Citatos iš savaitraščio „Dialogas“, lrytas.lt ir kt.
„…mums akivaizdu, kad Sigitas [Geda] yra aukštesnio rango poetas nei jau šia [Nobelio] premija apdovanoti kalbos žmonės, tarkim, Czeslawas Miloszas. Neseniai perskaičiau Cz.Miloszą, ir drąsiai sakau: Sigitas yra bent trimis galvomis už jį aukštesnis, gaivalingesnis ir pranašesnis poetinio žodžio magas. Tai, ką rašo Cz.Miloszas, griežtai vertinant, nebegali vadintis poezija, – tai poetinė publicistika. Arba Wislawa Szymborska – irgi Nobelio premijos laureatė – sentimentali eiliakalė, jeigu ją palyginame su S.Geda. Jokio jos poezijos genialumo, galingo, kaip Sigito, kalbos gyvenimo, kalbos skrydžio jos kūryboje nematau. Vidutinė eiliuojanti dama. Apskritai pastarąjį dešimtmetį Nobelio premija apdovanojami labai neaukšto rango poetai ir mokslininkai.“
(filosofas Arvydas Šliogeris)
***
„Šiandien mus ištiko gilus moralinis ir kultūrinis nuopuolis, o švietimas – pati didžiausia problema Lietuvoje. Viskas pasikeis tada, kai iš Bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo programų bus išmesti visi biliūnai ir žemaitės [paryškinta B.B.], kuriuos dabar vaikai privalo skaityti. Tokia baudžiavinė literatūra išnyks, kai suvoksime, kad, jei savo, deja, neturime, nereikia versti vaikų skaityti bobos su skarele. Tokias pamokas reikia atiduoti Dostojevskiui ir kitiems klasikams“, – interviu www.alfa.lt pareiškė pramogų pasaulio atstovas, Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Algis Ramanauskas Greitai. Neseniai vykusiame Lietuvos marketingo asociacijos metiniame suvažiavime jis iškėlė hipotezę, kad tokią lietuvių literatūros programą kažkada apgalvotai sudarė sovietų valdininkai, kad pademonstruotų, jog jie leidžia puoselėti lietuviams savo tautiškumą, tačiau realiai siekė bukinti tautą ir puoselėti jos žemdirbišką mentalitetą. A.Ramanauskui apmaudu, kad jau 19 metų esame nepriklausomi, o literatūros programa nepasikeitė.
***
Politikos ir pramogų verslo atstovui A.Ramanauskui antrina marketingo, viešųjų ryšių, žimasklaidos ir kino verslo specialistas Simonas Bartkus. Savo tinklaraštyje […] jis pareiškė manąs, kad Žemaitės, Jono Biliūno, Ievos Simonaitytės, Antano Vienuolio [paryškinta B.B.] kūryba yra apgailėtino lygio ir neturinti jokios vertės. […] Žudikiška, anot S.Bartkaus, yra pati lietuvių literatūros diegimo moksleiviams sistema, kuri neva meldžiasi pasauliniame kontekste niekiniams lietuvių literatūros kūriniams, pasaulinę literatūrą nustumia į penktą planą, o mokinius verčia „aukštųjų materijų” ieškoti buitinės erotikos kūriniuose ir nykiuose išgalvotų veikėjų gyvenimo aprašymuose.
***
A.Ramanauskui ir S.Bartkui oponuoja verslininkė ir visuomenininke Vaiva Radikaitė-Žukienė.
„Aš neieškau prasmės didaktiniuose Motiejaus Valančiaus apsakymuose ar feministinių įžvalgų Žemaitės kūriniuose, – sako V.Žukienė. – Stilius ir kalba – štai tieji deimantai, dėl kurių senieji raštai privalomai turi likti mokyklų programose, kol galutinai neatpratom žmoniškai kalbėti lietuviškai.“
***
SIGITAS GEDA
Didysis iškeliavimas su Loke
Šalta? Ne.
Liūdna? Ne.
Ką galvoji?
Kad išplauksiu
Valtimi sidabrine.
Dieną? Ne.
Naktį? Ne.
Kai žydės lelijos baltos
Kuršmarėj ir Nemune.
Verksi? Ne.
Juoksies? Ne.
Aš tavęs atplaukiant lauksiu
Valtimi sidabrine.
***
– Krikščionybė yra pagrįsta absoliučiu tekstu. Jei esi tikras krikščionis, turi tikėti, kad Šventasis raštas yra parašytas Dievo, vadinasi, ten negali būti pakeista ar interpretuota net kablelis. Tai yra vienintelis teisingas tekstas. Ir šitam tekstui tu meldiesi. Tu esi vienintelis Dievo išrinktasis, o visi netikėliai, juos reikia atverst, o jeigu jie to nenori, juos reikia sunaikint. Bolševizmo esmė lygiai tokia pati, tik skiriasi šventieji tekstai ir šventieji asmenys.
Aš jau nekalbu apie karikatūriškas smulkmenas, kurias bolševizmas perėmė iš krikščionybės – pavyzdžiui, inkviziciją. KGB yra ta pati inkvizicija. Eretikų persekiojimas – tai bausmė ne už tai, ką tu darai, o už tai, ką tu galvoji ar sakai. Tai yra negirdėtas neregėtas iki krikščionybės dalykas. Su krikščionybe į pasaulį atėjo toks baisus fanatizmas.
(filosofas Arvydas Šliogeris)
Kuklus svetainės šeimininko prierašas:
-
Su A.Šliogeriu į mano akiratį pateko baisus fanatizmas – viena neklystančiojo nuomonė.
-
Man patinka daugelis A.Šliogerio teiginių. Bet ne visi.
-
Pacitavau vieną, mano nuomone, neblogą S. Gedos eilėraštį. Prašyčiau mielų svetainės lankytojų pateikti dar bent vieną Nobelio premijos vertą S.Gedos šedevrą (ne pagal A.Šliogerį).
-
Atrodo, kad niekas nieko nebegirdi, kol kas nors neima klykti arba skleisti fanatizmą.
-
Kiekviena virėja gali valdyti valstybę, kiekvienas Greitai gali apibūdinti literatūrą.
Atsakymai
vytciokas, 2009-02-21 22:35:20
nesutinku dėl krikščionybes
B.B. rašė: “Tai yra vienintelis teisingas tekstas. Ir šitam tekstui tu meldiesi. Tu esi vienintelis Dievo išrinktasis, o visi netikėliai, juos reikia atverst, o jeigu jie to nenori, juos reikia sunaikint.”
Krikščionybės šventraštis kurio mintis kad ne aklas įstatymas, o poelgiai daromi iš širdies,nuolankumas, tolerancija pagalba ir meilė yra gėris, tad tavo mintis yra mano manymu neteisinga.
ar skaitei Šventrasti? ar domejais krikščionybe? ir iš kur tokias išvadas darai?
Diogenas, 2009-02-21 22:56:26
Kai buvau jaunas ir kvailas labai žavėjausi Šliogeriu. Dabar, kai esu senas ir kvailas, matau, jog šliogeriško tipo filosofijos (jis pats sako – filotopija) yra ne kas kita kaip sumaištis ir jovalas mąstyme. Taip, jis kalbą valdo tobulai – nepalygamai geriau nei kai kurie mūsų literatūros klasikai, kuriuos, mano manymu, drąsiai reiktų mesti iš mokyklų programų, jeigu tik būtų kokia nors alternatyva, pageidautina – lietuviška. Deja, net šiuolaikiniais grafomanais neturime kuo užkišti spragos. Ir nieko nepadarysi – juk čia Marijos žemė ir čia gimsta ne Homerai ar Dostojevskiai, o Žemaitės ir Ivanauskaitės… 🙁
Vaida, 2009-02-21 23:05:49
oi, na ir užduotėlė. ypač, kaip Direktorius tvirtai laikos nuomonės, jog nerimuota – nepoezija. bet bandau:
“Taurumas mano sieloj pynės
su kilnumu,man iš krūtinės
švelni melodija tekėjo,
bet,palytėta žemės vėjo,
suskilo,aižėjo kaip molis
didžioj kaitroj,dabar miruolis
aš laukiu savo valandos
sudėti rankoms ant lentos.
Kai mažas eidavau žiūrėti
sugrįžus pempių,tyloje
pavasarinėje ryškėti
keisti ženklai akmenyje
man imdavo,o danguje,
tarsi praskleidus Dievo skėtį,
žiedai visokie,lapija
man nepaliaudavo spindėti.
aš nežinau,ar būna rojus,
ar būna sielai kur gražiau,
apmirus gamtai ir sustojus
jos judesiams,aš ją nešiau
kaip motiną,kaip palikimą,
kaip sapno nuotrupas,kurios
dabar staiga žydėti ima
nuo tos melodijos tyros.
Kažkur pačioj gilybėj slypi
tos grožio sėklos ir daigai,
jie iš aukštybių pasiklydę,
ir tu juos sieloje laikai,
o man skaudžiausia-pasakyti
bent puse lūpų apie didį
pasaulį,kurs aplinkui žydi,
aš nemokėjau taip ilgai.”
dar? dar:
Iš testamento II
Bus ruduo, ūžaus vėjai baisiausi,
Nusiaubta bus žolė ir giria,
O aš vienas gulėsiu po kriauše
Ir šnabždėsiu: „Manęs čia nėra!“
Tu praversi duris, pasiklausi…
Vieversėlis, birželis, audra…
O aš tyliai gulėsiu po kriauše
Ir šnabždėsiu: „Manęs čia nėra!“
Bus pavasariai patys gražiausi,
Jūra bus kaip ir šiąnakt žydra,
O aš vienas gulėsiu po kriauše
Ir šnabždėsiu: ,,Manęs čia nėra!“
1987
ir galiausiai ne nobeliui, bet vaikystės sentimentams:
Baltoji varnelė
Koks vakaras ilgas, kaip širdį man gelia.
Nuskink man jazminą, baltoji varnele.
Nuskink man jazminą balčiausių žiedų.
Sakyk man, kad žemėj tavęs nerandu.
Koks vakaras ilgas – tokio nemačiau.
Nuskink man, varnele, jazminą greičiau.
Nuskink man žiedelį iš pat pažemės.
Nuskink, savo lūpom lapus pažymėk.
Koks vakaras ilgas, baltoji varnele.
Nuskink man jazminą ne baltą, tai žalią.
Nuskink man jazminą, neskinki, nereik.
Baltoji varnele, atskrisk ar ateik.
VV., 2009-02-21 23:09:39
O man Žemaitė tiesiog fantastiška. Vis naujai ir naujai.
Burgis, 2009-02-21 23:54:34
vytciokui: tai ne aš, tai A. Šliogeris rašė…
Vaidai: tu šaunuolė! Ir pati esi poetė… Bet mano, diletanto, požiūris toks: 1) “Varnelė” – puikus kūrinėlis vaikams pažaisti kalbos elementais, bet žaisti reikia atsargiai, nes įprotis nusišnekėti vaikystėje gali išlikti ir užaugus; 2) “Taurumas…” – neblogas poetinio kalbėjimo pavyzdys, suaugusiojo žaidimas žodžiais, bet ar jaudina, įsimena, žeidžia? manęs – ne; 3) “Iš testamento II” – klasika; bet tik ne Nobelio premijai…
vyr, 2009-02-22 00:47:58
Kažkodėl man atrodo, kad Nobelio premija, kaip pasaulinės reikšmės apdovanojimas, niekaip nesiderina su poezija, kuri yra vienakalbė, t.y. priklauso tik tos kalbos, kuria parašyta, erdvei. Premijos teikėjai vargu ar turi nors kokį šansą suprasti daugumos pretendentų kūrybą. Jeigu tik pretendentai nėra “didžiųjų” atstovai.
Vaida, 2009-02-22 00:55:28
Taurumas tiesa žaidimas, bet ne tik žodžiais, bet ir Platono “Faidras” (Phaedrus), grožio-dievo idėja, galbūt todėl man dabar ieškant taip gerai susiskaitė: jau minėtas žaidimas kalba, Platonas ir mano pačios vaikystės pempės, šaukiančios “gyvi gyvi!”
literatūros nobelis apskritai labai keistas ir labai politizuotas apdovanojimas. iš lietuvių galbūt sruogai už “dievų mišką” reikėjo duot, bet jau gerokai pasivėlino ir dabar nebeaktualu.
Giedrius, 2009-02-22 10:04:03
…ir Baltušiai gimsta:-)
J.Baltušį ( degintos knygos, padegta sodyba ) nustojo persekioti tik tada, kai iš Paryžiaus atėjo žinia, kad už “Juzą” velioniui suteikta prestižinė premija už talentingiausiai pavaizduotą paprastą žmogų. Tai buvo antroji tokia premija po “Graiko Zorbos”.(V.Petkevičius.Prakeiktieji ir pateptieji,p.212)
Giedrius, 2009-02-22 10:09:08
ir genijus Landsbergis…
“Kai aš buvau žalias-
asfaltavosi kelias.
Kai jau būsiu mėlynas,
padulkės man smėlinas”.
Algirdas, 2009-02-22 11:42:37
perskaičiau Gedos eilėraštį, ir negaliu nepasiūlyti kelių gimnazistų kažkada įrašytos interpretacijos 🙂
http://www.ktug.lt/atsakau-niekada/CD1/Atsakau%20%20niekadA%20-%2004.%20Septyni%20sienpjoviai.mp3
Manfredas, 2009-02-22 14:33:44
ANGELAS KRINTANTIS PALANGOJ
1
Tai krintančio angelo balsas,
Iš purpuro – balų,
Skvernai debesų, debesų,
Debesylų – gauruoti.
Tamsus jo drabužis,
Žiedadulkių gausmas,
Sparnuočiai ūmai išbaidyti
Jo balso,
Jo balso – iš balų.
– – Ir trenksmas,
Lyg lūžtų pasauliai,
Lyg lūžtų erdvė – iš platinos,
Akmens, iš aukso
Jo tamsūs sparnai
Šitą erdvę užkloję,
Šviesus kalavijas
Ir lūžtančio sparno
Skeveldros – –
Tai angelo sapnas – pasaulis,
Ir sapnas, ir sparnas,
Šviesus kalavijas – iš sapno.
Iš pieno, iš plieno,
Medaus ir netilstančio
Marių gaudimo
Su bėgančiom, plaukiančiom,
Rėkiančiom marių žuvim,
Gyvulėliais, su aibėm
Kvailų vabalų ir dar skraidančių
Sėklų padangėj.
Daugiau jau nebus,
Daugiau nieko nebus,
Tiktai šitas kritimas,
Sprogimas, lūžimas
Ir garsas – –
Virš vienintelio mūsų pasaulio.
– – – – – – – – – – – – – – –
2
Duonos angele,
Eik su mumis!
Akmens angele,
Eik su mumis!
Žemės angele,
Angele vėjo!
Akmens angele,
Moliuskų angele,
Eik su mumis!
Tegul eina prieky arklys,
Tegul eina priekyje angelas,
Tegul eina prieky akmuo,
Tegul eina prieky gyvatė!
Klausykite arklio balso,
Klausykite akmens balso,
Klausykite angelo balso,
Klausykite balso gyvatės!
Duonos angele,
Angelo duona,
Duonos akmuo,
Moliusko gyvate!
Duonos arkly,
Angelo arklio
Priekyje eina!
– – – – – – – – – – – –
3
Vaikas su pašinu kovoj
Ir vienas liūdnas
Šeštadienis
Su rugiagėle
Rankoj.
Dovilė, 2009-02-22 15:04:45
Man asmeniškai labai patinka šis Anos Achmatovos (Gorenko) eilėraštis:
Geriu už griūvančius namus,
už aitrią skausmo tiesą,
už piktą lemtį ir už mus,
ir už vienatvę dviese.
Už tai, kad išdavė- geriu,
už melą iki kaklo,
už tai, kad Žemej taip žiauru,
už tai, kad Dievas aklas…
Burgis, 2009-02-22 15:19:12
Dovilei: kodėl aš manau, kad Tu teisi, o A. Šliogeris neteisus? Ar mes abu su Tavimi prasčiokai?
Algirdui: gražiai dainuoja! Tik neatpažįstu – kas? “Atsakau niekada” įrašų turiu jau nuo seniai, bet nepamenu atlikėjų…
Komentaras: interviu su dainininku (?) Igoriu Kofu:
– Kodėl pradėjote dainuoti?
– Mokykloje norėjome patikti panelėms – ir pradėjome?
– Ir patikote?
– Dar kaip!
Ačiū Igoriui, pagaliau pasakė tiesą, tinkančią tūkstančiams. Bardams, “Atsakau niekada” tipo dainininkams netiktų S. Nėris, P.Širvys, J. Marcinkevičius – panelės (vyrukai) to nesuprastų. Reikia parinkti žodžius, kurių prasmė neva tai “užkoduota”. S.Seda, M. Martinaitis labai tinka… Nesvarbu, kad nesąmonės, bet kaip mįslinga… Ir nebanalu, kaip Cicino, Kučinsko ar Aliukų.
Taip, plonytė mėlyna linija tarp banalumo ir genialumo. Neabejoju, kad esate atkreipę dėmesį, kokie naivūs, banalūs daugumos operų, operečių žodžiai. Tuo lyg pabrėžiama – bet kokia muzika!
Burgis, 2009-02-22 15:25:34
Ankstesnis komentaras labai tinka Manfredui…
Vaikas su pašinu kovoj
Ir vienas liūdnas
Šeštadienis
Su rugiagėle
Rankoj.
Tai čia šedevras? Nejuokinkime žmonių…
Pakartosiu šioje svetainėje jau skelbtą eilėraštį. Už jį vieną būčiau davęs Nobelio premiją. Palyginkite su S. Gedos kūriniais. Mintyse padiskutuokite su A.Šliogeriu.
Vietnamas
Moterie, kuo tu vardu? – Nežinau.
Kada gimei, iš kur esi kilus? – Nežinau.
Kodėl išsirausei žemėje urvą? – Nežinau.
Nuo ko slepiesi? – Nežinau.
Kodėl įkandai man į pratiestą ranką? – Nežinau.
Ar tu tiki, kad tau nepadarysim nieko blogo? – Nežinau.
Kieno tu pusėj? – Nežinau.
Dabar vyksta karas, turi pasirinkti. – Nežinau.
Ar stovi dar tavo kaimas? – Nežinau.
Ar tai tavo vaikai? – Taip.
Wislawa Szymborska_
(Vertė Judita Vaičiūnaitė)_
vyr, 2009-02-22 16:17:19
nobelis-šnobelis, bet tokia poezija man primena štai ką:
Страдал Гаврила от гангрены,
Гаврила от гангрены слег…
netinka? ščias budet:
Служил Гаврила почтальоном,
Гаврила письма разносил…
ne “į temą”? Na tai prašom:
Гаврила ждал в засаде зайца,
Гаврила зайца подстрелил.
netinka zaicas? Nepolitkorektiška?
Гаврила ждал в засаде птицу.
Гаврила птицу подстрелил… и т.д.
Служил Гаврила за прилавком.
Гаврила флейтой торговал…
Гаврила шел кудрявым лесом,
Бамбук Гаврила порубал.
Va čia tai “žanro klasika”!
Visas epizodas: http://ostap.org.ru/12ch29.php
Manfredas, 2009-02-22 18:39:05
p. Burgiui: integruot dalimis ir eilėraštį skaityt – ne tas pats.
Taip, W. Szymborska irgi nekvescionuojama, bet jūs tik pažiūrėkit į sprogimą, ir garsą, lenkiantį prie žemės, užimantį kvapą, į maldą, angelų duoną virstančią į žmonių duoną (Tomas Akvinietis?), į mitologiją, archajiką, vos ne į pradžių pradžią, ir… idilę pabaigoj, amžiną “kas toliau?”. Ir pasakykit, kad tai prastas eilėraštis…
O poezija, mano nuomone, panaši į muziką ar matematiką. Galima klausytis džiazo ir nieko nežinant apie dermę, skales ir standartus. Galima žiūrėti į e^(i*pi) + 1 = 0 ir nematyti tame nieko įspūdingo. Galima ir “tiesiog šiaip” skaityti Eliotą, Platelį, Poundą, be antonomazijų, parafrazių, Antikos… Galima.
P.S. “Angele” vaikas turėjo būti su pašinu ko_j_oj, atsiprašau.
VV., 2009-02-22 18:50:22
Viskas reliatyvu. Šymborskos “Vietnamas” man net neatrodo poezija – net ne eilėraštis. Greičiau jau publicistika. Tema aštri, žiauri, bet poetikos – nerasta. Nebent – gal – originalo kalba poetiškiau skamba.
Bet mes užmiršom Justiną Marcinkevičių, ar ne?
Rasa, 2009-02-22 19:07:27
VV.: Man labai patinka Marcinkevičius. Na, t.y. jo eilės 🙂 Bet neseniai kalbėjausi su viena studente. Ji labai daug knygų skaitė, kurias mokslams reik perskaityt, tai ir įsikalbėjom. Štai juos dabar universitete mokina, kad Marcinkevičius padlaižiauja liaudžiai savo eilėmis, todėl jos tokios gražios mums atrodo ir yra populiarios. Ir, kad jos išties geros, nagrinėjant abejojama.
Man keista. Turbūt mes visi prasčiokai, kuriems jis patinka 🙂 Keista, kad universitete svarstomas toks (dėstytojos?) požiūris į jį.
O pajuokaujant, jau vien paperka mane, kaip apie lašą jis moka parašyti:
… Nežinau, kas aš: ar didelis, ar mažas,
tik žinau, kad aš galiu banguoti.
Kad galiu, kaip ir kiekvienas lašas
saulėje numirti. Išgaruoti.
Bet vis viena ir tada aš jausiu
okeaną. Mirdamas jo geisiu.
Aš, dalelė visumą priglausiu
prie savęs,- ir jau nebepaleisiu… 🙂
Burgis, 2009-02-22 19:22:35
Manfredui: o kaip Jūs tapote tikru eilėraščių skaitymo meistru?
Vainius, 2009-02-22 19:51:25
Rasa, kokiam čia universitete taip mokina?
Labai geras argumentas: “jo eilės tokios gražios, dėl to, kad jis niekšas ir padlaižiauja liaudžiai”. Tikrai labai profesionalus, ne padlaižikiškas, ne ad hominem argumentas. Norėčiau mokytis tokiam universitete, kur dėstytojai tokie išsilavinę ir aukšto lygio, kad gali niekšą Marcinkevičių taip “suvartyt”…
Ah, po tokių komentarų vėl prisimeni kaip reikia Lietuvai švietimo reformos. 🙂
Vainius, 2009-02-22 20:07:49
Oi, vis dėlto dabar pats persūdžiau. Taip, Marcinkevičiaus poezijoj gal ir nėra daug modernumo (nors naujausia knygutė man atrodo net labai moderni), daug aliuzijų į antiką ir įvairius kultūrinius kodus, ir apskritai nėra jinai tokio lygio, kad galėtų lygintis su Milošu arba Šimborska.
Tačiau idėjos, ir nuoširdaus/jautraus pasaulio stebėjimo ten niekada netrūko. Galbūt jo poezija labiau suprantama ir prienama paprastiems žmonėms, tačiau kas jau kas, bet Marcinkevičius tikrai nerašo “padlaižiaudamas” liaudžiai. 🙂
Rasa, 2009-02-22 20:16:56
Vainiui: nesvarbu kokiam 🙂 Įvairių dėstytojų visur yra. Su savais požiūriais. Gerai, kai jų savi požiūriai geri ir teisingi, bet būna visaip. Aš tikiu, kad tai tik tos dėstytojos požiūris. Protingas jaunimas atsirinks. O tiems, kuriems nerūpi, tai ir nerūpės 🙂
O apskritai kalbant apie meną, tai arba tu jauti kažką jį skaitydamas, žiūrėdamas ar liesdamas arba ne. Pagal sukeltus gerus (stiprius? artimus sielai?) jausmus mes vertinam ar jis geras, ar ne. Pav. man šiuo metu nepatinka tas meniškas??? š… nutekėjimo vamzdis, kuris vadinamas skulptūra… Kurį pastatė Vilniuje. Bet aš ne menininkė, tai niekam ir nesakau to 🙂
Manfredas, 2009-02-22 20:57:24
p. Burgi, na kam jūs taip, gynybiškai iškart. Aš tik parašiau, kodėl, mano nuomone, S. Gedos eilėraštis žmonių visiškai nejuokina, o jūs…
O kaip tapti eilėraščių skaitymo meistru – A. Šliogerio paklauskit. S. Gedos klausimu mūsų nuomonės beveik sutampa. Man tik iki filologo toli, ne taip kaip Jums.
Rasa, 2009-02-22 20:58:50
Ir dar Vainiui: “Marcinkevičiaus poezijoj gal ir nėra daug modernumo ” Bet ar kokybė yra modernume? Kartais tikrasis grožis ir yra paprastas, kaip žemė 🙂 Tarsi paprasta, bet spalvų, kvapų, grožio, nei suskaičiuosi, nei išmatuosi… Juk pav. ir už haiku lakoniškiau vargu ar galima pasakyti, bet kaip kartais gražu!
Nukritęs žiedas
Grįžo ant šakos.
Tai drugelis… (Moritake Arakida)
Na, bet viskas yra tik skonio ir supratimo reikalas. Ir laikmečio :))))
Burgis, 2009-02-22 21:09:56
Manfredui: aš gynybiškai, nes Jūs atakuojančiai… Visos šios temos esmė – nebūkime kategoriški kaip A. Šliogeris, Greitai ir kt. Net jei A. Šliogeris sako “… perskaičiau Milošą…”, manęs neįtikina, kad tuo jis jau tampa poezijos žinovas. Aš vienodai žiūriu ir į integravimą, ir į poeziją: mokykimės! Nėra autoritetų. Viskam reikia proto ir jausmo sintezės, viskas skirtingiems žmonėms atrodo skirtingai, bet pabrėžiu dar kartą – mokykimės.
Atsakymas, 2009-02-22 21:46:38
Šiaip nemėgstu cituoti svetimų minčių, bet šį kartą padarysiu išimtį. Diskusija apie literatūrą ir modernumą man labai primena vieną Majos Pliseckajos pasakytą mintį apie modernųjį šokį: “Jei tu žiūri į modernųjį šokį ir nieko jame nematai, vadinasi, jame nieko ir nėra”. Meną kiekvienas priimame individualiai ir čia niekuo nepagelbės joks racionalumas. Protas reikalingas tik tam, kad kategoriškai neprimestume kitam savo estetinių vertybių. O jei Šliogeriui nepatiko Milošo ar Šymborskos poezija, tai man asmeniškai nesukelia jokių pykčio proveržių – tai jo individualus vertinimas, kurį jis turi teisę skelbti viešumoje. Mano reikalas sutikti su juo, ar ne. Vienintelis dalykas dėl ko galima papriekaištauti filosofui – tai pats minties raiškos būdas. Galėjo ir korektiškiau pasisakyt, bet gal labai dramatiškai išgyvena Gedos mirtį?..
Rasa, 2009-02-22 22:47:39
Burgis teisus tuo, kad tiesiog nereikia būti kategoriškais. Ir dar. Skaitant rašytą tekstą, vis tik labai svarbu originalo kalba skaityt. Neįmanoma visiškai tinkamai įvertinti versto teksto, kad ir kaip puikiai išversta. Nei Dovilės pacituota Achmatova, nei Puškinas ir pan. nebetenka tos jėgos, kai skaitai išverstą kūrinį.
ПОСЛЕДНИЙ ТОСТ
Я пью за разоренный дом,
За злую жизнь мою,
За одиночество вдвоем,
И за тебя я пью,—
За ложь меня предавших губ,
За мертвый холод глаз,
За то, что мир жесток и груб,
За то, что Бог не спас.
27 июня 1934, Шереметьевский Дом
Vis tik skirtumas yra to eilėraštuko. Gaila, kad nemokame visomis pasaulio kalbomis skaityti :))))
Vis tik žiūrėti, skaityti, galvoti, vertinti (ne kategoriškai), stengtis suprasti reikia.
Dabar pagalvojau, kad jau šimtą metų nebuvau net tokiam arti esančiam Čiurlionio muziejuj. Gėda. Skubam skubam su tais kvailais darbais. Kažkada galvojau, va, kaip smagu- žmonės vaikšto į konferencijas… Kokie jie protingi… O dabar manau, kad geriau namie paskaityčiau informaciją greit greit ir geriau vietoj vėl laisvą dieną laukiančios konferencijos nueičiau į muziejų- tiesiog atsisėsti ir vienai ramiai pasigrožėti… Gerti tą šilumą, su niekuo nediskutuojant ir nesidalinant. Tyliai taip…
Kaip Burgis viską spėja? Gal jis su keturiom kojom laksto?
Giedrius, 2009-02-22 22:54:41
“Gerti tą šilumą, su niekuo nediskutuojant ir nesidalinant..” A-ja-jai…Nejaugi didieji į stalčių rašė?
Jie dalinosi.
Rasa, 2009-02-22 23:13:54
Giedriui: Didieji dalinosi… Tai vat ir noriu pasėdėti ir pasisemti šilumos iš Didelio. O aš neturiu su kuo man būtų malonu tylėti. Ir žiūrėti. Būti. Vienodai suprasti. Man maišo žmonės (nors labai juos mėgstu:), kai noriu pabūti su kuo nors svarbiu. Man patinka būti vienai prie jūros, sėdėti ir žiūrėti į laužą (nemaišo, tik jei kas nors gražiai groja gitara), patinka vienai galvoti atsigulus pievoj, kai dangumi plaukia debesys, kartais patinka rašyti ir išmesti, kol niekas neperskaitė… O kai greta dar kas nors, jie PLEPA! Ir viską sugadina :)))))
Tonis, 2009-02-22 23:39:20
“5. Kiekviena virėja gali valdyti valstybę, kiekvienas Greitai gali apibūdinti literatūrą.”
Ar tikrai?
Ne taip seniai į rankas papuolė straipsnis apie citatų cenzūrą. Dideliam nustebimui Lenino citatos originalas skamba taip “NE kiekviena virėja gali valdyti valstybę”.
Tokiu būdu galbūt teiginį galėtume perrašyti taip:
NE Kiekviena virėja gali valdyti valstybę, NE kiekvienas Greitai gali apibūdinti literatūrą?
Arba iš kitos pusė – Jeigu Greitai turi tokias gilias įžvalgas literatūroje, kokios galetų būti jo kaip tarybos nario įžvalgos dėl Vilniaus miesto valdymo?
Straipsnis apie citatas:
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=e5a6796a-b01a-470b-bc56-36495562d53c&ref=rss
Adomas, 2009-02-23 00:25:16
O aš provincialas. Nesuprantu, apie ką eina kalba. Ar kiekvienas menas būtinai turi būti skirstomas į nobelišką ir nenobelišką? Aš mielai (kartais fanatiškai) klausausi ir Paganinio, ir Mocarto, ir Čaikovskio muzikos, bet lygiai taip pat svaigstu nuo senųjų Dinamikos dainų (…ant kranto Nemuno…). Pugačiova – pasaka, bet niekada nesuprasiu šiuolaikinių (grynai šių dienų) lietuvių autorių simfonijų. Lyg ir skamba, bet… Salomėja Neris, Baltakis, Marcinkevičius ir t.t. ir pan… Neverti Nobelio? Na ir kam tas titulas, jei jų eilės užgauna tave, sutaurina, na, vienžo, nenoriu banalybių prirašyti. O kai nusiperku žurnalą Istorijos, tai skubu atsiversti paskutinius puslapius, kur būna šiuolaikinės poezijos, na tos, be skiriamųjų ženklų, be rimo, na, nesupykit, bet ir be prasmės. Ne, ne skaityti, o dar kartą įsitikinti, kad niekas nepasikeitė, ir kad tokios “eilės” dar neišėjo iš mados. Aš tokius dalykus ir suvokiu taip. Tiesa, B.B. jau yra rašęs apie Kubilinską. Man irgi gražu. Bet tie vamzdžiai Vilniuje? Man negražu. Bet tai juk menas. Taip sako. Ir dar. Posmas čia buvo parašytas apie pašiną kojoje – man negražu, nes, mano kaime tokio žodžio “pašinas” niekada nebuvo – tik rakštis. Man jis nepriimtinas. Todėl tas žodis daro visą posmą man nepriimtinu. Nesvarbu, net jei jo autorius būtų Nobelio laureatas. Bet parduotas vasaras, sakmes apie juzas, salomėjų lakštingalas skaičiau dešimtis kartų, ir dar skaitysiu… Norėjau pasakyti, kad kiekvienas turime teisę nuosavais nobeliais apdovanoti savuosius poetus…
Burgis, 2009-02-23 12:18:56
Toniui: 100 balų! Šioje svetainėje jau esu rašęs, kaip kiekviena santvarka sau palankiai “išverčia” anksčiau rašytus dalykus. Būtinai perskaitykite cituojamą straipsnį!
Beje, Iuvenalio “Orandum est ut sit mens sana…” aš interpretuoju šiek tiek kitaip: reikia melstis (kažką daryti), kad sveikame kūne būtų sveika siela…
Tai Leninas pasakė: rusas – blogas darbininkas. Tai Leninas pasakė: mes nežinome ir niekada negalėsime pasakyti, kada bus komunizmas (“Valstybė ir revoliucija”), o XXII suvažiavimas programoje įrašė: “Partija iškilmingai skelbia: dabartinė žmonių karta gyvens komunizmo sąlygomis!”. Žinoma, taip primena užrašą ant aludės durų: “Rytoj – alus nemokamai.”
Vaida, 2009-02-23 15:30:14
Prajukau dėl to “patikimo mergaitėms”.Širvys, Nėris ir Marcinkevičius sakot netinka, o Maironį gal irgi galima įtraukt prie netinkančių?
Jei taip, tuomet turiu puikų kontraargumentą – Eglės Sirvidytės – Poeta.
Nėries pati per daug nemėgstu, kad galėčiau ginti, apie Marcinkevičių jau ir taip čia gero prirašyta, bet kuo Širvys užkliuvo? aišku, gal ne apie kareivius, bet tarkim
Kol praeis ilgesys
Mes draugavom ilgai.
Meilė liejos eilėm.
O siūbavo beržai
Pakelėm,
Pakelėm.
Triskart lapai beržų
Krito auksu, variu…
O laiškų nuo tavęs
Neturiu,
Neturiu.
Bėga dienos laukais
Ir nužydi gėlėm,
Nubanguoja rugiais
Pakelėm,
Pakelėm.
Tau parimus lange,
Oi, kodėl negaliu
Pastovėt ir paošt
Berželiu, Berželiu.
Tai mėnulio šviesoj,
Kai be galo skaidru,
Apsipilčiau rasų
Sidabru, sidabru.
Ir visiems žiburiams
Naktį baigiantis degt,
Palinguočiau aš tau
Labanakt, labanakt.
Ilgesys kol praeis,
Oi, kodėl negaliu
Pastovėt ir paošt
Berželiu,
Berželiu.
tai nors imk gitarą ir suok.
loreta, 2009-02-23 16:20:27
Jūrą šviesią, bekraštę dovanų tau nešu,
Baltą baltą žuvėdrą, ir sakau, kad gražu,
Jūrą šviesią, bekraštę, kurios nematau,
Baltą baltą žuvėdrą dovanoju aš tau,
Jūrą šviesią, bekraštę, kurios net nėra,
Baltą baltą žuvėdrą, tai svajonė žydra,
Tai pirmavaizdis sielų, nors tu nematai,
Bet plasnoja ir spindi žemai ir aukštai,
Viskas jauna ir tikra ne čia, o tada,
Kai ateina ugnies ir vandens valanda,
Kai tatai, kas aplink, su tavim susiliečia
Ir pažadina sielą, ir, žemę praplėtę,
Ima siausti ir šokti melodijų pynės,
Tamsiai melsvos, smėlėtos, o gal sidabrinės.
S.Geda
Gerame kūriny paprastai būna visi atsakymai, jie yra ir šiame eilėrašty. A. Šliogeris, žinoma, teisus, iškeldamas Br. Radzevičių ir S.Gedą. J. Marcinkevičius tiesiog geras ir t.t., bet ne to lygio, kaip sakoma:) Daug kam patinka, bet tai juk ne vertės matas.
Atsakymas, 2009-02-23 17:21:21
Loretai: S. Geda patinka tik kai kuriems, bet tai irgi dar ne vertės matas.
Burgis, 2009-02-23 19:52:58
loretai:
o kaip Jums šitas?
***
Taip laukt, kad viską jau pamirštum,
Kad nesibaigtų ši diena,
Kad, vardą jos išgirdęs, mirtum
Ir kad vaidentųs ji viena,
Kad netikėtum net ir veidrodžiu,
Kad laiškas degintų rankas,
Kad meilės atvaizdą be gailesčio
Norėtum slėpt, uždengt, užkąst,
Kad pirštai – net ir tie – nevirpteltų,
Kad suledėtų tau dvasia,
Taip laukt, kad jaustum net ir miręs tu
Vėl karštą vėją plaukuose.
***
Kas parašė? Ar garsus?
Čia kaip su vyno ekspertais: nieko jiems nepasakok, tai tokių keistenybių pastebėsi… Pasirodys, kad jokie jie ne ekspertai.
***
Savuoju S. Gedos eilėraščiu manęs neįtikinote (logika: “Baltą baltą žuvėdrą, tai svajonė žydra”), bet kiekvienam savo…
Burgis, 2009-02-23 20:07:57
Dar Loretai:
palyginkite:
***
Ima siausti ir šokti melodijų pynės,
Tamsiai melsvos, smėlėtos, o gal sidabrinės.
***
Ir kai upės ir vėlei sugrįžta iš žydinčių pievų
Į vagas, ir kai pirmos lakštingalos drebina naktį, —
Ir žmogus ir dangus ima šaukt meilės didįjį dievą,
Ir pabudintas kraujas širdy — tartum parakas degti!
_Taip prasideda vasaros džiaugsmo pagundų daina —
Kaip beprotė ugnis, kaip šaltinio verdene jauna…_
///
Tyro gintaro kekėm nusvyra prinokę serbentos,
Miršta gėlės, ir girios lapus melancholijoj drasko.
Stagarai… stagarai… Ir dangus deimantinis ir šventas.
Žengia žemėn žiema kaip turtingas pirklys iš Damasko.
_Ir nurimsta širdis meilei, džiaugsmui, svajoms svetima;
Šaltį, mirtį, skausmus neidama žengia žemėn žiema…_
***
Aš Jums deklamuočiau savąją poetinę vėtrą…
Burgis, 2009-02-23 20:10:06
Vaidai: geriau už P. Širvį yra tik S.Jeseninas… :-)))
Irid, 2009-02-23 20:36:05
Cekijoje, panasiai kaip ir pas mus, nera jokiu nacionaliniu didvyriu, didziu rasytoju ar kokiu kitokiu reiksmingu istoriniu veikeju (gal jau nebeapsimetinekim, kai kurie, kad Zemaite – pati didziausia pasaulio feministe…). Bet jie kazikodel del to nesipyksta, ziuri tiesai ir akis ir visi smagiai is to juokiasi (Google – Jara Cimrman). Mes tai ne, mes geriau vieni kitus uzpjausim, o humoras Lietuvos – Ragai ir Shinshilos.
Rasa, 2009-02-23 21:01:27
Burgiui: tai jei jau pasipylė iš visų gražūs eilėraščiai, parašykit ką nors ir Jesenino gražaus 🙂 Vieną ir aš parašau :)))
СОБАКЕ КАЧАЛОВА
Такую лапу не видал я сроду.
Давай с тобой полаем при луне
На тихую, бесшумную погоду.
Дай, Джим, на счастье лапу мне.
Пожалуйста, голубчик, не лижись.
Пойми со мной хоть самое простое.
Ведь ты не знаешь, что такое жизнь,
Не знаешь ты, что жить на свете стоит.
Хозяин твой и мил и знаменит,
И у него гостей бывает в доме много,
И каждый, улыбаясь, норовит
Тебя по шерсти бархатной потрогать.
Ты по-собачьи дьявольски красив,
С такою милою доверчивой приятцей.
И, никого ни капли не спросив,
Как пьяный друг, ты лезешь целоваться.
Мой милый Джим, среди твоих гостей
Так много всяких и невсяких было.
Но та, что всех безмолвней и грустней,
Сюда случайно вдруг не заходила?
Она придет, даю тебе поруку.
И без меня, в ее уставясь взгляд,
Ты за меня лизни ей нежно руку
За все, в чем был и не был виноват.
loreta, 2009-02-23 22:23:22
Gerb. Burgiui: ačiū už neblogus eilėraščius, nežinau, kieno jie, bet ir nesidomėsiu. Jūs neįsitikinote (?), aš nesusidomėjau:)gal logika čia ne svarbiausia ir tai Jums nepriimtina ir keista? O kas svarbu ir kodėl būtent S. Geda vertas Nobelio, parašė A. Šliogeris. O dėl vyno – iš esmės geri vynai visi vienodi:)
Mindaugas, 2009-02-23 22:42:01
Sunku man čia įsipaišyti, nes daug komentarų, o visų perskaityt neturiu jėgų ir valios, o tema svarbi. Aš visom keturiom už lietuvių literatūrą, už tą kuri užaugino tiek mane, tiek kitus. Už tą, kuri yra privaloma mūsų mokyklose ir todėl nė kiek nesutinku su tokiais Ramanauskais. Tikriausiai ne veltui ir pravardė “Greitai”, nes greitai padaroma daug nesąmonių ir niekinių dalykų.
Manau apie lietuvių literatūrą labai tikslūs žodžiai yra iš interviu su Jonu Dovydėnu, kurį galite rasti naujausiame “Literatūros ir meno” numeryje, o čia tik trumpūtė, bet taikli citata: “Mane visad stebina, kaip Lietuva, turėdama tiek mažai žmonių, galėjo išauginti tiek stiprių menininkų, kurie pasaulyje yra mažiau žinomi tik dėl to, kad yra iš mažos šalies. Bet jie tikrai ne prastesni negu kiti garsūs pasaulio menininkai. “.
loreta, 2009-02-24 09:16:56
Na va, pamiršau prie savo vardo pridėt nulį (žinok, žmogau, kas esi:) ir neišsisiuntė vakarykštis atsakymas. Ačiū gerb. Burgiui už neblogus eilėraščius. Nežinau, kieno jie, ir nesidomėsiu. Yra juose prasmės, yra jausmų, yra visko, ką norite juose matyti, bet nėra tos jėgos, ritmo, paslapties kaip S. Gedos. Na, visą teisybę tikrai jau parašė A. Šliogeris, ir nebereikia ginčytis: jei literatūros srity gausim Nobelį, tai bus Geda – ne J.M., ne P.Š. Poezijoje sava logika, o Jums vadovaujantis ta kasdiene, matematine, ir užkliuvo “svajonė žydra”. Juokinga, nes taip ir maniau rašydama, kad užklius. P.S. Šauni svetainė, dažnai čia užsuku, o parašiau tik antrąkart – išdrįsau:)
Burgis, 2009-02-24 19:50:46
Štai pora mano mėgiamų S. Jesenino eilėraščių:
***
Не жалею, не зову, не плачу,
Все пройдет, как с белых яблонь дым.
Увяданья золотом охваченный,
Я не буду больше молодым.
Ты теперь не так уж будешь биться,
Сердце, тронутое холодком,
И страна березового ситца
Не заманит шляться босиком.
Дух бродяжий! ты все реже, реже
Расшевеливаешь пламень уст
О, моя утраченная свежесть,
Буйство глаз и половодье чувств!
Я теперь скупее стал в желаньях,
Жизнь моя, иль ты приснилась мне?
Словно я весенней гулкой ранью
Проскакал на розовом коне.
Все мы, все мы в этом мире тленны,
Тихо льется с кленов листьев медь…
Будь же ты вовек благословенно,
Что пришло процвесть и умереть.
***
Заметался пожар голубой,
Позабылись родимые дали.
В первый раз я запел про любовь,
В первый раз отрекаюсь скандалить.
Был я весь – как запущенный сад,
Был на женщин и зелие падкий.
Разонравилось пить и плясать
И терять свою жизнь без оглядки.
Мне бы только смотреть на тебя,
Видеть глаз злато-карий омут,
И чтоб, прошлое не любя,
Ты уйти не смогла к другому.
Поступь нежная, легкий стан,
Если б знала ты сердцем упорным,
Как умеет любить хулиган,
Как умеет он быть покорным.
Я б навеки забыл кабаки
И стихи бы писать забросил.
Только б тонко касаться руки
И волос твоих цветом в осень.
Я б навеки пошел за тобой
Хоть в свои, хоть в чужие дали…
В первый раз я запел про любовь,
В первый раз отрекаюсь скандалить.
***
Dabar jie pjauna iki širdies…
Jonas, 2009-02-27 19:01:00
Na bet gerb. Burgi, Jūsų požiūris į (šiuolaikinę) poeziją niekuo nesiskiria nuo Algio Ramanausko ir Simono Bartkaus požiūrio į Žemaitę: nepatinka, nesuprantu, vadinasi, šlamštas. Bet kodėl reikia tikėtis, kad meno kūrinys va taip savaime bus aiškus ir palies sielą? Jūsų dėstoma matematika nėra savaime aiški ir daug pastangų turi įdėti, kol imi gaudyti kampą. Taip ir su menu: reikia lavintis, kad pajustum grožį. Rimantas Kmita vienam straipsnyje taip pakomentavo: „(…) eiliniams nereikia lavintis, jiems atrodo, kad jų skonis, jų mąstymas yra konstanta, kurios nevalia kvestionuoti.“
Man, pavyzdžiui, ilgą laiką nepatiko modernizmas, postmodernizmas ir t. t., jau nekalbant apie šiuolaikinį meną,– nes nesuprasi, kas iš tų teplionių ir dėlionių. Na, o vėliau susipažinau su meno, filosofijos istorija, aiškesnis tapo kontekstas ir prasmė. Dabar patinka, dabar žiūriu ir paveikia mane kur kas labiau nei kokio Rubenso riebios moteriškaitės. Nepatinka vamzdžiai ant Neries kranto? O man ir gražu, ir originalu, ir erdvę gerai papildo.
Burgis, 2009-02-28 09:34:32
Jonui: neigimo neigimo dėsnį demonstruojate? Aš nesakiau, kad kas nors yra šlamštas, o Jūs kategoriškas: man patinka, tai reiškia – geras! Man patinka tokia formulė: gali klysti vienas žmogus ilgai, gali klysti daug žmonių trumpai, bet negali klysti daug žmonių ilgai. Iš nagrinėtų pavyzdžių: S. Geda – vienam iš pirmųjų dviejų atvejų, S. Jeseninas ir P. Širvys – trečiajam atvejui. Kaip, beje, ir P. Rubensas…
Jonas, 2009-03-10 05:54:51
Nagi, Jūs mano žodžių prasmę iškreipiate. Aš pasidalinau mintimi, kad YRA žmonių, kuriems vamzdžiai prie Neries gražu, kuriems tai menas, bet meteigiau, kad VISIEMS turi būti gražu, kad visiems čia menas. Lygiai kaip Jums Rubensas yra vertingas, o man vertingas Pollockas.
Apie meno kūrinių ilgalaikiškumą kaip meno kokybės matą. Kaip supratau, jei kokius penkiasdešimt metų išsilaiko kūrinys, Jūs jau pasiryžęs jį laikyti vertingu. Įdomu tada būtų išgirsti Jūsų nuomonę apie Cage’ą (ypatingai apie sukrečiančias keturias minutės ir trisdešimt trys sekundes tylos), Duchampą (žinote jo skulptūrą-pisuarą?), ar Beckettą (ypač jo vėlesniąsias dramas, kurios – vaje – tikriausi žodžių kratiniai). Bet šie kūrėjai išsilaikė, nes jų novatoriškos idėjos stebino, erzino, provokavo, tačiau skatino dialogą, kvestionavo meno tikslus ir priemones ir vertė meną eiti vis giliau bandant suvokti žmogų ir jo būtį. Neries vamzdžiai nėra inovatyvus kūrinys, greičiau šio kultūrinio periodo refleksija, tačiau svarbus bendrajam šiuolaikinio meno „netradicinėse erdvėse“ skatinimui Lietuvoje. Lig šiol mažai to būta – o juk meno prieinamumas kiekvienam (kaip ir tualetai) rodo šalies kultūrinį išprusimą. O ką Jūs vietoje vamzdžių pastatytumėte? Paminklą Gediminui, žalią ir pasvirusį? Šiek tiek morališkai pasenę, sutikite. Menas tol gyvas, kol šviežias. Vykęs, nevykęs – bet užtat kurtas iš širdies. Ir tą skirtumą mes mokame pajusti: jei KTUG nebūtumėte kūręs iš širdies, jos ir nebūtų.