*
Šalta…
Bet vis tiek kiekvienas rytas primena – vasara arti!
Ak, kaip man būtų sunku dabar, jei būčiau vienuoliktokas, abiturientas! Tie politikai ir švietimo vadai vis dar ruošiasi (kelinti jau metai?…) reformuoti aukštąjį mokslą, o juk mokyklas bebaigiantiems pasirinkti reikia jau dabar, šiandien!
*
Kaip pasirinkti?
Vienas būdas – prašyti (sutikti), kad parinktų tėvai, rinkos žinovai.
Ir tada visą gyvenimą žinosi, kad ne pats pasirinkai…
Kitas būdas – rinktis „amžinąsias vertybes“. Aš taip daryčiau. Rinkčiausi tai, kas kitiems neįkandama. Tai, kas ir Europoje, ir Azijoje vertinama pagarbiai. Tai, kas nepraranda vertės nei krizių, nei perversmų laikais. Tai, kas yra mokslo aukštis arba mokslo gelmė.
*
Tai patikima.
Patikima ir tai, kam tu sutvertas. Pavyzdžiui, muzikai. Pavyzdžiui, kompiuterijai. Pavyzdžiui, medicinai.
Nepatikima tai, kas užrašyta šakėmis ant vandens. Pavyzdžiui, vadyba. Pavyzdžiui, edukologija. Pavyzdžiui, politika.
Tarpinis variantas – rinktis tai, kas patinka (pavyzdžiui, psichologija; pavyzdžiui, kalbos; pavyzdžiui, dizainas…), žinant, kad duonos kąsniu gyvenime pasirūpins tėvai, seneliai, sutuoktinis (esi graži, tai neimsi gi kokio lepšio…).
*
Galėčiau būti pasirinkimų konsultantas, galėčiau! Bet niekas neprašo…
Atsakymai
Rasa, 2017-05-09 18:53:02
Gal rinktis šiek tiek palengvėtų, jei žmogus sau atsakytų, ko jis tikisi iš darbo? 🙂 Ir ką linkęs paaukoti dėl tų sričių, kurios prioritetinės 🙂 Ar linkęs? Pav. ar uždirbti daugiau pinigų svarbiau nei dirbti draugiškam kolektyve? Ar nori pinigų, ar karjeros, ar realizuoti save iš esmės. Ar linkęs net vergauti, jei galės gerai uždirbti? Ar linkęs lipti per galvas, bet būti “gerbiamu”? O gal jis tenori keliauti per pasaulį ir fotografuoti, net jei teks pakeliui padirbėti kokiose kavinėse padavėju? O gal jis nori padėti žmonėms, ir nelabai svarbu tas uždarbis?
Viską viename turėti nėra lengva, beveik visiems tenka kažką rinktis, kažką paaukoti 🙂
Žmonės labai skirtingi.
Stebėjau savo kolegės reakciją,kai jos dukra du metus iš eilės neįstojo į mediciną (ačiū Dievui aukštybėse, kaip sakoma :), kaip ji puolė į paniką, verkė, isterikavo, negalėjo išeiti į darbą. Aš tai ramiai vadovei pasiūliau- tegul siunčia pas psichiatrą, duos nedarbingumo lapelį. Ir jos dukra labai pergyveno irgi. Na ne taip, kaip mama manau. Paskui ji įstojo į veterinariją, nes, pasak jų: “na vis vien vadinsiuosi gydytoja!” 🙂
Ar įsivaizduojam, kiek tokių idiotų (ar labai protingų?), kurie nori garbės, prestižo ir pinigų ir sėdi ne savo vietose?!!! Aš tai mergytei gyvenime nei žiurkėno neduočiau gydyt su tais jos atkištais poniutės nagučiais. O jei ji taptų gydytoja ir nežinodamas pakliūtum?
O psichologė kitos dukra. Gydytojos. Ji (ta mama) man nuolat inkštė, kad dukrai siūlo tik TOKIUS baisius darbus! Tai aš jos ir klausiu: kas yra psichologas, ponia gydytoja? Ar tik tai nėra, jos supratimu, poniutė su naiviai žvelgiančiomis akytėmis ir bežiūrinti į visus iš aukšto, nes visi “psichai” aplink? Ir ją turi graibstyti visi darbdaviai 🙂 Psichologai išties reikalingi kalėjimuose, kolonijose, senelių namuose, vaikams su sulaužytais gyvenimukais ir visiems, kur labai BLOGAI. Ko ji tikėjosi, stumdama dukrą į tokią “prestižinę” specialybę? Kad sėdės kur mokykloje ir dalins nemokamų pietų talonėlius (mano vaikų mokykloje taip dirbo psichologė :). O ji galės visiems pasakyti- o va mano dukra! PSICHOLOGĖ! Na, nelabai patiko tai gydytojai mano pasakymas, manau 🙂
Tai gal grįžkime prie kitko- KAM išvis eiti mokytis, jei (kol) nežinai ko nori? Diplomo reik. Daugeliui. Bet kokio. Nes daugelis visai nesieja savo ateities su tuo, ką baigs. Bet diplomo reikia. Būtų gerai dar ir ne tik magistro 🙂
***
Nereikia niekam patarinėti kokią specialybę rinktis, reikia išmokyti vaikus atpažinti SAVO norus. SAVO poreikius.
skaitytojas, 2017-05-10 00:14:47
Vadyba? Kodėl gi ne- susidaro įspūdis,kad net universitetuose ji svarbiau už mokslą.Dizainas? Valstybei jo (kaip ir kultūros apskritai) nereikia, Lietuva-ne Danija.Medicina? Gydytojų reikia,ypač turtingoms užsienio šalims.Psichologija? Geriau astrologija-daugiau garbės (rodo tv ir cituoja interneto portalai) ir pinigų…Politika? Daug žadėti ir mažai tęsėti,bet nauda (asmeninė) nemenka,jei tiek daug į ją veržiasi.
Burgis, 2017-05-10 08:40:21
Rasai: „… reikia išmokyti vaikus atpažinti SAVO norus…“. Bet juk tai ir yra patarimai!
Rasa, 2017-05-10 10:08:54
Burgiui: 🙂 Gal ne visai? O gal ir taip 🙂 Bet… Yra skirtumas tarp: “pagalvok pats, kas tau patinka, aš galiu tik pasakyti, jeigu įdomu, kaip man matosi iš šalies, bet tau nebūtina į tai atsižvelgti” ir “manau, tu būtinai turi būti…, nes aš žinau geriau koks tu esi ir ko tau reikia, be to tai aš moku už tavo mokslą (ar išlaikau) ir tu neturi daryti gėdos savo šeimai…” 🙂
Ir man nelabai patinka tas antras būdas patarti 🙂 O susiduriu su juo nemažai, kai tėvai nori vaikus priversti išpildyti jų pačių nerealizuotas svajones, nori vaikų sąskaita pasikelti savo savivertę, savo statusą, nors pateikia tai po labai gražiu pasakymu, kad jie nori gero savo vaikams, nes labai juos myli 🙂
petras, 2017-05-10 12:56:21
Moksleivi, stok į armiją 😀
Rasa, 2017-05-10 19:40:00
Petriukui 🙂 žinai, o kai mano sūnus pamatė savo rezultatus ir galimybes po valstybinių egzaminų, jis jau buvo pradėjęs galvoti, kad galas… Ir ėmė išties galvoti, kad… Spjaus į viską, (nes pinigų mokslams nėra) ir eis į pasieniečių mokyklą, kur buvo tada žadama neblogą visai stipendiją mokėti 🙂 O jau paskui galvos ką toliau daryt 🙂
sonata, 2017-05-10 21:59:59
Mieloji gerbiamoji Rasele, šį kart jau taip parašėt… na jau taip parašėt… chrestomatiškai, vadovėliškai ir net su kažkokiu pelėsiniu prieskoniu. Pelėsinis sūris žinoma gerai su išlaikytu gero derliaus vynu ( manau, Veryga neskaito, kur jam). Bet mūsų nuostabioji Rasele, ar tikrai blogai, jei tėvai pataria, jei pergyvena kartu. Mano klasiokė su manim stojo į mediciną, ir tik vargais negalais iš antro karto įstojo į tuometinę Veterinarijos akademiją. Palaikė tėvai, bet paršų į dekanatą nevežė. Ji dabar mūsų krašte viena gerbiamiausių ir nelietuvišką atlyginimą uždirbančių veterinarijos gydytojų. Nes jos tikslas buvo – gydyti, padėti. O gyvūnai irgi kenčia. Ypač skaudu, kai į amžinuosius medžioklės plotus susiruošia įnamis, kuris jau buvo tapęs šeimos nariu. O dėl psichologų… Kaip ir santechnikų, kaip ir pardavėjų, kaip ir gydytojų – jų yra visokių. Nesidrovėjau nusiųsti savo sūnų organizaciniam psichologui, kad išsiaiškint, kiek humanitaras, kiek tiksliukas, nes sekėsi arba nesisekė vienodai viskas. Ir ačiū jam, kad testus atliko sąžiningai ir sūnus šiai dienai ne buhalteriją kremta, nors tokių minčių buvo. Taip kad iš vienos raudančios mamos neišeina išvadų daryt – imtis per maža 🙂
Rasa, 2017-05-10 22:51:47
Sonata, turbūt tiesiog kažką ne taip supratot 🙂 Puiku ir psichologai (mielai psichologijąją studijuočiau), be galo gerbiu medikus (ir žmonių ir gyvūnų), kaip ir mokytojus, kaip visus gerbiu. Negerbiu tų, kurie tenori vardo. Jie neturi motyvacijos dirbti tą darbą, o nori galėti pasakyti- AŠ MEDIKAS! 🙂 Ir jiems tereikia tik to. Na juk tai žiauru žmonių (ir gyvūnų) atžvilgiu 🙂
O tą vieną mamą paėmiau kaip blogą pavyzdį, nes geros tai kaip mes :))))))))))) Apie mus ir taip viskas aišku :))))))
Rasa, 2017-05-11 12:57:01
Smalsu pasidarė 🙂
Burgiui: kartais sakau, kad aš niekada nedirbau nemėgiamo darbo 🙂 Žmonės šiek tiek pavydi, galvoja, kad man pasisekė 🙂 Bet tiesiog aš turbūt moku save motyvuoti 🙂 Ir išties esu nusiteikusi nedirbti ten, kur nepatinka 🙂
Štai galvoju, kad Jūs esat toks žmogus, kurį kur padėsi, ten tiks. Gal 🙂 Galėtumėt dirbti daug ką, todėl ir pasvajojat kaip pultumėt į tas gelmes mokslo… 🙂 Jūs visapusiškas, tokiems žmonėms daug kur gerai, ką jie bepasirinktų. Bet va yra žmonių, kurie siaurai kryptingai eina tik viena kryptim (tuo pasiekdami tas gelmes ar aukštumas :), o kiti mano, kad žmogui kas kokius 7-8 metus reikia keisti profesiją šiek tiek, kad neapkerpėtum :), kad vėl įgautum naują norą “lipti į kitą kalną”.
Tai kaip geriau Jūsų nuomone- išbandyti visko ar kulniuoti nesidairant tuo vienu teisingu keliu? 🙂
Burgis, 2017-05-11 15:05:57
Rasai: aš leidau vėtrai nešti mane per gyvenimą! Kiekvienam rekomenduoju. Ne, ne viską mes pasirenkame, daug ką gyvenimas mums parenka. Tik būtina laikytis dviejų taisyklių: leisti gyvenimo vėtrai nešti greitai; laikytis vienuolikto Įsakymo: „Nežiopsok!“
Rasa, 2017-05-11 15:30:39
Burgiui: 🙂 Tiesiog visas kaip ir S. Nėries “Gyvenimo giesmės” 🙂 Toks ir esat:
…Gyvenimas mano – vėjas palaidas!
Kaip sakalas skrieja per tyrus laukus.
Gyvenimas mano – pavasario aidas.
Gyvenimas mano – tai sapnas klaikus…
ir dar
…Aš myliu tave, gaivalingas pasauli!
Galbūt kaip žvėris tu mane sudraskysi? –
Vis tiek – aš ir mirsiu šypsodamos saulei,
Ir saulė degs mano akyse!…
Aš tai flegma :/ jei pagal Jūsų greičius matuojant 🙂 Bet nieko tokio, man ir taip gerai 🙂
Burgis, 2017-05-11 19:16:31
Rasai: ačiū! Tai mano dažnai cituojamos eilutės…