Šiek tiek apie matematiką, šiek tiek apie Ukrainą, šiek tiek apie literatūrą…
Nedaug gali spėti pakalbėti su pirmokais gimnazistais per vieną pamoką. Pirmadienį. Ryte. Reikėtų dirbti sparčiau. Bet tam reikia, kad mokinukai būtų aktyvesni. Kol kas jie nelabai nori būti aktyvesni… Kodėl?
*
Kartais man atrodo, kad vaikus kažkas „užblokuoja“ taip, kad jie pradeda vengti atvirumo. Kas „užblokuoja“? Šeima, mokykla, aplinka? Kaip: muša, šaiposi, tyčiojasi, bara, rašo blogus pažymius, kitaip baudžia?
*
Aš ateinu pas tuos, kurie jau buvo pas kitus. Aš ateinu atvira širdimi ir be ginklo rankose. Ateinu be jokio noro įžeisti, pažeminti, užgauti. Ateinu be jokios galimybės formaliai kurį nors įvertinti, nes aš juk daugelio jų net pavardžių nežinau, o į žurnalą ką nors įrašyti neturiu teisės.
Bet jie jau buvo pas kitus. Jie atsargūs. Gal drovūs? Nepanašu…
*
Todėl aš prašau jūsų visų: neatimkime iš vaikų noro atsiverti, kalbėti, klausinėti. Bendraukime su jais švelniai, taktiškai, oriai. Užaugs vaikai – tada jau jų tikrai neprakalbinsime. Ir pasijusime vieniši minioje…
Atsakymai
Burgis, 2014-03-03 09:59:27
Svarbu!…
Edita, 2014-03-03 11:30:55
Tikrai svarbu tai, ką rašote, bet pakomentuosiu visai ne į temą:) Ryte peržvelgiau naujausią žurnalo “Veidas” PDF versiją ir Jūsų nuomonę apie kandidatus į prezidentus. Labai patiko, todėl negalėjau neparašyti:)
Burgis, 2014-03-03 12:20:10
Editai: ačiū Jums!
Aš, 2014-03-03 13:52:47
O gal atsakymas paprastoje Facebook’e klaidžiojančioje pasakoje? Tiesiog kopijuoju, todėl skyryba lieka kokia buvusi.
SŪNUS: “Tėti, ar galiu tavęs paklausti?”
TĖTIS: “Žinoma sūnau, klausk”
SŪNUS: “Tėti, kiek tu uždirbi per valandą?”
TĖTIS: “O koks tau skirtumas?”, šyptelėjo tėvas.
SŪNUS: “Aš tik noriu žinoti, prašau pasakyk kiek uždirbi per valandą”, toliau prašė sūnus
TĖTIS: “Na jei jau taip nori.. Per valandą uždirbu 20Lt.”
SŪNUS: “Ach..”, nuliūdo sūnus ir nulenkė galvą. “Tėti, gal galėčiau pasiskolinti iš tavęs 10Lt?”
Tėvas pasipiktino!
TĖTIS: “Jei tu klausi manęs kiek aš uždirbu tik tam, kad galėtum pasiskolint manęs pinigų ir nusipirktum dar vieną nelemtą žaislą, tai.. Marš į savo kambarį, tu nenaudėli! Pamąstyk apie tai koks savanaudis esi! Kasdien aš dirbu labai sunkiai kol uždirbu tokius pinigus!”
Nuliūdęs mažas berniukas suslinko į savo kambarį.
Tėvas atsisėdo ir pradėjo dar labiau piktintis dėl tokio vaiko įžūlumo. Kaip jis drįsta klausti tokio klausimo tik tam, kad išpeštų iš manęs pinigų!
Po valandėlės kitos vyras nusiramino ir pradėjo svarstyti:
Galbūt jis nori nusipirkti kažką, ko jam tikrai labai reikia, juk ir pinigų neprašo taip dažnai. Vyras atsistojo ir nuėjo prie vaiko kambario durų, atidarė.
TĖTIS: “Miegi?”, sulemeno
SŪNUS: “Ne tėti”, sumurmėjo
TĖTIS: “Aš pamąsčiau.. Na.. Atsirprašau, manau per smarkiai sureagavau į tavo klausimą. Buvo ilga, sunki diena. Nereikėjo man išlieti viso sukaupto pykčio ant tavęs. Štai imk, tavo prašyti 10Lt”
Mažas berniukas sukluso ir kaipmat pakilo nuo lovos su šypsena.
SŪNUS: “Ach, ačiū tau Tėti!”
Tada iš po lovos vaikas išsitraukė krepšelį su pinigais. Tėvas vėl pradėjo niršti. Vaikas skaičiavo pinigus. Ir su šypsena pažvelgė į tėvą.
TĖTIS: “Kam tau reikėjo tų pinigų jei tu ir taip jų turi?”
SŪNUS: “Nes aš neturėjau užtektinai, bet dabar turiu! Tėti, aš turiu 20Lt! Ar galėčiau nusipirkti vieną valandą tavo laiko? Prašau, grįžk rytoj valanda anksčiau. Norėčiau su tavimi pavakarieniauti”.
Tėvas sustingo, suspaudė krūtinę, prarado kvapą. Jis apkabino savo sūnų ir nuoširdžiai maldavo atleidimo.
Čia tik trumpas priminimas kaip gyvenime sunkiai dirbame. Neturėtume leisti laikui kaip smėliui prabėgti pro mūsų pirštus neskyrus jo tiems kuriuos labiausiai mylime ir branginame. Prisiminkime ir pasidalinkime ta 20Lt vertės valanda su mums brangiais žmonėmis. Jei rytoj mirtume, įmonė kuriai dirbame galėtų lengvai surasti kitą darbuotoją, o štai šeima ir draugai, jiems mūsų truktų visą likusį gyvenimą. Pamąstykime apie tai, kaip aukojame save darbui ir neaukojame šeimai.
Kai kurie dalykai yra tiesiog svarbesni.
Rasa, 2014-03-03 14:26:20
Žinau šitą pasakojimą nuo seniai 🙂 Kur “Aš” parašė.
Tik va galvoju, ar toks psichas tėtis, kuris dėl bet kokio to vaikučio pasakymo užpsichavo per trumpą laiką net kelis kartus išties yra tas tėtis, kuris turėtų kuo daugiau laiko praleisti su šeima? Gal jau geriau tegul jis daugiau dirba, visiems jų namuose bus ramiau…
🙂 Juokauju, žinoma. Tiesiog tai labai pažįstama. Tas žmonių ūmus pyktis. Kurį dažnas dar ir išlieja ant vaiko 🙂 O jau paskui “atsirenka” kas ir dėl ko ten buvo.
Negraži pasaka 🙁 Parašyta negražiai. Gaila vaikučio, kuris turi isteriką vos besivaldantį tėtį, kuris bandomas pavaizduoti jautriu 🙂
Geriau tegul p. Burgis pasakėles rašo, jo geresnės būna.
Burgis, 2014-03-03 14:32:16
Ačiū, Rasa!
Rytoj užrašysiu tą pasaką, kurią šeštadienį sekiau Mildutei ir Laurutei…
sonata, 2014-03-03 21:02:59
Editai: nepagailėjau 4 lt ir parsisiunčiau.. deja, originalių įžvalgų ir nuomonės, nepriklausančios nuo suformuotos tam tikros politinės srovės, nesuradau:(
Burgis, 2014-03-03 22:05:05
Sonatai: man pasidarė smalsu, kokia politinė srovė suformavo mano nuomonę?
sonata, 2014-03-03 22:17:11
Šeimininkui: labai labai liberaliai labai dešinėn:) Atsiprašau, čia švari vieta, neverta politikos. Bet nesusilaikiau:(
Burgis, 2014-03-03 22:45:10
Sonatai: nieko tokio, nieko tokio… Aš nesuprantu, kuo liberaliai ir kuo dešinėn, bet nieko tokio, nieko tokio… 🙂
nuoba, 2014-03-04 21:01:51
Rasai klausimas – kaip suderinti “tas tėtis, kuris turėtų kuo daugiau laiko praleisti su šeima” ir “koks tu vyras, jeigu, jeigu negalime bent pora savaičių paatostogauti Tenerifėje”?
Rasa, 2014-03-04 21:34:50
Nuobai: Kodėl man? Klausimas? Kaip suderinti… Hmmm… Nu tai ar aš kalta, kad tas tavo nupasakotas tėtis tokią kvailą mamą išsirinko? 🙂 Tegul sako žmonai, kad šiemet iš jo algos stengsis pragyvent, o iš jos algos atostogaus… 😀 Tai gal galės ne tik į Tenerifę, bet ir į Brazilijos karnavalą nuvažiuot 🙂 O gal galėtų ir iš tėčio algos, jei ta mama pav. kažkokių dalykų atsisakytų, tarkim manikiūrų, pedikiūrų, masažų ar pan. 🙂 O gal galima mamą į Tenerifę, o tėtį į Prostokvašiną ar kaip ten iš to multiko vadinasi tas kaimas? 🙂 Nes tėčiai mėgsta kaime žvejot, vaikščiot suodini, rūkyt žuvį, maudytis ežere ir pan. O gulėt Tenerifėje ant gulto, mano manymu, vyrams turėtų būti labai įkyru 🙂 Tai būtų ir pigiau… 😀
Be to, mano nuomone ne kiekis (laikas), o kokybė dažnai lemia bendravimo kokybę 🙂 Taigi tas “su šeima” reiškia, kad bet kada, kai būni su šeima, stengiesi būti su ja, o ne su kompu teliku ir pan. 🙂 Ir tada niekada to laiko ir nepritruks 🙂 Pav. aš dirbdavau po 12 val,. grįžus dar kartais valgyt gamindavau, tai vaikai vaikščiodavo iš paskos ir vistiek kalbėdavom, kalbėdavom, viską aptardavom. Paskui vakare aš dar nueidavau pas juos pasėdėt, kartais kalbėdavomės, kartais skaitydavau jiems, bet žinoma, dažniausiai reikia tiesiog jų klausytis! 🙂