Tie kalnai negali manęs nuliūdinti…
Aš negaliu tų kalnų įžeisti, pažeminti…
Jie atviri man, todėl aš atviras jiems…
Jie už mane amžinesni, bet aš už juos gyvesnis…
Jiems iš manęs tiek pat naudos, kiek man iš jų – mes žiūrime vieni į kitus ir nurimstame…
Ačiū, Mokytoja Laima!
*
Dabar kitaip…
Vakar kviečiau vieną studentę prie lentos. Ji nenorėjo eiti, todėl pasakiau: „Jūs gerai atrodote, nesidrovėkite!“ Tada ji atkirto, kad ją įžeidžiau. Tada aš pasakiau: „Jūs atrodote šlykščiai…“ Ir ji nusišypsojo…
*
Mergaitės, merginos, moterys! Ką jūs darote! Jūs atpratinote mus, vyrus, sakyti komplimentus. Kodėl jūs galvojate, kad kiekvienas jus pagyręs vyras, jus pakalbinęs vyras turi blogų ketinimų, turi privačių interesų?! Vyrai (ir aš…) taip retai sako komplimentus, kad nebemoka sakyti. Negali tikėtis, kad darbą, kurį vyras dirba retai, jis padarys gerai…
*
Kalnai yra grožis visiems. Moterys yra gėris visiems. Vyrai turi tai priminti sau ir joms. Gal vulgarokai, gal nevykusiai – tuo mažiau įtarimų, kad daro tai specialiai pasimokęs, savanaudiškais tikslais.
*
Aš nesu kopęs į kalnus su specialia apranga, įranga. Aš prieinu ir kopiu. Pasikartojęs:
*
… Prisiartink prie jų,
nusimetęs minčių
padėvėtą drabužį.
*
Paprašyk kaip dievų,
kad suteiktų jėgų –
ne į šventę eini.
*
Stoja piestu briauna,
lūpas ėda druska,
oro gurkšniai karšti…
*
Bet viršūnė yra!
Tu ant jos – kaip uola,
kaip viršūnei paminklas.
*
Šimtą kartų uolom
grįši savo pėdom,
kad tik jį prisimintum….
*
Kad tik jį prisimintum… Ane, mano mieloji studente?
Atsakymai
Burgis, 2011-11-10 13:58:48
Papeikite, pagirkite…