Ką švenčiate, krikščionys? Ak, jūs ne krikščionys, jūs pagonys! Na, tada švęskite, siautėkite!
*
Ir vis tik – kokia šios šventės prasmė? Išvaryti žiemą? Nejuokinkite, žiema seniai baigėsi! Prisivalgyti ir pasilinksminti prieš gavėnią? O kam ta gavėnia? Kodėl ji – iki Velykų? O tai ką pagonims reiškia Velykos?
*
Aš jums paaiškinsiu. Bet iš pradžių leisiu Bernardui Brazdžioniui:
*
Iš po gruodo nualintos žemės žibuoklė pakyla,
Gieda paukščiai ir medžiai, ir girios, ir upės, išėję
Iš krantų… ir sodybos pas juodąjį šilą,
Tartum sveikintų grįžtantį, liepžiedžiais kvepiantį vėją.
Taip pražįsta žiedai, ir pavasario saulė šviesi
Ima juoktis ir siaust sidabriniam dangaus debesy!
(„Gyvenimo karuselė“)
*
Tai va – jūs tai matote, jūs tai jaučiate. Gyvybė iš gruodo pakyla, sprogdina ir ledą, ir žmogų… Pirmosios paukščių pavasariu šaukiančios giesmės prikelia mirusius, prikelia virusus… Jausmas tvinsta kaip pavasario polaidžio vandenys, bet protas šaukia: per anksti! per anksti! per anksti! Ir mažas paukščiukas iš medžio pritaria: ti-ti-ti! ti-ti-ti! ti-ti-ti! Reikėtų, kad vaikučiai gimtų po Kalėdų – bus lengviau ištverti žiemą. Reikėtų, kad tavo apsunkusi moteris dar spėtų pasėti – vis dar viena pora rankų sėjos laukuose ir ežiose…
*
Todėl jūs, pagonys, ir sakote sau: imkime pasninkauti. Iškęskime iki Didžiojo Sprogimo, pagimdančio Visatą, dar bent mėnesį. Sunku bus pasninkauti, pasipriešinti gamtos šauksmui, tai reikia tinkamai pasiruošti: šiandien sočiai pavalgyti, pažaisti, pasiautėti… Užgavėnės!
Atsakymai
Burgis, 2013-02-10 09:42:35
Reitingams…
Virgilijus, 2013-02-10 11:02:53
Prašau ištaisyti klaidą : ,, pražysta”.
Burgis, 2013-02-10 12:17:42
Virgilijui: negaliu ištaisyti, taip išspausdinta… Toje Lietuvos kultūros fondo 1989 metais išleistoje knygoje „Poezijos pilnatis“ yra keistų raidžių, keistų klaidų… Gal taip reikia? Gal tai originalas? Bet vis tiek giriu Jus už pastabumą!
Arvydas, 2013-02-11 07:46:37
Pagonys-netinkamas žodis.Nebent turėtumėme galvoje katalikus-jie ,tai ,aišku-gryni pagonys.Savinieka -labai įprastas lietuviui (mužikui žemaičių ir Lietuvos) bruožas.Užgavėnės ,kaukės-labai gražu.Svarbiausia,kad mes tik vieni tokias visame margame pasaulyje turim (venecijoms-toli-jų sukultūrintos,miesčioniškos).Lauk žiemą iš Lietuvos.
Arvydas, 2013-02-11 07:51:15
apie tą “pažysta”-man labai patiko ,berods Binkio eilutė-“Pražydo Sifilis krūtinėj…”-na ,argi ne Poetas?
ak, 2013-02-11 09:38:16
Užgavėnės – sena tautinė žemaičių šventė rengiama nuo neatmenamų laikų. Tai žemaičių tautos kraujyje tiek įaugusi šventė, kad iki mūsų laikų išliko, nors tiek katalikų bažnyčia tiek sovietų ideologai draudė ją švęsti.
Mūsų protėviai nevadino savęs pagonimis nes tai lotyniškas žodis reiškiantis “piemuo, kaimietis” vartotas miestiečių mat krikščionybė visur (pradedant Roma) pirmiausia įsitvirtindavo miestuose. Amerikiečiai irgi nevadina savęs gringais arba jankiais – nes tai paniekinami žodžiai. Na mums tą žodį katalikų bažnyčia jau įpiršo, tad daugelis vartojame nesusimąstydami apie jo žeminančią prasmę.
Rasa, 2013-02-11 10:09:59
🙂 ak, o argi būti laikomu piemeniu ar kaimiečiu yra pažeminimas? 🙂 Kodėl?
petras, 2013-02-11 10:27:21
Žmonės, tokie dalykai kaip užgavėnės švenčiamos daugybėje šalių. tik kiti pavadinimai, truputi pasikeitusios prasmės ir t.t. bet ištakos tos pačios. panašiu metu net ir brazilijoj karnavalas vyksta. normali gamtos ciklo šventė. tik va gaila populiarumas smarkiai krenta, nors šventė labai šauni. 6dienį buvo vilniuj ale švenčiamos užgavėnės. tai pastatyti kioskeliai pagrindinėj gatvėj daugiau žmonių sutraukė nei pats šventimas su max 15 persirengėliu. tai va. bet gal tai niekada ir nebuvo miestiečių šventė ?
Arvydas, 2013-02-11 10:52:02
Petrai-būtent “pasikeitusios prasmės”, o pas mus prasmės-nepasikeitusios.Rasa-yra tokia daina-Piemuo yra Karalius-kalniukas sostas jojo-čia gal dar vedinius laikus siekia-galim didžiuotis.Krikščionys,aišku,šį žodį taikė norėdami pažemint-nors pagal savo religijos amžių-patys yra piemenys.
Darius, 2013-02-11 11:54:02
O aš vakar suorganizavau mūsų daugiabučio namo Užgavėnių šventimą. Susirinko maždaug trečdalis namo gyventojų (daugiausia jaunimas) su vaikais, anūkais. Vaikai (ir kai kurie suaugę) atėjo su užgavėnių kaukėmis.
Buvome prigalvoję visokių estafečių ir kitų linksmų žaidimų, rinkome gražiausią Užgavėnių kaukę. Ant laužo išvirėme katilą žuvienės ir užkaitinome didelį puodą raudono vyno. Šeimininkės prikepė įvairiausių blynų ir kitokų skanumėlių.
Vienas iš tėvelių jau antri metai garaže sumeistrauja Morę, o vaikai ją papuošia. Temstant, o visiems šokant ir dainuojant, ji labai efektingai supleškėjo.
Gaila čia neina talpinti nuotraukų, būtų kuo pasigirti 🙂 ir visiems pasijuokti…
petras, 2013-02-11 12:39:29
Smagu. aš kažkada žiūrėjau dėdės filmuotą medžiagą. kaip Telšiuose šventė užgavėnes. kažkur 70tų pabaigoj, 80tų pradžioj. tai buvau nustebęs. atrodė, kad visas miestas susirinkęs šventė. net rumšiškėse kai buvau, nei tiek žmonių susirinko, nei tokia atmosfera buvo. įdomu kaip dabar Telšiuose sekas su tokiom šventėm. gal yra žmonių iš ten ?
bet labai smagu, kai ir tokioj artimoj aplinkoj švenčiama, kai susirenka kaimynai 🙂 skanių blynų rytoj visiems 🙂
ak, 2013-02-12 10:59:47
Telšiuose ir dabar švenčia ir šventė būna smagi – aišku, tokio entuziazmo kaip Jūsų matytais laikais (Tada ragana buvo persirengusi ir būsimoji mano žmona) gal ir nebėra, apsipratome. Beje, tas Užgavėnes labai gražiai senoviškai švenčia Luokėje, Plateliuose, Plungėje ir aplamai daugybėje Žemaitijos miestų bei miestelių. Juk mes, žemaičiai visi dar tebesame kaimiečiai nors ir Žemaitijos sostinėje gyventume. Na o dėl žodžio “pagonis” Rasai galiu pasakyti, kad niekinamą prasmę tam žodžiui suteikė katalikų bažnyčia. Šiaip, aišku, būti kaimo piemeniu – nieko blogo. Tačiau katalikai ne tik šaipėsi, bet ir žudė tuos “pagonis” be jokio gailesčio. Dėl žemaičių jiems buvo nelengva – mat žemaičių ginkluotė ir kovinis patyrimas buvo nei kiek nemenkesni už vakarų europiečių. Tačiau paskaitykite kada nors Bernardino de Saaguno kroniką – jis buvo ispanų vienuolis lydėjęs konkistadorus nukariautos Actekų imperijos žemėse. Pacituosiu vieną aprašymą – per Kalėdas (Kristaus gimtadienis) ispanų vienuoliai turėjo paprotį – sudeginti dvylika indėnų o tryliktąjį nukryžiuoti, degindavo paguldytus, pradėdavo nuo kojų pildami ant jų aliejų. Indėnų kariai buvo ištvermingi, bet net ir jie klykdavo iš skausmo. Visa tai buvo daroma vardan Kristaus ir katalikų bažnyčios didesnei garbei.