Aš, matyt, esu blogas savo labdaros ir paramos fondo administratorius…
Tikriausiai nusistačiau nevykusias taisykles:
-
nekaulyti pinigų fondui; prašyti tik retkarčiais, prašyti droviai…;
-
neskelbti aukotojų;
-
neskelbti gavėjų;
-
neskelbti paramos skirstytojų.
Tik retkarčiais tikrinu fondo sąskaitą. Vakar patikrinau, ir širdį užliejo džiaugsmas – trys žmonės papildė fondą! Du po 50 € , o vienas – dukart po 50 €! Neraginami.
***
Rugsėjo pirmąją gavau gražų laišką iš moksleivio, kuriam šiemet suteikėme paramą. Pacituosiu:
*
Gerbiamas Bronislovai Burgi,
_ Noriu pasveikinti Jus rugsėjo pirmosios proga, nes tai ne tik moksleivių, bet ir dėstytojų, visos mokyklos bendruomenės šventė, o Jums, tiek daug laiko praleidus ugdant jaunimą, besirūpinant jų reikalais, padedant prislėgus bėdoms, tai yra didi diena, kuomet galite išvysti naujus ar pažįstamus žmones, grįžtančius mokyklos suolan, pasiryžusius darbui. Linkiu, kad ši diena įkvėptų Jus naujiems ar jau pradėtiems darbams įgyvendinti. Aš ir mano šeima vis negalime užmiršti Jūsų gerumo, dažnai vis Jus prisimename, esame be galo dėkingi. Šie mokslo metai xxxxxxxxx gimnazijoje man paskutiniai, tad rugsėjo pirmosios šiemet laukiau labiau nei kurios kitos anksčiau buvusios, nors ši vasara ir prabėgo itin greitai, buvo kupina įvykių: jos pradžioje su seserimi iškėlėme kandidatūras įstoti į vaikų ir jaunimo klubą “YYYY”, dalyvavome šio klubo organizuojamame 40 km dviračių žygyje į Punską, kur giedojome valstybinį himną ir taip paminėjome liepos 6-ąją, vėliau dar važiavome 20 km naktiniame dviračių žygyje po gimtojo krašto apylinkes, aplankėme Molotovo gynybinę liniją, pabuvojome bunkeriuose, dalyvavau kraujo donorystės akcijoje, visai liepai buvau įsidarbinęs gretimame kaime veikiančiame komplekse lauko darbininku, o prieš porą dienų grįžau iš “self-e” verslumo vasaros stovyklos, na ir, žinoma, praleidau daug laiko su geriausiais draugais, šeima, buvau nuvykęs pailsėti prie kelių ramių ežerų, su šeima pabuvojome Birštone, atšventėme tėvų 20-ąsias vestuvių metines kelione į Druskininkus. Tad tiek apie mano vasarą. Nuostabu yra žinoti, kad esama tokių malonių žmonių kaip Jūs. Dar kartą ačiū už Jūsų gerumą._
*
Teisingai paskyrėme paramą, tiesa?
*
Vakar į netoliese esančią mokyklą nuvežiau porą maišelių knygų. Labai apsidžiaugiau, kad mokytoja-bibliotekininkė labai maloniai sutiko knygas priimti ir net padovanojo man Main Rido (Thomas Mayne Reid – aš tik dabar sužinojau autoriaus tikrąjį vardą ir pavardę; anais laikais nerašydavo…) knygą „Kvarteronė“. Pamačiau tą knygą dovanotų knygų lentynoje ir papasakojau, kaip tos knygos pavadinimu susidomėjau vaikystėje. Visas Main Rido knygas, kurios buvo Priekulės bibliotekoje, tiesiog ryte prarijau! O dabar penktokams aiškinau, kas yra kvarteronė. Gali būti, kad ir jūs nežinote?…
*
Sunku man buvo nešti tas knygas į ketvirtą aukštą, sunku… Bet dovanojimo džiaugsmas toks didelis, kad vėl suruošiu paketą ir vėl nešiu.