Manęs vis dar neapleidžia noras reformuoti aukštąjį mokslą…
Kalbos kalbomis, bet reikia išsiaškinti, kas galėtų būti iš tiesų radikali reforma. Tai aš siūlau tris banginius, ant kurių galėtų plaukti universitetai.
*
- Už studijas turi mokėti visi! Ir mokėti turi ne simnbolinį mokestį, o tokį, kad nekiltų noras mokėti, bet nestudijuoti, nesimokyti. Iš kur gauti pinigų? Imti paskolas. O kaip jas grąžinti? Tai jei nemanai, kad po studijų būsi tiek išsilavinęs, išprusęs, kad galėsi užsidirbti ir grąžinti paskolą, tai kam tau studijuoti?
*
- Universitetuose reikia panaikinti pažymius! Juk čia ne vidurinė mokykla, kurioje reikia priversti mokytis (tai nurodyta Konstitucijoje). Jei žmogus atvyko studijuoti, tai jo nereikia versti studijuoti! O tai kaip studentas žinos, kad jis sėkmingai studijuoja? Tai gražiausia! Jei studentas net to nemoka įvertinti (įsivertinti), tai koks jo išmanymas, išprusimas, akiratis? Žinoma, turi likti laboratoriniai, kursiniai darbai, kitokios užduotys, kurias kiekvienas studentas turi atlikti, o dėstytojas turi vertinti, komentuoti darbus, patarinėti, bet tik jau ne pažymiu vertinti. Kur dėti tą pažymį? Būtina virtualioje erdvėje sukurti įsivertinimo sistemas. Nori – įsivertink. Juk ir dabar panorėjęs gali sužinoti savo IQ. Kaip gera, kad niekas kitas nesužinos tavo IQ…
Galutinis studijų įvertis turi būti! Tai bakalaurinio darbo, magistrinio darbo, daktarinio darbo įverčiai ir valstybinių egzaminų (tokie turi būti!) įverčiai.
*
- Studentai turi dirbti ir užsidirbti! Aš dirbau nuo antro kurso. Visi studentai turi dirbti bent nuo trečio kurso. Neturtingesniems reikia sudaryti sąlygas dirbti nuo pirmo kurso. Dirbti studentai turi ne bet kur, o universitete! Koks čia universitetas, koks čia mokymas jame, jei nėra net mokymo bazės, kuri ir yra darbo bazė. Aš dirbau puse etato laborantu, parengdavau įrangą, ruošdavau laboratorinių darbų aprašus. Neįsivaizduoju, kodėl negalima parduoti, pavyzdžiui, trečiakursių informatikų sukurtų programų verslui, mokymui, laisvalaikiui. Va, aš šiemet tris mėnesius kūriau matematikos priemones žiniatinklyje. Pusę to darbo, man vadovaujant, galėjo padaryti studentai…
***
Tai va, koks bus universitetas! Bet panašu, kad man jame jau nebeteks dėstyti… Gaila. O gal vis tik teks? Bent vadovauti reformos procesui… 🙂
Atsakymai
Burgis, 2013-12-13 10:54:02
Įvertinkite…
chemikas Rimas, 2013-12-13 11:29:48
jei Jums tektų vadovauti reformos procesui, tai man būtų gaila, kad jau per vėlu man ir mano vaikams mokytis, bet būsimiems mano anūkams tai galėtų tapti lietuvišku Oksbridžu 🙂
malonaus savaitgalio
NT, 2013-12-13 12:18:32
Pritariu (ypač 1 ir 2 banginiams).
Protingiems žmonėms mokėjimas iš savo kišenės turėtų suteikti daugiau motyvacijos studijuoti. O jei sumoki didelius pinigus ir nestudijuoji, tai tavo reikalas. Nuėjus į restoraną ir užsisakius brangų patiekalą, jo irgi niekas neverčia valgyti.
Dėl pažymių irgi gera idėja. Rašau savo studentams pažymius jau 7-us metus ir tikrai toks jausmas, kad taip verčiu juos studijuoti. Mokymasis ir studijavimas yra skirtingi dalykai. Ar mokinys mokykloje kažką išmoko ar neišmoko, galima įvertinti. Bet kaip įvertinti ar studentas gerai studijavo ? Pritariu p. Burgiui, tam yra bakalauro darbas, magistro darbas, daktaro disertacija ir pan. Dėstytojo užduotis turėtų būti padėti studentui studijuoti, o ne užsiimti vertinimais.
Dėl darbo universitete taipogi geras pasiūlymas. Labai reikia studentų, kurie padėtų apdoroti tyrimams reikalingus duomenis :). Tačiau darbas neturėtų būti privalomas.
Gero savaitgalio visiems !
ak, 2013-12-13 12:55:48
Taigi…. Gražu, bet visai netinka LR. Nebent kokiai Suomijai. Mat tų paskolų niekas neduoda šiaip – tai užstato reikalauja, tai nemenkų procentų. Jeigu esi genijus iš skurdžios šeimos – gali tos paskolos ir negauti. O jei gausi paskolą susimokėti už mokslą – dar reikės mokėti už bendrabutį, valgyti, išgerti alaus. Š…. Antra net ir tas teisingas mokestis už mokslą kai kuriems lietuviams atrodys visai menkas. Priminsiu, kad mokykloje prie JAV ambasados Vilniuje, mokosi ir kelios dešimtys lietuvių vaikų – jų tėveliams 25 tūkst. USD metams neatrodo daug. Tad nepaisant Burgio idealizmo negabūs turtuolių vaikai studijuos.
Jei universitete panaikinsume pažymius, nežinau pagal ką atsirinks sau būsimuosius tarnus darbdaviai. Dabar JAV universitetuose labai svarbu papulti į pirmąjį dešmtuką geriausiųjų – tokiam darbą galima rinktis iš šimto pasiūlymų, antrajame dešimtuke galima rinktis iš tuzino pasiūlymo , o paskutiniųjų niekas nenori ir įsisiūlyti nelengva. Juk kapitalistinės visuomenės tikslas pirkti – parduoti, taigi kas pirks katę maiše – studentą, kuris yra išklausęs kursą? ir visai neaišku geras jis ar tik šiaip?
Na Burgis dirbo. Aš gavau padidintą stipendiją ir labai džiaugiuosi, kad man dirbti nereikėjo – galėjau keliauti, sportuoti, išgerti alaus, mylėtis su panomis ir daryti daugybę kitų dalykų, kurie dera jaunuoliui. Beje, neturėjau turtingų tėvų, buvau vaikų namų auklėtinis. Vis tik baigiau VVPI, studijavau žurnalistiką VVU ir t.t. Studijų metu keliavau Altajuje, poliariniame Urale, CHibinuose, Karpatuose, Kryme ir dar bala žino kur. Beje, tai šauniai, kaip būdamas studentu niekada ir negyvenau… Vėliau viskas tik ėjo blogyn. Taigi dirbti, kad užsidirbtum maistui – gal ir gražu smetansko kaimiečio požiūriu, bet tikrai nenorėčiau, kad mano sūnus vietoj pilnaverčio gyvenimo ir jau nystės džiaugsmų artų “kaip negras” – ir kas iš to?
Burgis, 2013-12-13 13:09:37
ak: paskutinį kartą neištrynęs palieku tokį Jūsų komentarą… Jau ne vienas čia Jus įspėjo – negalima „viduriuoti žodžiais“. Apie tai, kad Jūs keliavote, „mylėjotės“ čia jau penkis kartus skaitėme. Apie tai, kad Jums netinka lyginti savęs su manimi, jau įspėjau. Nenoriu niekam gadinti prieššventinės nuotaikos, tai nekomentuosiu Jūsų gyvenimo, bet įspėju – liaukitės.
ne humanitaras, 2013-12-13 14:55:24
Šnekant apie palūkanas, bankus ir užstatus, tai paskolą gali pati valstybė duoti, tam bankų nereikia, nes valstybė pati ir duotų ir tuos “skolintus pinigus” iškart paimtų – realių pinigų srautų tuo momentu apskritai nėra, tik skolos lapelio pasirašymas.
Aušrius, 2013-12-13 15:02:31
Studijos Anglijos Universitetuose šiek tiek panašios.
Nesutinku su ak, kad darbdaviai renkasi darbuotojus iš studentų tarpo grynai pagal pažymius. Reitingavimo sistema yra, bet tai ne vien pažymiai. Taigi B. Burgis ir sako, kad įdirbį studentas privalo darytis dar studijuodamas. Protingi studentai taip ir elgiasi.
Su kreditavimo sistema turtingoji Anglija viską jau seniai išsprendus. Už mokslą moka visi, bet niekam tas netampa galvos skausmu. Lietuva nei trupučio ne biednesnė. Bet nieko neišsprendus.
Aš siūlau savo vaikams ir visiems lietuvaičiams neužmiršti, kad yra pasaulyje ir geriau organizuotų aukštojo mokslo sistemų, ko čia jūs įsikibę į tuos Lietuvos Universitetus? Matot, kad tai surūdijus, neprižiūrima mašina…
ainana, 2013-12-13 17:18:27
Uzsisvajojo diedukas:
Bent vadovauti reformos procesui… 🙂
Burgis, 2013-12-13 18:44:05
ainanai: problemos su humoro suvokimu?…
daiva, 2013-12-13 18:56:36
Aš iš ketverių studijų metų palikčiau tik trejus.
O čia gražus filmas apie kitaip suvokiamą mokymąsi.
https://www.youtube.com/watch?v=UsdvGjMoESM
Linas, 2013-12-13 19:30:20
Ne juokais norečiau, kad gerbiamam Bronislovui tektų vadovaut tai sistemai. Deja, bet protingiems, turintiems idėjų žmonėms šiais laikais tai neįmanoma. Kai šalies esminėje institucijoje Seime sėdi visiškos mazgotės ir silpnapročiai, kurie nesugeba net atleisti iš darbo žmogaus, kuris savo darbo vietoj nesirodo jau beveik metus…Žodžių trūksta ir tiek.
Trys paminėti banginiai verti dėmesio diskusijai.
qwerty, 2013-12-13 22:25:59
Burgis malkų priskaldytų, jei leisti jam padaryti aukštojo mokslo reformą. Nes pasipriešinimas būtų žiaurus.Bet tai būtų tikra reforma. Ne butaforinė. Būtų mano valia, tai jau pirmadienį šį žmogų paskirčiau atsakingu už koncepcijos parengimą, o pačiai reformai atlikti duočiau metus.. Jis padarytų. Tikiu. Žmogus pačioje jėgoje tokiems darbams.
k, 2013-12-14 16:32:28
Sekant tokiomis idejomis, visiems reiketu moketi vienoda atlyginima, tik darbai butu skirtingi.
julius, 2013-12-14 20:12:20
Nagi, sunku issilaikyt neikisus savo trigrasio apie kiekviena punkta is eiles:
- Universaliai mokamas mokslas gerokai sumazintu zmoniu skaiciu, kurie stoja is socialiai pazeidziamu grupiu. Tas ypac juntama, kai tevu pajamos yra santykinai mazos, ir, tarkim, jie neturi aukstojo patys. Tada nauda is aukstojo jiems (tuo paciu ir vaikams) ne taip jau labai akivaizdi, jie bijo rizikos ir spaudziami finansiskai tikrai bus linke rinktis to nedaryti. Netgi jei vaikas santykinai gabus. Esu mates tai nuosavoj giminej ir teko juntamai padirbet ir siek tiek paremt, kad zmones ryztusi, ir jaustusi pakankamai saugiai bent jau pirmus metus.
Antra, jei jau mokslas mokamas, geriausi studentai i lietuviskus universitetus visiskai nebeis. Jei vidutiniska kokybe galima priduoti uz dyka, uz pinigus jos neparduosi.
-
Nei uz, nei pries. Kaip ten vertinima neorganizuosi, svarbiausia, kad jis butu. Mes apie save visada galvojam per gerai, ir isorinis spyris i uzpakali visada reikalingas kad neuzsisedetume kazkur pusiaukelej tarp “nemoku” ir “moku”. Antra, vertinimas tokiu budu, kai zmones gali palyginti save tarpusavyje, gimdo konkurencija ir tai yra gerai, tas vercia dirbti.
-
Bent kiek as suprantu, universitetai moko ir uzsiima mokslu. Tai du neblogai viena kita papildantys dalykai. Imtis dar trecios funkcijos – kazka pardavineti klientams naudojant studentus kaip darbo jega…
Na, tai visiskai kitokia funkcija, reikalaujanti kitokiu zmoniu ir kitokio organizavimo, kuris visai nesiderina su mokslo darymu. Pabuves abiejose pusese, galiu pridet, kad nesiderina is principo – pernelyg skirtingu zmoniu savybiu reikalauja sekme industrijoj ir sekme akademijoj.
Aisku, jei sugebi parduoti savo mokslo rezutatus, awesome, bet tik tiek, kad tai isskirtiniai atvejai netgi dideliuose, stipriuose universitetuose. Ir tavo darbo jega yra doktorantu, posdoku lygio zmones, o ne busimi bakalaurai.
O kept kasdienius produktus ir juos pardavinet – tai puikiai moka privatus verslas, su juo nepakonkuruosi. Devyni amatai, desimtas badas, tsakant 🙂
Aušrius, 2013-12-14 23:48:24
Daiva, ačiū už filmą. Žinant, kad panašių mokyklų yra, tas naivus filmas šiek tiek sujaudino.
Noriu atsakyti Juliui. Aš dirbau studijų metu. Tai trukdo mokslams, bet suėmus savo palaidą gyvenimą į rankas, ištempti galima. Užtai kaip gera išgirsti Dr. P.Miliaus pagyrimą, girdint aspirantams:
– Turbūt tokio transformatoriaus čia dar niekam nepavyko suvynioti.
Tai kaip padrąsinimas prisijungti prie kompanijos!
Teko uždarbiauti ir statybose. O kai buvau jau didelis ir šiek tiek improvizavau viršininką, pas mane įsidarbino nuostabus vaikis Ugnius iš Radioelektronikos. Jis iškart išdėstė, kad norėtų mūsų įmonėje įgyti praktinės patirties. Daviau aš jam patirties – su lopeta ir perforatorium. Na negalėjau juk surengti seminarų, pas mane objektai amžinai svilo, darbas darbą veja. Bet aš tikiu, kad šiandien Ugniui tenka pačiam vadovauti. Ir projekte jam nereikia aiškinti nieko: jis žino viską – pradedant tuo, kaip tamsu tarp dvigubų lubų ir baigiant įrašais darbo žurnale. Jis geras vadovas. Be abejo.
Pagaliau darbas duoda šiek tiek nepriklausomybės nuo tėvų. Bendrai pasakius, dirbantis studentas – tai dar labai jaunas, dar labai silpnas, bet jau suaugęs žmogus. O nedirbantis studentas – jau labai didelis, šiek tiek peraugęs vaikas.
Burgis, 2013-12-15 17:00:02
Juliui: protingas komentaras, tai pakomentuosiu… 🙂
-
Pirma, jei žmogus gabus, bet neryžtingas, bijo rizikuoti, tai ir nereikia jam tų universitetų! Tegu paragauja rupios duonos, tada gal bus ryžtingesnis. Antra, jei pripažįstate, kad mūsų universitetai garantuoja tik „vidutinišką kokybę“, tai kam į juos stoti?! Būkime pasaulio žmonės, tada ir mūsų universitetai privalės pasiekti pasaulio lygį.
-
Kokia gi dabar konkurencija, nejuokinkite! Panašu, kad Jūs nė nenutuokiate, ką rodo (nerodo…) dabartinė vertinimo sistema…
-
Po ketvirto kurso aš atlikau keturių mėnesių praktiką Rygoje, elektronikos gamykloje. Duskit, pavyduolei! Kas dabar studentams suteikia tokias sąlygas? Panašu, Jūs ne taip supratote – jaunesniųjų kursų studentai (iki bakalaurų) turi dirbti ne tam, kad užsidirbtų, o tam, kad išmoktų dirbti.
***
Bet jūs nesukite galvos dėl mano pasiūlymų – taip nėra ir dar šimtą metų nebus… Inercija švietime yra žymiai didesnė nei versle, moksle, informacinėje aplinkoje…
Aušrius, 2013-12-15 18:50:57
Nereikia nei tikėtis, kad valstybė savo noru klibins švietimo sistemą. Juk tai vienas iš kertinių akmenų valstybės pamatuose. Bet tiek kiek priklauso nuo žmonių, pokyčiai vis dėlto vyksta. Jei prieš trisdešimt metų B. Burgis būtų parašęs internete (tada dar nebuvo) apie KTUG idėją, komentatoriai būtų pasišaipę. Bet turim mes tą Gimnaziją! Stebiuosi ir žaviuosi, kiek daug gali žmogus.
Adefagija, nei vienas pasaulio Universitetas negalėtų išsilaikyti vien iš studentų įmokų.
O darbas studijų metais nei kiek netrukdo laimingai jaunystei. Nes dykinėjimas – jokia ten laimė.
Gintautas, 2013-12-16 10:32:32
Sveiki,
įspūdis, kad autorius (dirbdamas mokykloje) pažymius naudoja kaip prievartos įrankį. Jau negerai… Gal jau negerai.
Ir dėl universitetų sako “..reikia panaikinti pažymius!” ir čia pat sau prieštarauja, pavadintamas juos “įverčiais”, kurie turi likti. Tai būtų smagu, kad prieš rašydamas apsispręstų.
Dėl 1 ir 3 banginio – negi viską turi lemti pinigai? Abejoju… Bet čia tik aš abejoju.
A, 2013-12-18 00:04:04
Kai įstojau į universitetą, labai jį idealizavau, sąžiningai atlikdavau darbus, buvau griežtai prieš akademinį nesąžiningumą, bet visa tai greitai dingsta, kai pamatai, kad kartais (dažnai?) stengtis ne taip jau ir svarbu, nes darbai, kuriuos reikia atlikti, būna visiškai bereikšmiai, o tie, kurie juos vertina, nebūtinai patys apie tai išmano. Aš labai norėčiau, kad Jūs daugiau žinotumėte apie tai, kaip ir ką kartais dėsto Jūsų kolegos, kiek iš tikrųjų jie supranta, o tada norėčiau paklausti, ar tikrai tai reikia apmokestinti? Sakysite, kai mokslas bus mokamas, studentai reikalaus ir aukštesnės kokybės… Taip, bet iš kur gauti tų, kurie tą kokybę gali sukurti? Ar mokėtumėte pinigus už tokią mokomąją medžiagą: http://www.image-share.com/upload/2370/2.jpg ? Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių.
Burgis, 2013-12-18 08:18:07
A: Jūsų komentaras tobulas!
-
Taip, dėstytojų klanas yra labai panašus į medikų, į policininkų, į muitininkų klanus – niekas nedrįsta vienas kito kritikuoti. Taip, aš „pro plyšį“ matau (kartais iš auditorijose, kompiuteriuose paliktų dėstymo medžiagos nuotrupų) savo kolegų darbo broką, bet nėra jokios tinkamos sistemos įvertinti visumą, pačiam įsivertinti. Aiškinau, kad studentų vertinimas yra niekinis, nes neatitinka jokių vertinimo reikalavimų. Kas išgirdo? Niekas… Toks „dėstytojas“, kurio „veikalo“ fragmentą pateikėte, per šūvio atstumą turi būti nuo universiteto!
-
Jau rašiau, kad mane stebina universitetų vadovų noras turėti diiiiidelį universitetą. Jei dabar kiekvienas universitetas sumažėtų perpus, tai tikrai būtų tų, kurie galėtų kokybiškai dėstyti.
***
Tyliu jau, tyliu, nes tuoj mane pirmą ir išmes…
Vis tik pasigirsiu: vakar studentai davė man pasirašyti jų sukurtą prašymą dekanatui, kad pakviestų būtent mane jiems dėstyti pavasario semestre!
T, 2013-12-18 21:46:39
Turiu gana stiprią nuomonę apie reikalą stoti į universitetus.
Einant vidurinei mokyklai ar gimnazijai į pabaigą, universitetą iš visų pusių visi aukština, pasakoja, kaip ten sudėtinga mokytis, kokią kokybę jie garantuoja, kur dirba juos pabaigę, vardina įmones, tokias kaip Microsoft ar Google! Nemažai mokinių įdeda tikrai daug pastangų, kad įstotų į tą aukštąjį mokslą, manydami, kad universitete įgys begalę žinių.
Pirmo kurso pradžioje, atrodo, kad dėstytojai specialiai lėtai dėsto medžiagą, o pati medžiaga ne per daug skiriasi nuo tų žinių, kokių galima gauti jau vidurinėje mokykloje. Juk vis dėl to pirmakursiai, jiems reikia priprasti prie režimo – kas kaip veikia pradžioje. Nieko tokio, vėliau situacija pasikeis: mokslo lygis kils, atsiras tikrai reikalas studijuoti, nes per paskaitą nebespėsi visko išmokt, universitetas pradės reikaluoti vis daugiau žinių su pagreičiu.
Deja, realus paveikslas yra kitoks. Taip tempas ir nepadidėja, pirmo kurso pabaigoje jau dauguma pamato, kad dėstytojai nėra jokie specialistai, o tik aktoriai bandantys aklikti savo rolę: išlaikyti iškreiptą įvaizdį su “sudėtingomis” užduotimis, kuriose sudėtingumas – užduoties teksto atkodavimas (tokių pavyzdžių, kaip A parodė, mačiau ir vis dar matau labai daug). Labai mažai dėstytojų (turbūt tik apie ~20% iš asmeninės patirties), kurie tikrai žino savo dalyką ir jį pateikia tokį, koks jis yra, o ne 10 kartų supaprastintą.
Šį faktą pamačius, atsiveria akys. Pradedi kitaip žiūrėti į visą švietimo sistemą. Viskas pradeda atrodyti kaip grandiozinis spektaklis, vykstantis šalies mąstu. Supranti, jog universitetas tikrai nebus tas žinių šaltinis, kuris tau padės pakilti į tokį lygį, apie kurį mąstei būdamas dar vidurinėje mokykloje. Tada pradedi ieškoti kitų žinių šaltinių – šiais laikais greičiausiai tai bus internetas. Per keletą mėnesių nesunkiai įmanoma išmokti labai daug kartų daugiau, negu universitetas pareikalaus per visą bakalauro laikotarpį. Susirandi darbą, kurio pagalba mokymasis pagreitėja dar labiau. Tiek pasiekus, universitetas tikrai atrodo trivialiai. Tokie žmonės ir pradeda dirbti didelėse, garsiose, ankščiau minėtose įmonėse. Spėkit, kas susišlavia laurus? O gi tas pats universitetas, juk jame mokėsi tasai žmogus! Ir baisingas ciklas tęsiasi.
Asmeniškai aš manau, kad universitetas yra gerai tik vienu aspektu: per universitetą įgauni labai daug pažinčių, kurios ateityje tikrai padės karjeroje ir gyvenime.
Burgis, 2013-12-18 21:56:05
T.: taip, Jūs teisus – universitetuose dirba labai daug „aktorių“… Ypač dėstančių vadinamuosius socialinius mokslus, vadybą. Bet tikrai ne visi dėstytojai, sakyčiau net ne dauguma, yra aktoriai! Kiek daug aš išmokau iš savo gerų dėstytojų!
T, 2013-12-18 21:58:34
Na, aš nežinau kas buvo prieš 30 metų ar prieš 10 metų. Kalbėjau iš asmeninės patirties, o pats dar universiteto nebaigiau.
A, 2013-12-19 00:01:28
Vau! T pasakė viską lygiai taip, kaip aš galvojau ir norėjau parašyti, tik stengiausi per daug neišsiplėsti. Visiškai tokie pat pastebėjimai!
Ir nesutinku, kad aktorių yra ne dauguma. Ypač technologiniuose ir fiziniuose moksluose, tame universitete, su kuriuo visapusiškai tenka turėti reikalų.