Šiandien padėjau kelti kvalifikaciją (na, žinote – gauti tuos pažymėjimus…). Žinojau, kad bus dosniai atlyginta, numačiau, kad vidurvasarį klausytojų nebus daug, tai ir nutariau papirkti suvenyrais, kad leistų man bent tris valandas pakalbėti… Leido! Ačiū!
Tema buvo maždaug tokia: leidyba ir žiniasklaida mokykloje. Štai ką aš teigiau:
-
Turi būti formų, temų, žanrų, vykdytojų, idėjų įvairovė (pateikiau įvairių mūsų išleistų knygų, žurnalų, CD pavyzdžių).
-
Reikia žinoti, kas ir kodėl už viską užmokės. Kapitalizmas labdaros nepripažįsta. (Parodžiau dvi savo brangiausias knygas. Na, jūs žinote – tą, už kurią vienas davė 15000 Lt (cha, cha…) ir tą, kitą… Papasakojau keletą pinigų gavimo būdų.)
-
Nieko nebereikia spausdinti, kabinti ant sienos – keliaujame į virtualiąją erdvę! (Čia papasakojau apie žiniatinklio privalumus prieš spausdintą žodį, apie planus kurti portalus ir pan.)
O jūs kaip manote? O ką apie mano sapaliones mano mielosios klausytojos?
�
Atsakymai
Neprisistatantysis, 2008-06-26 23:23:27
Liuks tema. Kaip tik ten kitoj vietoj nebaigiau minties apie Gutenbergo stakles. Tai pabandysiu čia. Mūsų švietime per daug pasikliaujama rašytiniu žodžiu. Tiek Lietuvoj, tiek kitur nepakankamai išnaudojamos kompiuterinės technologijos. Neišnaudojamas internetas. Neišnaudojamas streaming video (kaip lietuviškai?).
Manau yra nusikaltimas prieš visuomenę, kad mokytojas pusę pamokos iššvaisto kartodamas tą patį monologą kaip ir paralelinei klasei ar ankstesnei mokinių kartai — vaizdo įrašas būtų panašiai tiek pat efektyvus (ar neefektyvus — priklausomai nuo mokytojo sugebėjimo prikaustyti mokinių dėmesį). Įrašą galima peržiūrėti ir ne pamokoje. Galima pažiūrėti pakartotinai. Su draugu ar draugais. Prie visų daug nesiplėtosiu, nes, kaip sakė “Intel” įkūrėjas: “išgyvena tik paranoikai”.
Geriau paklausiu štai ko: ką veikia Lietuvos edukacinių technologijų bakalaurai, o bei magistrai (neskaitant tuščio vogravimo apie žinių visuomenę ir mokymąsi visą gyvenimą)?
Neprisistatantysis, 2008-06-27 00:31:20
Jūsų “papasakojau keletą pinigų gavimo būdų” priminė vieną kuklų Leonardo da Vinci laišką Ludovikui Sforcai (ypatingiausią visų laikų prašymą priimti į darbą).
Devintas punktas (iš dvylikos — visi vienodai neįtikėtini):
_“9. Jeigu nebūtų galima pasinaudoti patranka, galėčiau pasiūlyti katapultas, manganus, spąstus, ir kitokius stebėtinai efektyvius įrenginius, skirtus neįprastoms situacijoms. Žodžiu, galėčiau pasiūlyti neribotą skaičių skirtingų įrenginių, skirtų tiek atakai, tiek gynybai, priklausomai nuo to, kaip susiklostytų aplinkybės.”
… Rekomenduoju save kaip įmanoma kukliai._
Jei ką, čia komplimentas. 😉
Rasa, 2008-06-27 10:52:42
Komplimentas neaiškiam- maniau, kad už mane plepesnių čia jau neatsiras, smagu, kad suklydau… 😀
Neprisistatantysis, 2008-06-27 11:37:40
Kaltas…
matematikos mokytoja, 2008-06-27 18:32:00
B.B. Mano trys teiginiai 🙂
-
Jūs labai įžvalgus, nes mokytojai bet kokiu metų laiku tik tris valandas geba sukaupti dėmesį. Pažymėjimuose turbūt kaip visada buvo parašyta 6 val.?
-
Puiku, kad skleidžiate kapitalizmo idėjas, nes mokyklose gilus socializmas (nebrandus ir neišsivystęs). Kai kuriose netgi feodalizmas.
-
Virtuali erdvė mokykloje, tai jau tikrai sapalionės. Neįsižeiskite, tai skirta ne Jums. Ar pastebėjote koks auditorijos amžiaus vidurkis?
Gal klystu, seminare nebuvau. Norėčiau klysti.
“Neprisis…”: Su liūdesiu turiu pasakyti, kad Jūsų pamokos vizija tik kliedesiai. Vėlgi neįsižeiskite, labai norėčiau klysti.
Neprisistatantysis, 2008-06-27 19:52:12
matematikos mokytoja: mano pamokos vizija yra suderinta su mano sąmoningo jauno žmogaus vizija. Kadangi šiuose puslapiuose į tas vizijas yra tik užuominos, tai tikrai neturiu iliuzijų susilaukti plataus pritarimo. Esu elitistas ta prasme, kad nekeliu sau uždavinio galvoti apie nemotyvuotus atsilikėlius. Tokiais rūpinasi egalitaristai-populistai valstybininkai. Tikiuosi, kad iki tokios masinio niveliavimo praktikos, kokią įsivedė amerikonai su savo “No Child Left Behind” iniciatyva, nenusirisime… bet pavojus yra.
Neprisistatantysis, 2008-06-27 19:58:04
Beje, čia su “atsilikėliais”, turiu omeny mokinius. O mokytojai-luditai tai atskiras klausimas.
Mokytoja V., 2008-06-27 20:03:38
“Esu elitistas ta prasme, kad nekeliu sau uždavinio galvoti apie nemotyvuotus atsilikėlius”.
Oho. Kokie 90% Lietuvos mokyklų ir gimnazijų tokių pilnos. Kartu su kažkiek “motyvuotų”, žinoma.
Man tik įdomu, ar esate buvęs bent vienos
p a p r a s t o s mokyklos bent vienoj eilinėj pamokoj.
Mokytoja V., 2008-06-27 20:04:43
..vizijos ir yra tik vizijos, deja. Joms iki dabartinės realybės kaip pėsčiam iki mėnulio.
matematikos mokytoja, 2008-06-27 21:47:59
“Neprisi…”: Na, gal aš persūdžiau. Tai apie ką Jūs kalbėjote ne visai vizija. Štai vienos eilinės pamokos paprastoj vidurinėj mokykloj vaizdo įrašas 🙂 http://www.youtube.com/watch?v=XmSwlaCHpqI
Jie tikrai su draugais jį peržiūri.
O jei rimtai, tai vienoje Kauno gimnazijoje kolegė įrašo interaktyvioje lentoje užduočių sprendimus ir įdeda į internetą. Mokiniai namuose iš naujo nagrinėja sprendimus, o nebuvę mokykloje žino kas vyko. Ar pastebėjote, kad kalbėjau apie VIENĄ kolegę?
O iki masinio niveliavimo jau nusiritome.
Neprisistatantysis, 2008-06-27 22:18:00
Mielos mokytojos, panašu, kad neesate rimčiau pamąsčiusios, ką reiškia sąvoka vizija.
Aiškinu. Vizija pagal apibrėžimą yra kažkas neegzistuojančio, išgalvoto, susapnuoto. Vizija save legitimizuoja per filosofiją — mokslą virš buities. Jei vizija glaudžiai surišta su “dabartine realybe”, tai ji ne vizija, ir net ne strategija, o tiesiog planas. Strategavimas yra vadovų užsiėmimas. Planų rengimas gi, yra ne vadovų, o vadybininkų grandies prerogatyva. Pats plano vykdymas yra darbo liaudies užduotis. Tikrai nemenkinu darbo liaudies vaidmens (bet čia atskira tema), bet tie laikai, kai darbininkams statydavo paminklus greit negrįš. Liaudis neturi laiko rimčiau pamąstyti, nes dirba.
Darbininkas gyvena šia diena, vadybininkas rytojumi, vadovas žiūri kas bus už mėnesio, o vizionieriui laikas yra antraeilis dalykas, nes jis gyvena idėjų pasaulyje.
Visada buvo ir visada bus reikalingi žmonės, kurių pašaukimas yra ne tarnauti buičiai, o mąstyti, svajoti, fantazuoti, būti. Įkvėpti vadovus, kad šie pagal vizijas rengtų strategijas, ir motyvuotų vadybininkus. Kad vadybininkai planuotų, organizuotų ir kontroliuotų vykdytojus. Kad vykdytojai, šiandienos realybę — šapelis po šapelio — perneštų į rytojaus realybę.
Mokytoja V., 2008-06-27 22:24:35
Toks Vladimiras Iljičius Uljanovas oi kokių gerų vizijų buvo prikūręs! Nors gal ne visai pats – patobulino ir įgyvendino savo pirmtako (tam tikra prasme), Karlo Markso vizijas…
Jovita, 2008-06-30 14:40:48
“Nepri…” na ir prajuokinai:) Labai laukiu nesulaukiu is “elitinio” mastymo lyderiu ikvepimo, kad kazkada galeciau tinkamai vadovauti savo darbuotojams:)
O pries kalbant apie “No Child Left Behind”, reikia zinoti JAV kultura ir kaip cia zmones gyvena… Ir dar labai siulyciau pasiziureti kas finansavo ta istatyma. Ir kas finansavo ir dar dabar finansuoja jo kritikavima ir ypac is kur ateina pinigai i moveon.org. Ir kai suzinosi, dar pasisniukstinek is kur Sorosh pats uzsidirbo pinigu, kad dabar galetu finansuoti savo elitinio mastymo skleidima:)
Na o va tada pakalbekim, kaip “elitinio” mastymo zmones yra finansuojami ir kaip jie ikvepia “buitinius” vadovus:)
Direktoriau, visi trys Jusu teiginiai yra (skaudziai) taiklus ir atitinkantys realybe – jau nebe vizija… Neabejoju, kad buvo labai idomi paskaita. Man jau niekas nebepakeis popierines knygos ir to jausmo atverciant pirmaji puslapi…
Neprisistatantysis, 2008-06-30 16:23:29
Jovita, taip ir nesupratau apie ką norit šnekėti: apie mane ar abstrakčiai, apie elitizmą ar apie egalitarizmą, apie Lietuvą ar apie Ameriką, apie mokyklą ar apie verslą, apie vizionierius ar apie vadovus, apie atsilikėlių ugdymą ar apie nešvarų politinių iniciatyvų finansavimą?
Norint plėtoti civilizuotą disputą, derėtų paisyti bent elementarių dialektikos principų.
Neprisistatantysis, 2008-06-30 17:08:18
Kai kam labai patiko tas žodis “elitas” ir “elitinis”. Prašom pastebėti, kad elitas — tai ne vien arogantiški snobai ir privilegijuotieji.
Tiesa, Lietuvoje elitu dažniausiai vadinami valstybės turto grobstytojai ir aferistai, bet normaliame pasaulyje elitas yra žmonės su išskirtiniais pasiekimais. Ištrauka iš Wikipedijos:
_Elite usually denotes a person or group who is the best in a class. Elite attributes include:
– Rigorous study of, or great accomplishment within, a particular field of study
– A long track record of competence in a demanding field
– An extensive history of dedication and effort in service to a specific discipline (e.g., medicine or martial arts)
– A high degree of accomplishment, training or wisdom within a given field
_
Elitizmasšvietime yra požiūris, kad žmonės su išskirtiniais gabumais yra verti daugiau dėmesio ir investicijų, nes didelė tikimybė, kad būtent jie užims vadovaujančias pozicijas ir bus žmonijos pažangos nešėjai.
_Elitism in the context of education is the practice of concentrating attention on or allocating funding to the students who rank highest in a particular field of endeavour, with the other students being deemed less capable of achievement or as holding less promise for the society’s future.
…
It can be idealized as an education geared to producing an individual capable of thinking at an intellectual level more advanced than the general population, consisting of diverse philosophical ideals and theories in order to enable the elite to logically evaluate situations.
_
Elitas nebūtinai yra vizionieriai, ir vizionieriai nebūtinai yra iš elito. Čia visiškai atskiri dalykai.
Jovita, 2008-06-30 19:05:38
“Nepri…” – as Jusu neatakauoju. Cia puiki tema ir as sutinku su Jusu daugeliu pasisakymu. (Beje, netycia kartai issprusta “tujinimasis”, – tik is pripratimo).
Specialiai sakiniu neformuluoju kategoriskai ir tiesiogiai – jau toks mano stilius – gal prastas, bet “mano”. Man patinka Jusu stilistika, bet as nepratus daug kalbeti – as dazniau bandau kitus provokuoti kalbeti… Pries valanda baigesi mano finansine paskaita “Don’t be mechanical”, kuri greitai virto i nuostabia diskusija – vieni is kitu prisirinkome beprotiskai daug ideju pritaikytinu musu buitiniame finansiniame pasaulelyje. As pati mazai kalbejau – tik sypsojausi, – paprastai pirmadienio rytais zmones skaito paskaitas, o darbuotojai “klauso”, ar isispokso pro dangoraizius i maza spindinti Lake Michigan ezero trupineli…
Trumpai:
Pirmo paragrafo netiesiogine mintis: vizionieriu yra ir vadovu, ir mokytoju, ir santechniku, ir benamiu. Argi galima taip vienareiksmiskai sakyti, kad vizionieriai netarnauja buiciai?
Anto paragrafo netiesiogine mintis – manau, kad dar reikia labai gerai pagalvoti ir daugiau suzinoti pries teigiant:
“Tikiuosi, kad iki tokios masinio niveliavimo praktikos, kokią įsivedė amerikonai su savo “No Child Left Behind” iniciatyva, nenusirisime… bet pavojus yra.”
Kai taip konkreciai teigiama apie kitos salies klaidas, kyla itarimas, kad galbut teigejas nelabai daug ka zino ta tema. Galbut klystu? Tiesiog nezinau, tad paklausiau keleto klausimu issiaiskinti.
Trecio paragrafo netiesiogine mintis: buitis (tame tarpe ir pinigai) ir idejos yra neatsiejami dalykai realiame pasaulyje.
Kevirto paragrafo mintis: stai del to ir pritariu gerbiamo direktoriaus mintims.
Neprisistatantysis, 2008-06-30 21:53:44
Vizija yra platus žodis. Viziją galima suprasti ir kaip paprastą fantaziją, ir galima kaip dvasinį potyrį, ir galima kaip sutrikusio proto klejonę, ir kaip pusiau racionalų ateities numatymą remiantis faktais ir profesine intuicija. Bent mano supratimu, vizionieriais vadinamų žmonių ratas yra kur kas siauresnis, nei “visi, kas turi vizijų”.
Reiktų atskirti fantazuotojus, svajoklius ir vizionierius. Santechnikas ir benamis vizijas dėsto nebent draugams ir sugėrovams. Šie žmonės yra greičiau fantazuotojai nei vizionieriai. Mokytojas šneka mokiniams, tik neaišku, ar jį kas išgirsta. Dažnas humanitaras yra svajoklis idealistas.
Bet yra žmonės, kurių mintys tiesiogiai, ar per kitus lyderius, daro įtaką aukščiausiems politikams, dvasininkams, verslo ir visuomenės lyderiams. Mano supratimu, būtent jie yra vizionieriai, nes jų mintys pasklinda plačiai, giliai, ir turi išliekamąjį efektą.
Galim pastebėti, kad nei mokslinių tyrimų centrai (think tanks) nei Pasaulio Ekonomikos Forumas, nei futurologų asociacijos fantazuotojų nei svajoklių nekviečia, ir jų nuomone nesidomi.
Tiek apie vizionierius.
Neprisistatantysis, 2008-06-30 21:54:47
—
Nesitikiu, kad esate pasirengusi profesionaliai kalbėti apie švietimo politiką. Galbūt klystu? Bet kuriuo atveju, pabandysiu paaiškinti savo mąstymą.
Viskas, ką būtina žinoti apie No Child Left Behind yra ranka pasiekiama. Gyvenantys Amerikoje nebūtinai apie jį žino giliau, nei gyvenantys kitur. Su šia iniciatyva susijusias kontraversijas seku senokai. Bet praėjusią savaitę buvo paskelbta studija, parodžiusi, kokį efektą NCLB turi pažangiausiesiems iš mokinių (kuriais aš visada pirmiausiai ir domiuosi).
_Under the [No Child Left Behind] law, schools are required to bring increasing percentages of students to proficiency in reading and math each year or face sanctions that can include the firing of staff members. As a result, many schools organize instruction around helping low-performing students reach minimal proficiency.
A new study argues that the nation’s focus on helping students who are furthest behind may have produced a Robin Hood effect, yielding steady academic gains for low-achieving students in recent years at the expense of top students.
The period of big gains for low achievers and minimal ones for high achievers
coincides with the federal education law known as No Child Left Behind, which took effect in 2002.
_
Reziumė: kadangi visas dėmesys skiriamas atsilikėliams, gabiausiųjų rezultatai nebegerėja (Mano išvada — telieka laukti, kol gabiausiųjų rezultatai ims pastebimai blogėti.)
Neprisistatantysis, 2008-06-30 21:55:17
Kokį efektą duoda į švietimą neprotingai metami miljardai, labai gerai rašė IVAN ILLICH knygoje “Deschooling Society“. Tiesa, knygoje kalbama apie kitą programą Title One, bet NCLB yra tos pačios programos plėtotė.
Yra naujesnių knygų apie švietimo sistemos trūkumus ir reformas, bet ši Illich knyga svarbi tuo, kad ja buvo iškelta visuomenės demokyklizavimo idėja.
Iš knygos įžangos:
Many students, especially those who are poor, intuitively know what the schools do for them. They school them to confuse process and substance. Once these become blurred, a new logic is assumed: the more treatment there is, the better are the results; or, escalation leads to success. The pupil is thereby “schooled” to confuse teaching with learning, grade advancement with education, a diploma with competence, and fluency with the ability to say something new. His imagination is “schooled” to accept service in place of value. Medical treatment is mistaken for health care, social work for the improvement of community life, police protection for safety, military poise for national security, the rat race for productive work. Health, learning, dignity, independence, and creative endeavor are defined as little more than the performance of the institutions which claim to serve these ends, and their improvement is made to depend on allocating more resources to the management of hospitals, schools, and other agencies in question.
Toliau Illich sako, kad lygios galimybės švietime yra labai gražus tikslas, bet per mokyklą, kaip valstybės griežtai reguliuojamą ir vienintelę žinias teikiančią instituciją, tai padaryti neįmanoma. Autorius pateikia labai aiškių paralelių tarp bažnyčios ir mokyklos:
_Equal educational opportunity is, indeed, both a desirable and a feasible goal, but to equate this with obligatory schooling is to confuse salvation with the Church. School has become the world religion of a modernized proletariat, and makes futile promises of salvation to the poor of the technological age. The nation-state has adopted it, drafting all citizens into a graded curriculum leading to sequential diplomas not unlike the initiation rituals and hieratic promotions of former times. The modern state has
assumed the duty of enforcing the judgment of its educators through well-meant truant officers and job requirements, much as did the Spanish kings who enforced the judgments of their theologians through the conquistadors and the Inquisition.
Two centuries ago the United States led the world in a movement to disestablish the monopoly of a single church. Now we need the constitutional disestablishment of the monopoly of the school, and thereby of a system which legally combines prejudice with discrimination. The first article of a bill of rights for a modern, humanist society would correspond to the First Amendment to the U.S. Constitution: “The State shall make no law with respect to the establishment of education.” There shall be no ritual obligatory for all.
_
Čia tik viena mintis, bet, kam įdomu, gali paskaityti visą knygą — joje nuosekliai pateikiamos protingo žmogaus daugelio metų mąstymo išvados.
Kaip taip nutiko, kad vieninteliu galimu ir pripažįstamu išsilavinimo (tikimo pareigoms) įrodymu liko popiergalis, duodamas už tai, kad ilgus metus, atsiprašau, užpakaliu trynei suolus kažkioje uždaroje patalpoje. Institucija atima tavo laiką, riboja tavo mąstymą, . Jei būni geras, viską darai “kaip reikia”, paklūsti sistemai, išduoda tau popierių su SKAIČIUMI. Bloga ne institucija, o visuomenė, kuriai net tas skaičiukas neįdomus. Ji fiksuoja tik faktą — turi popierių/neturi popieriaus. Rezultate institucijai lieka tik diplomų malūno vaidmuo, ir ji nesuinteresuota prisiimti jokios didesnės atsakomybės.
Mano paties tikslas nėra mokyklų naikinimas. Bet aš tikiu, kad yra didelis asmens laisvių suvaržymas, kad yra vienas metodas, viena kultūra, viena sistema. Kodėl Lietuvoje neleidžiama
mokytis namuose arba savarankiškai? Kodėl nėra palikta jokio išsigelbėjimo kelio ypatingai gabiems? Kodėl negalima stoti į doktorantūrą iš kitos krypties? Kodėl negalima stoti į doktorantūrą nebaigus magistrantūros? Kodėl prašokti keletą klasių atrodo neregėtas išsišokimas? Kodėl negalima mokyti, neturint niolikos sertifikatų? Kodėl Lietuvoje nėra nuotolinių vidurinių mokyklų? Kodėl privačios ir nevalstybinės mokyklos atrodo kaip iššūkis visuomenei ir valstybei?
—
Apie tai, kad idealai kainuoja — bet kuris pelno nesiekiančios organizacijos išgyvenimu rūpinęsis žmogus apie tai gali pasakoti tris dienas tris naktis. Ir dar ilgiau, ar ne, gerb. Direktoriau?
Rinkiminės kampanijos, ir kitoks politinio kurso įtakojimas kainuoja LABAI daug. Viską susumavus, visuomenė yra vienas didelis verslas.
—
Atsiprašau už ilgą litaniją ir (gal) per ilgas angliškas iškarpas.
Jovita, 2008-06-30 23:50:06
As siaip “uzsivedziau” apie vizionierius ir tarnavima buiciai, bet ir apie JAV svietima galime pakalbeti.
Deja, New York Times ir Wikipedijos nuorodos vienapusiskos – demokratu partijos liberaliosios puses, kuri daznai apie savo paciu valstybe atsiliepia labai neigiamai. Ne tik apie jos prezidenta, bet apie pacia JAV… Man nesuprantama, kaip kai kurie amerikieciai gali balsuoti uz prezidenta, kurio zmona nesididziuoja budama amerikiete – jai tiesiog geda buvo prisipazinti, kad ji amerikiete. Na, bet as cia krypstu nuo temos. Vienu zodziu nenuostabu, kad demokratai nemegsta respublikonu priimto istatymo.
O dabar del pacio svietimo istatymo, kuris tikrai negresia lietuviams. Kiekviename didmiestyje cia yra labai skurdziu ir pavojingu rajonu. Mano kompanija kiekvienais metais organizuoja labdaros dienas ir man teko lankytis tokioje mokykloje. Baisu… Septintoje klaseje yra mokiniu nemokanciu skaityti! O ka jau kalbeti apie narkotikus mokyklose! Mokytojai stengiasi kalbeti su mokiniais, bent kad merginos baigtu devynias klases pries pradedant gimdyti vaikus. Kol viesejomes, mums buvo grieztai uzdrausta pavartoti zodi “drugs”, net ir medicininiame kontekste:) Kaip jums patiktu metalo detektoriai einant i mokykla? Galbut tik kartais per zinias parodo, jei koks mokinys nufilmuoja savo telefonu, kad mokiniai sumuse mokytoja per pamoka. Bet niestumai, kalejimai, narkotikai ir saudymasis gatvese – cia tai kasdienybe – nieko naujo… Nera labai dideli reikalavinai tam “No Child Left Behind”… Is tikruju tie reikalavimai, bent mano poziuriu, labai mazi… Na bent skaityti ismokykit vaikus! Ar jus bent isivaizduojate, kiek zmoniu cia nemoka anglu kalbos? Argi blogas reikalavimas, jei mokytojai verciami mokyti elementariausiu dalyku? As net neisivaizduoju, kokio reikia pasiaukojimo dirbant siose mokyklose… Kai pamaciau tuos mokytojus, tai tiesiog zodziu truko is pagarbos.
Mano brolis atvaziavo is lietuvos kalbedamas tik lietuviskai. Jis buvo “Behind” pagal JAV standartus. Tad del jo visa klase turejo atsilikti? Ne, – jis sededavo po pamoku. Jis nelanke maziau svarbiu klasiu, nes mokytojai ji papildomai “tempe”, kad jis pasivytu klasiokus. Niekas del jo atsilikimo nenukentejo. Tikiuosi, kad mokytojai daugiau uzsidirbo, jei jiems mokejo uz valandas.
Na gerai, tarkim issilavinusi seima gyvena normaliame rajone. Beje, 30% namo kainos, jei ne daugiau, priklauso nuo to rajono mokyklos lygio. Jei zmones gali sau leisti ipirkti nama gerame rajone, tai ju vaikai zino mokslo verte. Mokyklos geros… Ieskojom pirkti namo. Vienas namas labai patiko, ir kaina normali. Pasiziurejau i viesos mokyklos reitingus. Tik 47% moksleiviu atitinka valstybinius reikalavimus! Nenusotabu, kad namas palyginus pigus:) I kaina jau iskaiciuota nuolaida, nes teks moketi uz privatu moksla! Pasiziurejau privacias mokyklas tame rajone. Taip, mokslas kainuos, bet 99.8% moksleiviu atitinka arba virsyja valstybes reikalavimus.
Stai tau ir kapitalizmas… Mokek, jei nori, kad tavo vaikas mokytusi geroje mokykloje – arba pirksi brangu nama, arba mokesi uz privacia mokykla. Na, o kai moki tiesiogiai ar netiesiogiai, tai tada ir reikalauji. Yra mokyklu tevu komitetai – kartais nutaria pakeisti netikusi direktoriu, kartais organizuoja labdaringas akcijas. Ir pinigus meta i ju puodukus ne tik tie, kuriu vaikai eina i mokykla – visi! Nes tai jiems investicija i savo rajona, i savo visuomene.
Labai daug valios reikia prasimusti is skurdo, ar pradedant nuo nulio.
Tai cia mano nuomone. Beje, daugelio nuomone, WSJ yra nesaliskiausias laikrastis. Net ir demokratai su tuo sutinka. NYT ar Washington Post respublikonai vadina “liberal blogs”…
Neprisistatantysis, 2008-07-01 00:38:57
Sistema nepraleidžia mano dviejų didelių komentarų (“atsakymas kol kas nepatvirtintas”), turbūt kompiuteris pastebėjo per daug nuorodų į demokratų svetaines (Wikipedia). Arba gerbiamasis svetainės šeimininkas nenori anarchistinių idėjų publikuoti. 😉
Jovita, 2008-07-01 00:57:11
🙂 Tad teks sakyti savo nuomone, o ne cituoti kitus:) Butu idomu…
Neprisistatantysis, 2008-07-01 00:59:05
vai vai kaip kandu. gero vakaro
Jovita, 2008-07-01 01:25:46
As tikrai ne kandziai. Kabinejuosi tik del per daug (mano manymu) kategorisku teiginiu. Ne del to, kad mintys neteisingos. Labai daznai teisingos, bet tik is dalies… Ir isreikstos stilistiskai graziai. Su anarchistais ir liberalais nesutinku, bet jei mintys graziai isreikstos, grazu skaityti. Mano vyras ir jo draugai menininkai, – tad daznai tenka pasigincyti. Tik su sypsena – niekad piktai. Labai megstu teigini “let’s respectfully agree to disagree”.
matematikos mokytoja, 2008-07-01 08:56:40
Neprisistatančiajam: Apie Lietuvą, o ne Ameriką. “kadangi visas dėmesys skiriamas atsilikėliams, gabiausiųjų rezultatai nebegerėja (Mano išvada — telieka laukti, kol gabiausiųjų rezultatai ims pastebimai blogėti )” Laukti nebereikia. Aš kiekvieną dieną plika akimi matau, kaip jie blogėja. Gabiausieji rūpi tik tokiems keistuoliams kaip B.Burgis, kurių yra gal dar trys :). Visos ministerijos kalbos apie gabiųjų ugdymą yra tik propaganda, popierių gaminimas ir pinigų plovimas per projektus. Programos ir vadovėliai tempiami į atsilikėlių, o ne gabiųjų pusę.
Jovitai: “Septintoje klaseje yra mokiniu nemokanciu skaityti! O ka jau kalbeti apie narkotikus mokyklose! Mokytojai stengiasi kalbeti su mokiniais, bent kad merginos baigtu devynias klases pries pradedant gimdyti vaikus.” Jūs čia apie JAV? O aš maniau, kad apie Lietuvą 🙁
Neprisistatantysis, 2008-07-01 13:00:22
Ar tai dėl palyginimo su da Vinci gerbiamojo B.B. dalyvavimo čia nesulaukiam?..
Burgis, 2008-07-01 14:15:11
Maksimas Gorkis sakė: “Rašysiu ilgai, nes rašysiu trumpą laišką…” “Nepri…”, nebespėju skaityti. Lyginkite mane su kuo norite – man patiks. Bet tokiomis ilgomis tiradomis ginčykitės su Jovita (šaunuolė, nenusileisk!) – man irgi patiks…
Jovita, 2008-07-01 16:07:02
Matematikos mokytoja, nejaugi taip blogai Lietuvoje? Nejaugi vyriausybei nei kiek nerupi? As kartais cia paskaitau pasisakymus svietimo srityje ir tikrai nebesuprantu kas vyksta… Bet galbut taip visada buvo – tik as nesidomejau.
Na o ka gabiu vaiku tevai mano apie ju vaikus? Tevams juk tai turetu buti svarbiausia?..
Kai praeita karta pasikalbejau su darzelio aukletoja (mano vaikui tik keturi) ji sake, kad jis labai gabus ir ji mano, kad jam nuobodu – jis greitai paraso zodzius, kuriuos reikia, ir po to pripiesia visa lapa visokiu masinu, namu, zmogeliuku. Tad ji jam duoda daugiau darbeliu, bet jis i tai labai jautriai reaguoja, nes mano kad mokytoja jo nemegsta, kad ji baudzia… Tad mes namuose su juo pakalbejom ir dabar jis i tai kitaip ziuri… Bet as i darzeli einu ir prasau, kad jam duodu daugiau darbo, “issikaulyjau”, kad pervestu i didesniu vaiku grupe… Elgiuosi taip pat, kaip ir mano tevai ir seneliai kazkada elgesi. Zinau, ateis laikas, kai mano vaikui bus del manes geda, bet… Jei ne del to, tai del kito jam vis tiek bus geda savo tevu paauglystes laikotarpiu:) Gal po to padekos:)
Kaip Jus manot, galbut gabiausius reikia “tempti” tevu pagalba? Juk paprastai ju tevams tai rupi…
Na ir gerbiamas Burgis, Narkeviciai, ir dar keli nuostabus svietejai (ne tik mokytojai), galbut jau augina karta, kuri domesis ju vaiku mokslais. Labai tikiuosi, kad kazkada ir prades finansuoti savo gabiu vaiku moksla. Patikekit, – ne is labdaros. Tai beprotiskai daug pelno nesanti investicija… Tik dar truputi – kelis metelius reikia palaukti… Bet ta ateitis, mano manymu, nebetoli… Pasaulines kompanijos jau nebeiesko pigiu istekliu uzsieniuose – jos dabar iesko talentu…
Ka manote? Prisipazinsiu, as ne expertas sioje srityje ir labai mazai ka tezinau, bet del savo vaiko tikrai kovociau…
matematikos mokytoja, 2008-07-01 16:53:56
Jovitai: Jūs jau dabar “tempiate” savo vaiką. Nežinau kaip yra JAV, nebuvau, matyt yra įvairių mokyklų. Kai man kas nors pasako, kad “Amerikoje niekam tikęs švietimas ir amerikiečiai buki”, aš atsakau: tai kodėl jie, būdami tokie buki, gyvena taip, o mes, būdami tokie protingi, gyvename šitaip. Jūs tikrai rasite savo vaikui tinkamą mokyklą. Tinkamą – nebūtinai gabiausiųjų. Žmogus laimingas ne tada, kai jis KTUG ar Jeilyje, o tada, kai jis savo vietoje. Kodėl Jūs manote, kad paauglystėje vaikas būtinai Jūsų gėdysis? Mano abu vaikai paaugliai ir tikrai manęs nesigėdija. O aš nebejauna ir dar matematikos mokytoja. Viskas priklausys tik nuo Jūsų. Aišku dar būna įvairių aplinkybių.
Labai gerbdama B.Burgį, bei B. ir L.Narkevičius, turiu pasakyti, kad nuostabių švietėjų yra visur. Tik tie, kurie moko gabiausius, yra labiausiai stebimi ir pastebimi. Ar mažesnis švietėjas yra tas, kuris išmoko vaiką su protiniu atsilikimu skaityti? Bėda tame, kad švietėjai yra nykstanti kategorija.
O Lietuvos mokyklos dabar valgo demokratijos vaisius: tiek saldžius, tiek karčius. Ir ilgisi socializmo. Gabiųjų vaikų ugdymas turėtų būti valstybės švietimo politikos, o ne pavienių asmenų, prioritetas. Jau pasiektas deklaracijų lygis (anksčiau nebuvo ir to). Tikėkimės, kad tai pereis į kitą lygmenį.
Jovita, 2008-07-01 17:18:34
Paminetieji buvo mano mokytojai… Prisimenu ir dar kelis – niekad nepamirsiu, kaip mokytojas Naujokaitis nubaude nusirasinejanti… Jei visi butumem tokie kaip jis, galbut nebereiketu finansistams mokytis etikos ir saziningumo:) Taip, nenusisnekejau – tai yra destomas dalykas! Neprisimenu visu mokytoju pavardziu, prisimenu pavardes tu, kurie ismoke daugiau, nei ju destoma dalyka…
O del “geriausiu” mokyklu, tai ir as pritariu – ne tame esme. As tik noriu, kad mano vaikas nenuobodziautu, kad jis ne visada laimetu varzybose. As nenoriu, kad jam butu lengva mokytis ir gyventi. Labai nusivilciau savimi, jei mano vaikas galvotu, kad jis labai protingas. As stengiuosi, kad jis bendrautu su protingesniais uz save vaikais (ar bent jau taip galvotu), kad bendrautu su neigaliais vaikais ir vertintu, ka turi… Ieskau mokytoju, o ne ziniu… Ziniu jie patys isigys – ir as, ir mano sese, nenustojam mokytis:) Gal ir niekad nebaigsim mokytis:) Ziniu bus. Reikia mokytoju… Kazkiek ismokysim mes… Kazkiek gyvenimas… Bet lenkiu galva pries pasiaukojancius mokytojus.