, kad beveik viskas (pabrėžiu – beveik!) mūsų (KTUG ir e-KTUG) svetainėse turi būti visam pasauliui nemokamai ir be jokių prisijungimų! Kodėl beveik? Todėl, kad kai kas yra autoriniai dalykai ir autorius už savo papildomą darbą turi gauti papildomą atlygį ar bent vidinę (gimnazijos) kompensaciją. Negalima duoti perlų kiaulėms (čia toks posakis, neįsižeiskite)…
*
Liūdnas pavyzdys: KTUG diskusijų lenta merdi, nuotraukos neskelbiamos – visi sulindo į „feisbukus“. Manęs ten niekada nebus jau vien dėl to, kad reikalauja „prisijungti“! Nenorite laisvo lankytojo – nereikia, išgyvensiu ir be jūsų.
Tomas, 2010-09-22 09:41:59
Dabar gi visi labai mėgsta skaičiuoti. Ir tie slaptažodžiai ir prisijungimai ne tiek dėl saugumo, kiek dėl to, kad viskas būtų suskaičiuota, suregistruota, kad žinotų, jog būtent tu, o ne koks Antanas tai padarei. Bet kažką tai čia keisti tikrai reikia :]
Marius, 2010-09-22 10:48:18
Labai smagus palyginimas su tuo taksistu. Iš tikrųjų, kai pagalvoji, kiek universitetai sulauktų laisvų klausytojų, jeigu kai kurių paskaitų lankymą padarytų laisvą. Atsimenu lankiau Donskio paskaitą VU. Reikėjo registruotis ir t.t. bet vis tiek visada būdavo minios. Į egzaminą, žinoma, tiek neatėjo – vietų užteko :).
Andrius, 2010-09-22 13:12:23
Ir man senokai kirba mintis nueiti kokią dieną į universitetą ir, įsiliejus į studentų minią, išklausyti kokios nors srautinės paskaitos.
Paskaitų klausymas juk mokamas šiais laikais. Bet manau, kad turiu galimybę likti nesugautas darant šį nusikaltimą. 🙂
sonata, 2010-09-22 19:13:05
Jėzuitų vienuolis tėvas S. taip įvardino vieną ”paslaptį”: “Kaip mėsa atsiranda cepelino viduje, man iki šiol yra tikėjimo paslaptis.”
Žydrūnas, 2010-09-22 23:12:29
“Manęs ten niekada nebus jau vien dėl to, kad reikalauja „prisijungti“! Nenorite laisvo lankytojo – nereikia, išgyvensiu ir be jūsų.”
Mum irgi čia buvo panaši sąlyga neseniai 🙂
jei nėra ko slėpti tai ir registracija kažkur ne tokia ir baisi. Paranoja? 🙂
GZ, 2010-09-23 02:14:49
Facebook’as yra viena priežasčių dėl kurios kai kuriem ateity teks keist savo tikrus vardus ir pavardes. Blogiau, nei tatuiruotės. Toks vienas žmogelis iš Google neseniai sakė…
nele, 2010-09-23 08:37:26
isties.. kodel kaikurie nurodo savo tikrus vardus, pavardes, zmonas, ar pan.. nera susidure su interneto shposais?..
Vytautas Jakutis, 2010-09-23 11:50:17
Jau 3 metai kaip visur rašau tikrą vardą, pavardę ir jokių problemų.
Beje, dėl autorinių teisių, paskaitykite http://blog.ututi.lt/2010/05/07/atviras-mokslas-arba-kada-universitetams-negaila/
Burgis, 2010-09-23 11:57:21
Vytautui: super! Ir dėl vardo, ir dėl universitetų atvirumo!
D., 2010-09-23 12:36:03
Man atrodo jog studentai universiteto kompiuteryje turi identifikuotis dėl savo atsakingumo. O kas jei koks studentas sugalvos parašyto kokį grasinantį laišką kam nors ar dar ką nors? Kaip tada surasti kas parašė, gerai kad KTUG dar to nepasitaikė, nelinkiu.
Burgis, 2010-09-23 12:49:43
D.: tas, kuris sugalvos parašyti, ras iš kur parašyti… O jei neras – dar blogiau: gal perdurs padangą, gal padegs, gal primuš, gal pavogs…
Nuo tikro vagies spynos nėra!
D., 2010-09-23 13:32:10
Burgiui: įtariu jog Jūs savo namų nerakinate 🙂
Burgis, 2010-09-23 13:40:18
D.: kol gyvenome tarp žmonių (Daugmantų ir Drukių kaimuose) – niekada nerakindavome. Dabar gyvename ten, kur beveik visi namai pastatyti iš dešrų – tenka rakinti. Todėl sutinku, kad kompiuterių klasę reikia rakinti. Bet kam rakinti kompiuterius?! Juk studentai – ne vagys!
Airidas, 2010-09-23 14:47:17
Dar dėl atvirumo. Indai kažkaip susireguliavo ir puikiausiai perspausdina viens prie vieno identiškai vakarietiškus vadovėlius pačiomis įvairiausiomis mokslo temomis. Paimkim konkretų pavyzdį “Fundamentals of molecular spectroscopy”, Banwell. Vakarų knygynuose ir pvz. Amazon ta knyga kainuoja 50USD, Indijoj ją pardavinėja už kažkur 350 rupjų, kas būtų 20 litų. Autorinės teisės nepažeistos, reprinted with arrangement. Europinių spaustuvių kainos – atviras pasityčiojimas iš atviro mokslo. Galėtumėm palyginti kiek čia vietoj kainuoja tos Burgio mėgstamos novelės…