Vaikai susimušė…

Vakar vienoje parduotuvėje ilgokai teko laukti pardavėjos-konsultantės, nes ji konsultavo paauglį, kuris ilgai ir kruopščiai rinkosi bokso pirštines. Jam patarinėjo mama. Kažkodėl man pasirodė, kad didelių intelekto pėdsakų paauglio veide, aprangoje ir ypač kalboje nėra. Kažkodėl man pasirodė, kad paauglys nori išmokti ne sportuoti, o muštis. Pasirodė…

*

O užvakar susimušė mano penktokėliai… Po užsiėmimo išėjo į kiemą, laukė juos parvežti atvažiuojančių tėvų ir susimušė. Aš nespėjau pamatyti, bet gimnazijos budėtoja atėjo išsigandusi, susijaudinusi ir man pasakė. Kai išėjau į kiemą, „mušeikos“ jau nebuvo, tik nuskriaustasis ieškojo kažkur dingusio segtuvo. Keli mokinukai vaikštinėjo netoliese ir linksmai kalbėjosi…

*

Tai aš ir pagalvojau: ar kas nors moko vaikus muštis? Tik jau neaiškinkite man, kad vyrukas gali užaugti nė karto su niekuo nesusimušęs! Ar jūs nematėte elnių pavasarį? Ar jūs nematėte prie lesyklėlės besipešančių paukščiukų? Vaikus reikia mokyti muštis. Dabar neturiu laiko, bet kelias taisykles parašysiu.

*

  1. Negalima muštis žiauriai! Mušantysis turi rodyti tik požiūrį, nuostatą, o ne stengtis sukelti skausmą, sužaloti. Jokiu būdu negalima muštis naudojant daiktus, priemones, net atsitiktinai po ranka patekusias.

*

  1. Muštis reikia taip, kad nenukentėtų daiktai, drabužiai. Pavyzdžiui, beveik neįmanoma muštis su žmogiuku, nešiojančiu akinius. Galima tik kepštelėti…

*

  1. Santykius aiškintis galima tik „vienas prieš vieną“. Jokiu būdu į muštynes negalima įvelti niekuo dėtų žmonių.

*

  1. Pamačiusieji muštynes jokiu būdu negali jų tik stebėti, dar blogiau – mėgautis. Visi turi stengtis kuo greičiau muštynes nutraukti, kiek įmanoma – sutaikyti peštukus. Bent jau tiek, kad jiedu nesikėsintų pratęsti peštynių.

*

  1. Reikia išmokti atpažinti klasėje, mokykloje, grupėje esančius vaikus, kurie turi polinkį muštis, priekabiauti. Tokių reikia vengti. Pajutę izoliaciją, vyrukai dažnokai pasikeičia, ima ieškoti draugų, o ne priešų.

***

Kas iš dabartinės kartos moksleivių yra skaitęs P.Cvirkos „Vaikų karą“? O juk vertėtų perskaityti…

Atsakymai

Burgis, 2013-03-03 10:14:33

Tai ką?… Taika?

Rasa, 2013-03-03 10:44:18

Kas blogiau- fizinis pešimasis ar “mušimasis” žodžiais, nesudaužant akinių, bet sudaužant kažką kitur, kur kas giliau? 🙂

ne humanitaras, 2013-03-03 11:29:22

Bent mūsų kiemuose ir mokykloje mušimasis praktiškai būdavo skirtas hierarchijos nustatymui. Tuo atveju besimušančių išskyrimas dažniausiai neduoda jokios naudos, tiesiog išsiaiškinimas šiek tiek nusikelia. Be to, jeigu jau mušamasi, tai nėra nei mušeikos nei nuskriaustojo, yra dvi susidūrusios jėgos. Kai yra mušeika ir skriaudžiamasis, tai vyksta ne muštynės o engimas, patyčios. Jos daug blogesnis dalykas už muštynes, nes žlugdo silpniausius. O muštynės kaip vėtra: ateina, nueina, ir sugrįžta pusiausvyra.

P.S. Kalbu apie muštynes iki devintos klasės. Kai žiaurumas dar saikingas.

ak, 2013-03-03 14:19:37

mušasi? Net ir mano vaikystėje muštis man teko gal trejetą kartų – muštis tai suprantu, kada du maždaug lygių jėgų vaikiai mėgina išsiaiškinti santykius. Šiaip jau LR mokyklose visada muša – stipresnis silpnesnį, gauja draugų vieną bejėgį ir nesugebantį apsiginti, ir t.t. Tie kurie muša visada naudojasi persvara ir nesiginančiojo bailumu. Amen. Jeigu esi tvirtas ir pasiryžęs gintis, dažnai net gauja nesiryžta tavęs pulti. Kažin ir ar jūsų minėtu atveju buvo muštynės, greičiausiai koks nors “kietuolis” trenkė porą smūgių kokiam moksliukui, o tas paskui rinkosi išbarstytus popierėlius… Kaip taisyklė lietuvaičiai į tuos reikalus nesikiša. Net ir policininkai dažniausiai nekreipia dėmesio. juk čia tik vaikėzai mušasi – kas čia ypatingo? Bent jau taip man kartą pasakė policininkas prie Telšių autobusų stoties, kur du vaikiai tąsė kažkokį akiniuotį. Man užteko žengti kelis žingsnius jų pusėn, kad skriaudikai paleistų savo auką. LR policininkas nematė tam reikalo…

Eugenijus, 2013-03-03 17:55:28

Man atrodo, kad turėtų būti “jėgos dialektikos” balansas: suaugusieji turėtų suprasti, kad tai neišvengiama, bet visur ir visada vaikams diegti siekį to vengti, naudoti tik kaip ultima ratio

Burgis, 2013-03-04 08:12:13

Radome tą segtuvą, radome!…

Arvydas, 2013-03-04 08:48:48

Agresyvumo propaganda labai išvystyta -užtenka įsijungti TV (ne vien prakeiktas holivudas, bet ir “nekaltos” pašnekesių laidos ,kuriose dalyviai RĖKIA vienas per kitą ir tikrai pultų MUŠTIS jei tik galėtų).Vaikai mūsų atspindys (nekaip atrodom).Kai kur jau pasitaiko ir KANIBALIZMO atvejų (tarp mūsų mergaičių)…..Gerai dar ,kad mokytojai -seni ir NESKANŪS.

Smile, 2013-03-04 08:57:58

Mes vaikystėje irgi mušdavomės – net mergaitės (nes visi buvom indėnai -tuo metu buvo be galo populiarios Welskopf-Heinrich knygos ir VDR-Jugosjavų filmai), o apie berniukus apskritai sakydavom, kad vyrus randai puošia 🙂 Skirtumas, kad tos muštynės buvo daugiau imtynės o ne kumštynės, kaip dabar pasiklausau. Tikslas buvo parodyti, kad šiuo metu stipresnis, o ne suniekinti, pribaigti. Jau nekalbu apie gulinčio spardymą. Jei suklupai, tai varžovas (ne priešininkas) atsitraukia ir palaukia, kol atsistosi, arba kad būtų greičiau padeda atsistoti. Nežinau, kada atsirado ta tendencija užmušti, sumurkdyti, jei trenkti, tai į inkstus… Greito maisto įprotis – pribaigti greitai ir mažiausiomis sąnaudomis? O gal tikrai hormonai broileriuose?

Arvydas R., 2013-03-04 09:09:35

Mes agresiją vaikystėje išliedavome ant buomo! Taisyklės: du varžovai sustoja ant neaukšto buomo, o tada pradeda mosuoti rankomis bei stengtis savo priešininką nustumti 🙂 Ir, šiaip, gyvenome aktyvų gyvenimą – gaudynės, slėpynės, futbolas, krepšinis ir t. t. – todėl nebuvo poreikio dar ir muštis. Na, o bandos vadas būdavo išsirenkamas žaidimų metu.

Smile, 2013-03-04 10:01:41

Arvydui R: Daug tiesos Jūsų žodžiuose. Buomą ir aš atsimenu, netgi mokyklos kieme. Kai dabar pagalvoju pavojingai aukštas buvo. Ar tebėra? Vargu – neduok Dieve vaikas nukris, direktorių po teismus užtampys. Prieš fizinio pamoką po suolu batukus sportbačiais pasikeisdavome,kad greičiau į salę nurūktume. Nepaisydavom plisuotų išsileidžiančių uniformų – visas pertraukas praleisdavome čiuožinėdami kieme nuo nediduko šlaituko. Jūs teisus – “bandos vadas” išryškėdavo savaime, papildomai aiškintis nei būtinybės, nei sveikatos 😀 nebuvo – kovos kildavo 1.konkrečių klausimų sprendimui (“per minutę” įveiksiu, arba neįveikiamo “prijomo” demonstravimas), 2.grynai sportinis susirėmimas ir 3.gal dar vienas atvejis (bet šitas gal daugiau tarp vaikinų pasitaikydavo, ne viską čia žinau) jeigu yra du apylygiai pretendentai. Visais šiais atvejais garbinga kova būdavo privaloma, nes kitaip pergalė tiesiog “nesiskaitytų”

Povilas, 2013-03-04 10:02:23

O gal kas suskaičiavot ar radot kur nors parašyta, kiek kartų Šventajame Rašte yra pavartoti žodžiai “aš tave užmušiu”, “aš tave nužudysiu”? Kaip taisyklė juos ištardavo Jėzus Kristus…

Arvydas R., 2013-03-04 10:11:31

Smile, labai gražiai parašėte! Grąžinote į auksinę vaikystę 🙂 Mes taip pat pamokų metu sportinius batelius spėdavome apsiauti. Ir pertraukų metų užguldavome artimiausią pakilimą. Vieną žiemą netgi teko nosimi ant ledo nusileisti.. Žiežirbos iš akių, tiesiogine to žodžio prasme, pasipylė! Tai kur dar su tokia nosimi kaip bulvė dar ir muštis su kuom nors?! :))

Arvydas, 2013-03-04 10:13:44

tas šventasis raštas -tikra žudynių istorija-grynai kriminalinis žanras.Neveltui -bestseleris,antra sąraše to paties žanro rašytoja Agata Kristi (jos detektyvai populiarumu nusileidžia tik biblijai).Žmonės mėgsta skaityti apie žudymą (SKAITYTI),bet kažkodėl nemėgsta būti žudomi -paradoxas.Tas pats ir su muštynėmis-niekas nenori būti PRIMUŠTAS,bet jei tik pajunta silpnesnį….

Lina, 2013-03-04 13:17:54

Į biblijos temą, taip pat ir pasakų tema – kuo seniau rašytos pasakos vaikams, tuo jos žiauresnės. Savo vaikui kai tik paskaitau tokią senovinę (kur kas nors užmušė, suėdė, krosnyje iškepė), tai jis iš karto po tokios pasakos manęs prašo pasekti tokią pačią, bet tik tokią, kur tie patys veikėjai susitaikė ir toliau draugavo 🙂

Arvydas R., 2013-03-04 13:24:01

Aš vakar taip pat knygyne varčiau pasakų knygą “Gulbė karaliaus pati”. Na.. Pasakos lyg ir gražios, bet, panašu, jog penkiametis vaikinas po kelių tokių pasakų gali sunkiai užmigti 🙂 Todėl susilaikiau ir knygos nenupirkau, tačiau pagalvojau, kad surinksiu pasakas, kurias šioje svetainėje publikavo šeimininkas, paruošiu kokias nors iliustracijas ir “išleisiu” improvizuotą pasakų knygutę savo mažyliui! 🙂 Žinoma, jei gerb. šeimininkas nesupyks už tokią savivalę..

Arvydas, 2013-03-04 13:30:49

Linai-Žiaurumai žiaurumais,bet su tom “draugystėm” reikia būti atsargiems.Pasakos to ir moko-BŪKIT ATSARGŪS.Prisimenat ,buvo tokie “draugai’-Draugas Stalinas,Draugas Brežnevas ir tt.dar ir dabar ,nepriklausomoje Lietuvoje ,tų draugų visur pilna….Draugė Grybauskaitė.Net “Draugystės” viešbutis.Kaip sakoma-apsaugok Dieve,nuo draugų , o nuo priešų ,aš pats apsisaugosiu.

ak, 2013-03-04 14:15:49

Dėl pasakų – pusė bėdos. Vaikis turi mokėti kautis. dėl muštynių kai du vaikiai aiškinasi santykius vienas prieš vieną – aišku jei vienas nėra penktokas, o kitas aštuntokas art abiturientas, aŠ IRGI NIeKO PRIEŠ. Šokiuose, kai vaikiai eina pasiaiškinti dėl panos – irgi natūralu. Tačiau kai trise spardo viena, arba aštuntokas tąso pradinuką – tada aš tokiam dėčiau į snukį nieko neaiškinęs ir net nesikalbėjęs. Prieš kelis metus buvo situacija – keli paaugliai apstojo tokį žinomą Telšių pijokėlį. Viena mano gerai apžįstama mokytoja puolė jų drausti ir gėdinti. Jie mtą mokytoją pavadino žodžiu niš k … raidės. AQš tada su tokiu bičiuliu, kuris turi nesveiką koją ir nešiojasi lazdą laukėme stotelėje autobuso. Žengėme prie tų vaikių ir aš nieko nesakęs lyderiui iš visų jėgų trenkiau į snukį, o mano bičiulis kitus įniko vanoti lazda. Visi puolė bėgti, o tas po kiek minučių atsigavo ir man pasakė – mes dar susitiksim. Aš nieko nesakiau bet po poros dienų ji pasitikau prie jo mokyklos ir paklausiau – : “na susitikom vaikeli, o kas toliau? Didvyris apsižliumbė ir ėmė prašyti pasigailėjimo, prisiekė man, kad niekad daugiau nesikabinės ir t.t.

Burgis, 2013-03-04 14:33:09

Arvydui R.: man bus labai malonu, jei Jūsų vaikas girdės mano pasakas!

D., 2013-03-07 02:02:21

Išvengta kova – laimėta kova.