Už ką vadovams moka pinigus?

Šia tema jau rašiau, bet ir vėl nepakenks…

Bali-Singapore (211)

Žiūriu pro langą. Šiandien vėl tuos du namus stato. Vakar niekas nedirbo. Vakar buvo pirmadienis…

*

Palatos kaimynas Kęstutis, statybų vadovas, šnekus vyrukas, man daug pripasakojo apie statybininkus ir apie vadovavimą jiems. Panašu, kad Kęstutis yra geras statybų vadovas, aš tikrai taip nemokėčiau vadovauti…

*

Bet ir aš ne kartą esu buvęs vadovas: studentų statybinio būrio (SSB); KPI SSB štabo; KPI SSB Žemaitijos zonos štabo; knygų leidybos grupės; žurnalo redakcijos; Gimnazijos…

*

Žinoma, ilgiausia ir įdomiausia mano karjera Gimnazijoje. Oponentai sako: reikėjo dirbti ne taip; reikėjo tų ir anų atsikratyti; reikėjo tinkamai susitvarkyti dokumentus („apsaugą“); ir t.t.

Ne, jūs to nesuprasite… Vadovavimas yra kompromisų menas. Galima pasakyti kitaip. Vienas mano šefas sakydavo: „Mes neturime nei draugų, nei priešų, mes turime interesą.“ Ir tai jis kelis kartus pademonstravo ant mano kailio…

*

Vadovaudamas turi suderinti nesuderinamus interesus: užmiršk, kad jis tau nepatinka, – jis reikalingas; prisimink, kas grius, jei tu jį „ištrauksi“; prisimatuok, kiek tu vadovauji, o kiek jie vadovauja; žinok, kad nesi visagalis; žinok, kad taisyklės ir įstatymai gina vidutinybes, o ne asmenybes; žinok, kad nieko naujo nesukursi, jei nesulaužysi seno, o seno sargai neleidžia laužyti!

*

Dabar aš jau žinau, už ką vadovams moka pinigus. Už tai, kad kiti uždirbtų. Už tai, kad tai veiktų, nors net teoriškai negali veikti. Už tai, kad beveik nieko nedirbi, bet visą laiką esi. 7×24… Už tai, kad:

*

Nuo šviesiųjų minčių,

kurios klesti tamsias nugalėję,

taip anksti – per anksti –

man šviesėja tamsių lyg arimas

plaukų rudeninė spalva…

(E. Mieželaitis)

Atsakymai

mama, 2015-07-22 10:57:51

Turėjau ir aš kažkada gerą šefą, kuris išmokė savarankiškumo. Ateidavau pas jį su problema, o jis iš karto klausdavo – “O ką tu siūlai?”, ir taip kelis kartus. Apsilankymai su smulkiais klausimais išnyko 🙂

skaitytojas, 2015-07-22 12:50:10

Geras vadovas skatina pavaldinius ne tik materialiai,bet ir geru žodžiu-tada pavaldinys atiduoda dar daugiau jėgų užduotims atlikti ir naujų probelmų sprendimo būdų paieškai. Geras vadovas nesistengia viešojoje erdvėje pavaldinio pasiekimų priskirti ir sau ar tik sau (manau,tai ypač aktualu moksle,techninėje tūryboje)-kitu atveju motyvacija krenta ir ją keičia nusivylimas darbu ir vadovu.