Unikalus projektas realizuotas sėkmingai

Šiandien baigiau penktąjį susitikimą su tais, kurie norėjo pabendrauti nelaukdami mokslo metų pradžios. Šiandien jų buvo septyniolika – mažiau nei vakar…

Bet jie atėjo! Jauniausias, Paulius, – pats ištvermingiausias! Man irgi nebuvo lengva, nes aš vyriausias. Bet man patiko. Norėčiau, kad tai taptų tradicija. Tai proga pabendrauti su kitų mokyklų moksleiviais. Tai proga pabūti žinant, kad namų darbai neužduodami…

***

Visą savaitę galvojau ir apie kitą projektą. Kai būsiu (jei būsiu…) visai senas, norėčiau galėti bet kada nueiti į panašų renginį ir paklausyti kokio nors savanorio, kalbančio, pavyzdžiui, apie galaktikas. Arba apie vaistų gamybą. Arba apie muzikos instrumentų gamybą. Norėčiau paklausyti labdaringų žmonių, nemokamai grojančių, dainuojančių. Norėčiau jaukiai išgerti mecenatų senjorams nemokamai dovanojamos arbatos (pavyzdžiui, mėtų). Norėčiau pažaisti stalo žaidimą su bendraamžiais arba žvaliais moksleiviais, studentais. Norėčiau, kad man leistų padeklamuoti S.Jesenino, P.Širvio eilėraščių – tokiems pat, kaip aš. Norėčiau atsidrėbęs patogiame krėsle kartu su kitais nemokamai (moka aksakalų gerbėjai) pažiūrėti „Titaniką“, „Kaukazo belaisvę“, „Kuprotą kalną“ ir pan. Norėčiau pažaisti kėgliais.

*

Kur visa tai galėtų būti? Nagi, pavyzdžiui, truputį įrengus tuos nebaigtus viešbučius miesto centre… Kas už viską mokės? Mano vaikai mokės, „Rotary“ klubo nariai, miesto milijonieriai… Kas nemokamai dirbs? Aš dirbsiu. Mūsų buvę ir esami gimnazistai dirbs. Mano buvę studentai dirbs. Visi, kurie supranta, kad irgi pasens – dirbs, globos, padės.

*

Nejaugi netikite?

Atsakymai

Burgis, 2011-08-26 14:17:09

Optimistiniams ir pesimistiniams reitingams…

Not_Dead, 2011-08-26 15:53:38

Smagu jau vien tai, kad galima pasėdėti tarp savo amžiaus žmonių, kurie nepagaili paskutinio penktadienio ryto… 🙂 Gailiuosi tik to, kad pamačiau informaciją apie šitą renginį tik vakar 🙂

Justinas, 2011-08-26 16:10:28

Sveikinimai su šauniu projektu. Kalbant apie kitus projektus, štai šaunus projektas, apie kurį norėtųsi, kad žinotų, kuo daugiau KTUG moksleivių:

http://www.moksleiviaivyriausybeje.lt/

Būtų šaunu, jei kuo daugiau gimnazijos talentų ateityje įsilietų į valstybės tarnybos gretas, kuriai taip reikia stipresnių pajėgumų.

nuoba, 2011-08-26 17:46:16

Paskutiio projekto projektas ko gero žymiai vertingesnis, negu analogiškas eksparlamentarų…

sonata, 2011-08-26 20:51:00

Gerb. Šeimininke, Jūs aprašėt tai, kas jau vyksta. Tik gal labai neviešinama. Mūsų klientai ir arbatos išgeria, ir padiskutuoja ir padainuoja ir spektakliuką surengia. Ir nemokamos filmų peržiūros kiekvieną penktadienį su aptarimais vyksta. Kai rėmėją randam – spektaklis ar koncertas visu būreliu būna aplankytas. Tik su filantropais iškiliais žmonėmis kiek sunkiau – jie nori bendravimui “perpsktyvesnės” auditorijos nei senjorai. Kita vertus – pačių klientų tarpe yra ir mokytojų, ir muzikantų, ir šiaip įdomių žmonių. Kai bus poreikis pakeist aplinką – mielai kviečiam:)

Burgis, 2011-08-26 22:00:55

Ne, Gerb. Sonata, Jūs kalbate apie kitokią veiklą… Aš kalbu apie klubą, kuriame galėtų lankytis tik pensininkai. Tik.

sonata, 2011-08-26 22:30:39

🙂 o tai kaip tada, cituoju: “Norėčiau pažaisti stalo žaidimą su bendraamžiais arba žvaliais moksleiviais, studentais.”? Na tegu bus taip – tik senjorai. Tikiuosi, kad neužilgo aš tiek sugebėsiu suįžūlėt, kad pakviesiu Jus:) Tenoriu tik įrodyt, kad gražiam buvimui kartu užtenka nedidelio ploto, nedaug resursų, o reikia geranoriškumo, noro bendrauti ir atviros šviesiems dalykam dūšios. Ir renkasi ne kokie išskirtiniai, o eiliniai bendruomenės senjorai, kuriems ne vien tik serialai rūpi.

Burgis, 2011-08-27 09:16:07

Sonatai: tie jaunieji būtų personalas, o ne dalyviai…

Giedrius, 2011-08-27 23:02:23

Kiek pastebėjau, jauniems su senais tik tada ir tik tol įdomu, kai jie ką nors iš jų gauna – žinias, o kartais vien tik pinigų/dovanų. Gaila…

Todėl paskaitos man atrodo bus labiau priimtina bendravimo forma.

Ieva, 2011-08-30 15:10:49

Pamenu, kaip mes su klase lankėm senelių namus. Jiems tiek ne daug reikėjo, o veiduose švietė šypsenos. Mažas koncertas, smulkios dovanėlės, bet svarbiausia -parodytas dėmesys ir šiluma.