Šandien „Lietuvos ryte“ perskaičiau gal paskutinė viešą Algirdo Brazausko išpažintį. Vėl mintyse iškilo neseniai miręs mūsų draugas Rimantas Laužackas. O čia dar vėjas nuskynė gėlės žiedą ir švelniai nuleido prie ribos – tarp saulėtos pievelės ir šešėlio…
Noriu, kad pamatytumėte skirtumą. Jau rašiau, kad gyvenimas nėra nei linksmas, nei liūdnas, gyvenimas yra rimtas. Bet mes ne tik pasiduodame gyvenimui, mes jį gyvename. “Gyvenimą reikia gyventi”, – mokė E.M.Remarkas. Gyvename “horizontaliai” (kaip daugelis senų žmonių…) ar vis dar “į kalną”? Straipsnyje apie A. Brazauską daug vietos užuojautai. O kodėl nepaklausus: jei būtumėte karštai mylėjęs ne tik save, savo padėtį visuomenėje, bet vieną moterį, savo vaikus, savo šalies žmones, tai gal galėjote taip pasukti savo gyvenimą, kad dabar jis nekeltų užuojautos, o būtų vertas pasigėrėjimo, padėkos?
R. Laužackas buvo komjaunimo sekretorius, profesorius, habilituotas daktaras, priešybių vienybės ir kovos laukas, bet man jis patiko tuo, kad niekada nesidangstė kauke, visada pirmas šaipėsi iš to, ką sušaržuoja visuomenė, niekada savęs nepervertino ir nežvangino regalijomis.
Du komunistai, bet kokie skirtingi! O tu, Seimo nary, valdininke, prekiautojau, pasipūtėli, gobše ar nejauti, kad esi tik žiedas vėjyje? Gal norėtum, pasiekęs ribą tarp šviesos ir tamsos, pasimėgauti ryškiu, tauriu savo gyvenimu? Siūlau dabar, paskui bus vėlu…
Atsakymai
Mantas, 2009-05-23 19:05:11
stipriai ir teisingai pasakyta
Neprisistatantysis, 2009-05-23 21:57:58
pritariu Mantui
Adomas, 2009-05-23 22:22:59
Manau, kad Brazausko gyvenimas vis dėlto vertas ir pasigėrėjimo, ir pagarbos… Meilė moteriai? Jis gi turi savo Moterį. Deja, kartais ta Moteris nėra toji, su kuria kažkada žengei prie altoriaus, bet juk kiekvienas turime teisę į geresnį gyvenimą. Ne kiekvienas sutinkame savąją Albiną iš pirmojo karto. Deja.
Mantas, 2009-05-23 22:53:53
Bet kita vertus, praktika rodo, kad tam, kad visa tai suvokt, būtina pabūti šalia tos ribos tarp gyvenimo ir mirties. Tada labai pasikeičia požiūris, elgesys ir t.t.
Burgis, 2009-05-24 08:28:03
Taip, Mantai, taip!
Vita, 2009-05-25 02:27:30
Galima ir sutikti, ir prieštarauti… Negalime gyvenime kaip kokioje kavinėje užsisakyti sąžinės, tiesos, pagarbos, meilės. Kol esame jauni, atrodo, kad viską darome teisingai, bet nugyvenus didžiąją gyvenimo dalį supranti, jog neviską darei taip, kaip norėjai, kaip laukė artimieji ar aplinkiniai. Neskubėkime teisti ir nebūsime teisiami…
Burgis, 2009-05-25 08:21:21
Vita: keista… O man kaip tik atrodo, kad ne tik galima “užsisakyti” visų tų kilnių dalykų, bet ir būtina! Jei šiandien Jums atrodo (net jei tik abejojate…), kad gyvenate nelabai sąžiningai, tai tučtuojau “užsisakykite” diiiiiiiiiidelę porciją sąžinės! Pasakykite sau, kad visada sakysite tik tiesą, net jei karti ji bus, – pamatysite, kaip Jums patiks! Ir kitiems patiks…
Rasa, 2009-05-25 09:26:17
Paskaičiau: “Pasakykite sau, kad visada sakysite tik tiesą, net jei karti ji bus, – pamatysite, kaip Jums patiks! Ir kitiems patiks…”
Pagalvojau: sąžinė… tiesa… tarsi ir teisingi dalykai 🙂 Tik ir tiesa gali būti įvairiapusė, kaip ir mes, žmonės. Be to, dažniausiai yra mūsų tiesa, bet ar tai tiesa? Kurią tiesą man geriau pasakyti pav. kolegei, ar kad ji beviltiška idiotė (nors tai ne mano reikalas 🙂 ar nuoširdžiai nusišypsoti ir pasakyti tiesą apie tai, ką ji turi puikaus, pav. kad ji labai gražiai susiderinusi drabužius, arba kad jos labai graži šypsena… (nors tai irgi ne mano reikalas 🙂 Ar nuo pirmos tiesos aš ir ji jaustumėmės geriau? MUMS PATIKTŲ?! Juk ji nuo to nepasikeistų… O nuo antrosios tiesos atsitiestų ir nusišypsotų… Ir galbūt tada jau aš pagalvočiau: ” o gal aš neteisi, gal ne tokia jau ji ir idiotė…” 😀
“Jei tu teisi žmones, vadinasi, neturi laiko juos mylėti” – Motina Teresė.
Nors, TIESĄ pasakius, nemanau, kad vyrams Motina Teresė autoritetas… 😀
Burgis, 2009-05-25 09:56:07
Rasai: svarbu sakyti tiesą tada, kai dėl jos klausiama, kai jos prašoma, laukiama.
O Motina Teresė man tikrai ne autoritetas, atsiprašau…
Rasa, 2009-05-25 10:33:10
Galbūt Jūs teisus 🙂
Naaaaaaaaa, bet jei aš kada paprašyčiau kieno nors iš čia besilankančių man pasakyti (nors abejoju ar paprašysiu 🙂 ką mano apie mane, tai galėtų ir nesakyti, kad pav. ir aš būnu tikra idiotė. Tai aš ir pati žinau 🙂 Geriau pasistengti atkasti nors kruopą gero…
“Nežiūrėk,
Nežibėk,
Taip liūdnai
Į akis.
Ką darau
Negerai –
Pats žinau.
Nesakyk…” (P. Širvys)
Žmonės dažniausiai patys žino tiesą, žino, ką jie daro negerai. Kartais nenorim to sau pripažinti, bet dažniausiai žinom… 😀
Šiaip aš irgi už tiesą. Dauguma mūsų už tiesą. Bet va tik kad ją išgirdus vis vien kartais norisi prismaugti truputį ją pasakiusį žmogų… :))))))))))
Burgis, 2009-05-25 11:47:47
Gerb. Rasa, Jūs koketuojate… Žmogus, žinantis, kad visuotinai yra geras, šaunus, gražus, taurus ir kt., kartais tyčia laukia, kas čia jį švelniai pakritikuotų. Žinoma moteriška taktika.
Vita, 2009-05-25 12:02:51
Visai su Jumis sutinku, kad reikia sakyti tiesą ir gyventi sąžiningai 🙂 Tačiau truputį paprieštarausiu: gyvenimas iškrečia pokštų, kai reikia, na, nemeluoti, bet patylėti… Kad nepakenktum sau arba kitiems…Nesakau, kad tai šventas melas, tai, sakykim, bendravimo ypatumai 🙂
Palinkėjimas užsisakyti šitų kilnių dalykų geras, aciū, tik visų jau turiu 🙂 Ta proga pasakysiu tiesą Jums: čia labai miela apsilankyti :))
VV., 2009-05-25 12:37:16
B.B.
O kodėl, pvz., Motina Teresė Jums nėra autoritetas? Kad netekėjusi ir kad neturėjo šeimos, ką jūs visada traktuojate, kaip BŪTINĄ pilnavertiškumo sąlygą?
Burgis, 2009-05-25 12:41:46
Vitai: ačiū!
VV: visai ne! Tiesiog manyje nesiderina altruizmas su reklama. Jei Motina Teresė rado sau tokią gyvenimo formą – į sveikatą, bet ar aš turiu jaustis kaltas, kad gyvenu kitaip? O viskas buvo ir yra daroma norint parodyti: štai Motinos Teresės gyvenimas – pasiaukojimo ir taurumo pavyzdys (suprask: o Burgio – niekai…). Nekišk tu man savojo gyvenimo – aš tau nekišu savojo…
F. Ch., 2009-05-25 16:41:19
Man Motina Tereses autoritetas taip pat abejotinas, vikipedijos nevertinciau kaip rimto saltinio bet… http://lt.wikipedia.org/wiki/Motina_Teres%C4%97 Britų žurnalistas Christopher Hitchens Motinos Teresės organizaciją apibūdino kaip kultą, aukštinantį kančią ir nesuteikiantį sergantiesiems realios pagalbos.
Rasa, 2009-05-25 16:45:58
Burgiui: 😛 Kartais pagalvoju, kad Jūsų žodžiai Dievui į ausį nueitų… :)))))))
O dėl Motinos Teresės, tai vargu ar ji kam kišo savo gyvenimą, ji tiesiog taip gyveno. O kad kažkas tuo pasinaudojo, kaip ir daug kuo kitu gyvenime pasinaudoja, tai vargu ar jos kaltė. Be to, nemanau, kad ji toks didelis pavyzdys. Jei paskaitytumėt vikipedijoj, tai gailestingumo misijai skirtos kelios eilutės, o kritikai ir kontraversijai kelis kart daugiau 🙂 Kai ji mirė, žmonės ne jos gailėjo, o princesės Dianos. Tai Diana jiems buvo pasaulio centras- graži, jauna, pasiaukojanti ir atiduodanti visus pinigus už parduotas savo padėvėtas prabangias sukneles (negražiai perdedu, neužsipulkit 🙂 ligoninėms, vaikams ir t.t. 🙂
Manau, kad Motina Teresė buvo tiesiog gera moteris. Kaip daug daug kitų žmonių aplink mus.
O dėl “štai Motinos Teresės gyvenimas – pasiaukojimo ir taurumo pavyzdys (suprask: o Burgio – niekai…)” paklauskit savo jaunosios kartos, t.y. gimnazistų :)))) Jie jums išvardins kur kas daugiau Jūsų nuveiktų gerų darbų, negu Motinos Teresės (jei jie apskritai ją žinos 🙂
O jei dar pafilosuofuotume toliau, tai kartais aš panašiai pagalvoju apie Jus :))))))) “Štai koks tobulas Burgio gyvenimas (nesvarbu, kad jo neperšate :). Jis toks tobulas, geras ir teisingas, kad net ima nervas pažiūrėjus kad ir į savo dar nešvarias panages iš po kaimo… Jei aš jį susitikčiau, pereičiau į kitą gatvės pusę, nes nemokėčiau, kaip su juo tokiu bendrauti… ” :)))))) Išvada: gerai, kad mes nevaikštom tais pačiais keliais :))))))
Bet kai man nebūna pikta, kai man linksma, pav. kaip šiandien, nes aš turiu naują suknutę labai gražią, tada man labai smagu dar ir todėl, kad Jūs toks puikus, protingas ir žavus vyriškis, diedukas (t.y. senelis), kad Jums taip gražiai gyvenasi ir todėl, kad yra šita svetainė, kuri kažkaip netyčia tapo mano blogu (o gal geru?) įpročiu. Vis tik reikėtų man kur kas mažiau čia rašyti, nes jau seniai visiems turėjau būti įgrisus iki gyvo kaulo, taip sakant… :))))
Rasa, 2009-05-25 16:47:09
Ups, labai atsiprašau, nemaniau, kad jau tiek daug prirašiau…
Burgis, 2009-05-25 20:18:44
Rasai: prašyčiau, viską skaito mano Albina! Aš Jus labai mėgstu, bet tik Albiną myliu…
Jūsų gyvenimas, Gerb. Rasa, nė maža kruopelyte nėra vertas mažiau, nei karalių, popiežių, kosmonautų, mokslininkų, motinų teresių gyvenimas! Nė mažu grameliu! Bet ir Jūs teisi – mano gyvenimas yra unikalus, neįkanojamas!
Rasa, 2009-05-25 21:18:59
Burgiui: Naaaa, jei jau skaito Jūsų mylima žmona, tada gerai bent tiek, kad neparašiau, kuo mintyse Jus pavadinu, kai man NEpatinka Jūsų parašymai… O jei gražiai apie Jus rašom, tai ką? Tegul didžiuojasi savo TOKĮ Burgį turėdama :)))))))
Sėkmės visai Jūsų šeimai!
Mamedas, 2009-05-25 22:59:52
Vis tik smagu paspardyti padvėsusį šunį.
IS, 2009-05-26 16:10:01
Mes visi be išimties esame ta trapi gėlė, todėl norėčiau sutikti, kad gyvenimą reikia gyventi, ir gyventi į kalną… Ir kaip aš to norėčiau !
Žinote, didžiausias ir be galo liūdnas galvosūkis, su kuriuo tenka dažnokai susidurti, yra toks: kai “gyvenu” į kalną, aš egzistuoju, o ne gyvenu savo gyvenimą; kai gyvenu horizontaliai, aš tikrai Gyvenu.