Vaikai visada teisūs! / Burgis.lt

Rytoj labai gražiai atsiprašysiu Mildutės. Praėjo savaitė, o aš negaliu sau rasti vietos – labai įskaudinau savo mažylę…

Mildutė priėjo prie baseino, kyštelėjo į vandenį kojytę, atsisėdo ant baseino krašto ir sako: „Palauksiu, kol kulniukas pripras.“ Sėdi, laukia. Aš plaukioju ir nesuprantu – vanduo šiltas, aš siūlausi vandenyje pažaisti, o Mildutė nebrenda – ir viskas. O juk ji taip mėgsta maudytis! Kuo čia dėtas kulniukas? Neiškentęs pasakiau: „Na, jei taip maivaisi, tai visai nesimaudysi!“

Ir nesimaudė. Nusiminusi nuėjo nuo baseino ir aiškiai matėsi, kad labai nori įtikinti save, jog nenori maudytis. Tik tada aš pamačiau – abu užkulniukai iki kraujo nutrinti batelių! Kodėl ji nesiskundė, kai bateliai „graužė“? Todėl, kad išėjo į miestą su naujausiais, gražiausiais savo bateliais ir nenorėjo, kad apautų kitus…

Tris dienas mano saulutė negalėjo patirti didelio malonumo maudytis. Aš gavau karčią pamoką – neskubėk smerkti, peikti, barti! Vaikai, maži vaikai, visada teisūs! Kartais jie dar nemoka arba nenori pagrįsti savo veiksmų, bet jie teisūs pagal didįjį gamtos įstatymą – visi gimsta geri, todėl neteisk pagal savo žmogiškąsias taisykles. Per daug metų gimnazijoje išmokau suprasti, kurių vaikų šeimos nedarnios, kas įsimylėjo be atsako, kas neturtingai gyvena ir to drovisi… Bet laiku tai pamatau ne visada, deja.

Vaikų kaprizai… Jie niekada nebūna be priežasties. Gal ta priežastis yra tik oro slėgio kitimas, bet ji yra. Reikia suprasti. Vaikas nenori valgyti, nenori rengtis taip, kaip liepiate, nenori eiti ten, kur kviečiate – yra rimta priežastis! Vaikui – labai rimta priežastis. Tai ir auginkime, tai ir mylėkime savo vaikus teisingai!

Atsakymai

Burgis, 2011-08-19 12:49:09

Įvertinkite…

Rasa, 2011-08-19 13:25:59

O argi su suaugusiais kitaip? Ne. Visuose tie vaikai ir išlieka. Visuose ir gyvena. Gal ne vaikus ir ne SAVO, o žmones mylėkime? 🙂

Vaiva, 2011-08-19 14:11:09

ir smerkti už blogus egzaminų rezultatus…

Burgis, 2011-08-19 14:13:33

Turiu alibi – aš nesmerkiu! Net to, kuris šiemet gavo mažiausią įvertį nepasmerkiau. Bet, žinoma, nesiliauju raginęs mokytis! Nes mokytis reikia ne dėl egzamino rezultato, o dėl to, kad patikėtum galįs…

Jūra, 2011-08-19 14:48:53

Ir man taip buvo.Kol turguje pirkau žuvį,išgirdau kaip man už nugaros moteris bara mano sūnų (5 metų),kad jis spjaudo į karpių pilną vitriną.Aš irgi susinervinau,kad taip negražiai daro mano vaikas.Apibariau,paskyriau bausmę.O jis tik stovėjo nuleidęs galvą ir nieko nesakė.O vakare prieš miegą maldoje prisiminėm tą įvykį.Ir mano sūnus man sako:man labai gaila buvo tų žuvyčių,jos dar žiopčiojo ir aš norėjau jas išgelbėti su seilėm…

petras, 2011-08-19 15:18:28

manau šioj situacijoj, tiesiog jaučiamas anūkėlės panašumas į senelį :DD du tokie pat. dėl to taip ir gaunasi 🙂

neringa, 2011-08-19 15:46:54

Koks mielas straipsnis!Su vaikais reikia but kantriais,supratingais,reikia juos mylet,reikia su jais kalbetis!Siuo metu skaitau knyga “Vaikai yra is dangaus”,nes paciai pritruko kantrybes su sunumi,jau toks isdykes,hyper aktyvus,tai vaje, sunku susilaikyt neaprekus:))Taigi mokinuosi ir as kaip deramai su tokiu neklauzada elgtis:))

Zita, 2011-08-19 22:03:57

Rašote, kad atpažįstate tuos, kurie neturtingai gyvena ir to drovisi. O ką jiems patartumėte daryti? Manau paaugliams labai sunku šio jausmo atsikratyti, supratimas ateina su laiku.

Tadas, 2011-08-19 23:31:28

Jurai:

Jums jusu sunus galetu buti tevu!!!

Jolanta, 2011-08-20 00:15:32

Jūs puikus senelis… o aš ilgiuosi savo močiutės… Seneliai kažkas daug puikesnio nei tėvai. Jie nepyksta ir nesibara. Jei leidžia nesiplauti kojų. Jie leidžia šūkauti kieme. Jie visada turi laiko mums. Jie visada mus myli taip kaip mes norime, kad mus mylėtų…

praeivė, 2011-08-20 01:09:55

oi, atsitiktinai už pavadinimo užkliuvau ir perskaičiau. Mano paauglė jau, todėl tiek tokių kliaudų esu padariusi per tuos metus, jau net nebesuskaičiuoju. Kiekvieną kartą taip susimovusi pasižadu

“daugiau taip nedaryti”, bet galų gale viskas būna kaip ir vaikams, kai jie pasižada “daugiau taip nedaryti”… Ir kaip būti ta gera mama? Pagal nuvalkiotą posakį: stengiesi kaip geriau, o išeina kaip visada.

Burgis, 2011-08-20 08:15:42

Zitai: beveik neabejoju, kad aš visus mokyklinius metus buvau klasės neturtingiausių trejetuke – jausmas gerai išstudijuotas…

Nieko blogo! Užgrūdina. Išmoksti kompensuoti: mokslu, humoru, greita reakcija… Nagams nusikarpyti, batams nusivalyti, nusiprausti daug pinigų nereikia – būk apiplyšęs, bet švarus. Knygos brangios – pasiskolink, greitai perskaityk, išmok. Naudokis bibliotekomis. Mūsų namuose gal buvo penkios knygos, bet 500 vaikystėje perskaičiau (52 savaitės x 1 knyga x 10 metų). Nereikia žaislų, reikia tikrų daiktų, gamtos, erdvės, kelių…

Gimnazijoje yra labai išradingai maskuojančių savo neturtingumą, bet yra ir verkšlenančių, pateikiančių tai kaip argumentą gailesčiui sukelti…

Rasa, 2011-08-20 11:33:06

Zitai: o jūs nesidrovit? Paprastai vaikai perima tai 🙂 Be to paaugliai- kiek jiems? Gal yra galimybė padirbėti ir užsidirbti kinui, kebabui, telefonui, ar kokiems adido kedams, geram sporto būreliui, nežinau ko jie nori 🙂

Burgiui: o ar neturtingumą reikia maskuoti? Kodėl? Čia gi ne randas per veidą. Nors gal kai kam baisiau?

O kas yra neturtingumas? Kiek? Kai turi mažiau negu pakanka, taigi tai labai sąlygina 🙂

Nesijaučiu šiandien neturtinga, o po atostogų turiu 300lt. iki algos, kuri bus spalio 15d. (nes rugsėjį negausiu po atostogų) Ir dar sūnui reik nupirkt kai ką. Na, aš tai vadinu praktine aukštąja matematika :), kai skaičiuoju savo pajamas ir išlaidas 🙂 Visai ta matematika neblogai ir sekasi 🙂 Gal ne visada, bet… Bet manęs nereikia gailėtis, aš gerai gyvenu. Sunkiai gyvena mano kolegė viena, kuri šiemet jau buvo Egipte, dabar grįžo iš Ispanijos ir vis man guodžiasi, kaip viskas brangu, teisiog neįmanoma išgyventi, štai ji ir dirba, ir pensiją gauna, bet tie mokesčiai viską suėda, teisiog jau taip reikia taupyt. O dar to maisto brangumas!

Tada aš neiškenčiu ir nueinu nupirkti po kokį bananą mums prie kavos ir arbatos, kad jai lengviau ant dūšios būtų 🙂

Burgis, 2011-08-20 12:25:24

Rasai: „… o ar neturtingumą reikia maskuoti? Kodėl? Čia gi ne randas per veidą. Nors gal kai kam baisiau?“

Taip, man tai buvo baisiau nei randas! Suaugusieji to nesupras… Vaikai, ypač paaugliai, kartais taip skaudžiai pašiepia neturtingąjį, lyg jis pats – vaikas, paauglys – būtų dėl to kaltas. Skaudžiai žeidžia užuominos, kad tavo tėvai netikę vien dėl to, kad neturtingi.

Rasa, 2011-08-20 12:52:07

Burgiui: aš puikiai suprantu. Geriau, negu daugelis. Nesu akla. Esu moteris, todėl daug ką jaučiu net stipriau, nei norėčiau. Todėl ir manau, kad tėvai turi mokyti vaikus suprast ir išmokt žiūrėt į pasaulį teisingai. Tai mano sūnų kaimynukai ubagu vadino. Tik… jie turėjo viską, bet augo nematydami nei tėčio, nei mamos ir man teko juos prižiūrėti, nes jie net ąžuolyno buvo nematę, važiavo su manim ten pirmą kartą. Ir prie upės maudytis su manim, ir į muziejus su manim. Net niuksą nuo manęs gaudavo, kai labai prireikdavo. Tik jie niekada nesiskundė, nes žinojo, kad myliu juos 🙂 Bet pinigų pas juos buvo. Ir geriausi dviračiai gimtadieniams. Tik švenčių- ne. Nes tėvai neturėjo laiko. Pinigams uždirbti turėjo, o vaikams- ne. Tai kurie iš tų vaikų buvo ubagai?

Ponas Burgi, turėtumėt jau suprasti, kad žmogų galima sužeisti tik į tą vietą, kur jis pats jaučiasi silpnas.

Ir mano vaikai išmoko. Sūnus tankiai juokiasi: “Mama, kodėl tu laiminga? Juk tu nieko neturi? Ko tu nuolat linksma?” O jo draugai vis tik retkarčiais jam pavydi. Kad jo mama- pati geriausia 😀

Burgis, 2011-08-20 13:07:48

Teisinga, Gerb. Rasa, viskas teisinga! Bet mes skirtingai jautrūs, skirtingai drovūs, skirtingai linksmi…

Rasa, 2011-08-20 14:08:43

Ir dar vis tik pridėsiu 🙂 Neturiu laiko dabar per daug galvot apie neturtą, nes turiu susitelkti kitokių problemų išnarpliojimui 🙂 Vis tik prisiminiau skaudžiausius dalykus, kuriuos nežinau kaip pavadinti. Neturtas- tai kai neturi pakankamai pinigų, ar ne? Bet už jį blogiau tai, kai pinigų tarsi pakaktų, bet…

Štai sūnus eina į mokyklą su kedukais, nors lauke 25 šalčio ir pusnys iki kelių. Jis nesiskundžia, na mokykla arti. O tėvas išvažiuoja į darbą mašina ir storapadžiais žieminiais batais, nes juk jis užsidirba.

Štai dukra svajoja apie fotografavimo pamokas, kur galėtų išteikšti save, nes ji labai kūrybinga, jos būtų nemokamos, mokykloj organizuoja, o namie skaitmeninis fotoaparatas yra. Bet tėvas uždraudžia jį imti, jis JO ir nėr ko vaikams imt, dar pames ar sudaužys. Jie negali juo naudotis.

Štai vaikai gabūs būreliams, bet jiems nepakanka pinigų, nes tėvui reikia po darbo atsipalaiduoti su draugais kavinėje, pagaliau išvažiuoti ir pažvejoti… O meškerės juk irgi kainuoja, ne kelis litus, šimtus…

Taigi… Neturtas… Nepriteklius. Jis ne visada reiškia pinigų nebuvimą šeimoje.

Prisiminiau paskutinį matytą vaizdelį feisbuke. Pažįstama moteris, kurios vyras- milijonierius, įdėjus nuotrauką ir su džiaugsmu parašius: “mašina savaitgaliui” ir nusifotkinus prie prabangaus vyro automobilio. Laiminga… Ji neturi savo… Galit tuo patikėt? Ji neturi jokio net nupiepusio savo automobilio! Nenoriu tos istorijos pasakot.

Taigi, brangieji, tikras neturtas- tai tik tokia smulkmena!

Tadas, 2011-08-20 17:48:35

Rasa, o jus noretumet vyro milijonieriaus?

Rasa, 2011-08-20 18:37:24

Tadui: turbūt ne 🙂 Dėl daugelio priežasčių 🙂 Galiu pavardint juokaujant:

a) Aš nelabai panaši į milijonieriaus žmoną, nei iš stuomens, nei iš liemens, taip sakant. Kai kažkada bandžiau pasimatuoti metrą prie šono prisidėjus, koks kažkokios menekenės kojų ilgis, tai man ties pažastim gavosi pabaiga 😛 Turbūt tokių reikėtų milijonieriams 🙂

b) Aš pati nesu milijonierė 🙂 Jei tie milijonai būtų uždirbti ne kartu gyvenant, tai juk jie ne mano, ne mūsų, kuo man džiaugtis? Žinoma aš visada džiaugiuos, kai kitiems sekasi, bet…;

c) Neįsivaizduoju savęs elitiniuose vakarėliuose. Užmuškit mane, bet aš gėdos pridaryčiau, neištverčiau… Ir pati nusikamuočiau, aš per daug laisva tokiems dalykams ir pernelyg NEkultūringa 🙂 Nei aš turiu ką elitui papasakot, nei man jų problemos įdomios 🙂 ; Nebent nebyle apsimesčiau 🙂

d) Nežinau, ką aš galėčiau duoti milijonieriui. Geruose santykiuose gal turėtų būti lygiaverčiai mainai;

e) Aš išaugau iš pasakų amžiaus (truputį meluoju, bet jaučiu reikalą taip pasakyti 🙂 Taigi- pasakomis aš tikiu, bet realybę stebiu atsimerkus 🙂 ;

f) Man nepatinka didelė prabanga. Labai. Aš mėgstu prabangą kai kur, bet…;

g) Būti rimto milijonieriaus žmona turbūt didelė atsakomybė. Argi aš galėčiau atsisėdus kur ant suolelio ir turkiškai sukryžiavus kojas laisvai valgyti su ledus? Ir mautis kelnes su kabančiu klynu manau nederėtų… ;

h) Ką jis man galėtų duoti tuo , kad jis milijonierius, ko aš neturiu, bet man reikia? Manau, nelabai ką. Nes svarbiausi dalykai nekainuoja 🙂 O be nelabai svarbių aš galiu išgyventi.

i) Manau jie valdingi būna. O aš pripratus savo galva viską daryt, būtų be galo sunku. Arba jis turėtų manęs klausyt kartais 🙂 Ne, vis vien neįsivaizduoju tokio vaizdelio 🙂 Įsivaizduoju tik, kad aš pasiusčiau, jei man nuolat vadovautų 🙂

j) Jei jis būtų susikrovęs milijonus, vadinasi jis protingas. Vadinasi man visada tektų jaustis kvaiša, nes aš nesu proto bokštas. Argi tai siekiamybė?

Na, gal nevardinsiu visos abėcėlės 🙂 Išties milijonierius milijonieriui nelygus 🙂 Pažįstu neblogai keletą. Ir jų žmonų. Žmonės kaip žmonės. Turi ir milijonų ir problemų ne mažiau… Tegul sau gyvena laimingai 🙂

sonata, 2011-08-20 19:08:32

Rasa, o ar nemanot, kad deramai sukiojant savimi (“kaklu”) vyrą milijonierių (“galvą”) būtų galima daug gražaus nuveikt. Jūs čia kažkaip apie elitą, išvaizdą ir vakarėlius. Bet yra dar tokie dalykai, kaip rėmimo fondų organizavimas ir šeip dar daug visokios dūšiai mielos ir žmonėms reikalingos veiklos, kuriai vis tik reikia pinigų… O tokiem dalykam entuziazmo Jūs turit per kraštus:) ne ilgų kojų, o geros širdies pagalba daromi gražūs darbai.

Rasa, 2011-08-20 19:16:49

Sonatai 🙂 jūs čia ką? Bandot mane įtikint norėt milijonieriaus? 🙂 Na, pirma man dar reikėtų padirbėti su savimi, kad aš apskritai vyro norėčiau 🙂

sonata, 2011-08-20 19:19:48

Rasa, kodėl milijonieriaus? Tik milijardieriaus – visada spėsit padaryt milijonierium:) Norėt… gal čia ne tas žodis… atrast Jūsų vertąjį:)

Rasa, 2011-08-20 19:27:11

🙂

Tadas, 2011-08-20 20:54:26

Moterys,

nesipeskite. Visiskai aisku, kad ne milijonieriu jums reikia, o ju milijonu. 😉

P.S. Klausimas uzdarytas.

sonata, 2011-08-20 21:02:39

Tadai, mes gi nesipešam:) O klausimo uždaryt nemoku – uždarinėju tik duris ir langus:)

loreta, 2011-08-20 21:05:02

O tema apie vaikus buvo:):)

Aušra, 2011-08-20 22:18:55

O ką Jūs Gerb. Burgi patartumėt tiems, kas įsimylėjo be atsako? Pažįstu merginą (nors, gal turėčiau jau sakyt moterį, nes jai jau 26 metai), kuri būdama 20ties labai įsimylėjo, taip labai, kad dar dabar myli, deja vyrukas pasitaike nelabai koks, iš pradžių pradėjo draugaut (tik iki bučinio, nes mergaitė turejo savo principus), o labai greit ją paliko, to priežastis, ji buvo jam per prasta… Ji tikrai nebuvo vargše, ar iš nepasiturinčios šeimos (Lietuvoj, sakyčiau gyveno geriau, nei vidutiniškai), bet problema tame, kad jis buvo būsimas gydytojas ir jo šeimoje visi buvo arba medikai, arba teisininkai, kitos profesijos jam neegzistavo, o mergaite tuo metu studijavo visai “neprestižinę” specialybę, tačiau tokią, apie kurią svajojo. Deja, po išsiskyrimo, ji labai pasikeitė, niekas jai nebeteikia džiaugsmo, pasidarė uždara. Pradėjo dirbti kelionių agentūroje, ko visada ir norėjo, tačiau tai daro be jokio entuziazmo, prieš kelis mėnesius sugebėjo įgyvendint vieną iš savo senų vaikystės svajonių, nuvažiuot į Australiją, tačiau, jai tas neteikia džiaugsmo, nes apskritai nelabai mato laimės tuose dalykuose, kurie anksčiau būtų teikę džiaugsmą, tiesiog pasidarius viskam labai abejinga (“Nu ir kas, nuvažiavau į Australiją, grįžau, kas iš to?!”) kai mato įsimylėjusias poreles, galvoja apie jį, kai mato vaikus, galvoja, kaip norėtų vaikų, bet jų tikriausiai niekada neturės (nes jai net nesuvokiama, kad ji galetų turėti vaikų su kitu vyru). Praėjo jau 5 metai, kaip ji pati sako, mato, kad gyvenimas eina pro šalį, bet nieko negali padaryti, bandžiau ją guosti, sakydama, kad pasaulyje daug vyrų, jei jis ne su ja, reiškias nebuvo jai skirtas, kad, sutiks geresnį ir pan. bet ji neišsivaziduoja gyvenimo su kitu. Sako, kad laikas gydo žaizdas, maniau, praeis metai, kiti, pamirš, bet panašu, kad ją ta meilė be atsako tikrai labai paveikė, gal net sakyčiau traumavo.

vrenata, 2011-08-21 00:07:37

Labai gražu apie vaikus…rodos, taip paprasta ir aišku, o mes…

Rasai: Gal kam nors atrodo, kad nuvertinote save, lygindama su tariamu vyru milijonieriumi, bet viskas taip super, ir mintys su tokia gražia ironija…Mokėjimas džiaugtis tuo, kuo esi ir ką turi – protingo žmogaus požymis 🙂

Burgis, 2011-08-21 09:25:00

Aušrai: tai tema ilgai diskusijai… Nelabai daug galiu patarti, nes nesu buvęs už tos ribos. Bet esu buvęs labai arti tos ribos…

Prarasti mylimą žmogų yra blogiau negu numirti. Bet prarasti mylimą žmogų ir numirti yra, akivaizdu, dar blogiau. Taigi po mylimo žmogaus praradimo siūlau įjungti automatinio gyvenimo mechanizmą. Mechanizmą, kuris neleis padarys didelių klaidų, kvailysčių, kuris sumažins gėlą – gyvenu teisingai, gyvenu kaip visi. Nereikia niekur bėgti, lėkti, ieškoti, liūdėti, blaškytis…

Tada galima tikėtis, kad gyvenimas suteiks antrą šansą: atsivers mylimo žmogaus akys ir jis ateis pas savo meilę, sutiksi dar galingesnę meilę, realizuosi save kitaip.

Atsiskyrimas nuo mylimo žmogaus yra tarsi išakėto pasienio ruožo perėjimas: jau esi kitoje pusėje, bet gal (deja, retai…) gali grįžti? Bet pėdsakai liks… Bet tokių ribų gyvenime yra daug. Apie jas – kitoje temoje.

Daiva, 2011-08-21 10:34:45

Ausrai: jusu drauge turi nugaleti savo Ego – as ji “myliu”, as jo noriu, as noriu tik su juo tureti vaiku, As.. As… – ar tai meile? O kai negaunama ko norima – nusivylimas, saves niekinimas, saves ir kitu “nemylejimas”, nes as ko noriu to neturiu, plius apraminant savo Ego surandamos priezastys – as ne daktare, as per prasta, as nepakankamai turtinga ir t.t. Ar tai meile? Ne. Tokiu atveju dazniausiai sakau: tai kam jau isimyli daktara ir kankiniesi – ar ne geriau isismyleti koki Brada Pitta ar koki prezidenta ar kita kokia zvaigzde.

Meile akla – ji nemato ant nosies karpu, zvairu akiu, klisu koju, nepastebi, kad nera kojos ar net dvieju – jau nekalbant apie issilavinima, pasirinkta darba, turima turta. Myleti besalygiskai, neprisirisant, nesisavinant kito. Siuo atveju, jusu drauge tik galvoja apie save, o ji ar pagalvojo apie kita? Jis irgi turi teise myleti ir but laimingas. Myledami mes kuriam kitam geri, laimingi galedami duoti – tai nuostabus jausmas – nelaukiant atsako – tiesiog mylim besalygiskai. O atsakas ateis, jei mylesim sirdimi – pajus tas ir ateis (taip pat myledamas sirdimi), kuris bus tos meiles vertas .

Nepris atsakytu tiksliau, teisingiau – paprasykim.

Burgis, 2011-08-21 11:14:59

Nesutinku, Gerb. Daiva, nesutinku! Tegu Nepris sako ką nori, tegu tūkstančiai žmonių sako ką nori, aš gyvenau ir mirsiu tikėdamas, žinodamas, kad meilė negali būti „pagal susitarimą“, „pagal užsakymą“, apibrėžta protu, „paimta“ tiek, kiek galima, kiek visuomenė leidžia, kiek tavo paties fizinės, protinės ir finansinės galimybės leidžia…

Ne, meilė yra gamtos šauksmas, dangaus ženklas. Tu turi teisę ir laimę arba nelaimę mylėti TĄ, nepriklausomai nuo to, koks esi. Taip, kartais tai nelaimė, nes šeimos, visuomenės, žmonės, kurie negali būti tavo meilėje (net tas, išsirinktasis…), gali pasakyti: „Myli? Tavo problemos… Atsipeikėk ir gyvenk savo lygmenyje.“

Žinoma, nėra kaltas tas, kurį tu pamilai, o jis tavęs – ne. (Jis, ji – galima sukeisti vietomis.) Tai liūdniausia, nes „prievarta pamilti aš negaliu net mylinčio žmogaus.“

Yra ir praktinė išvada – nuo pirmos savo gyvenimo dienos turi gyventi taip, kad būtum vertas geriausio pasaulyje žmogaus meilės. Ar gyveni taip?

Ar gyvenai taip?

Daiva, 2011-08-21 11:32:36

Ger. Burgi – perskaitykit mano rasliava dar karta – ne jau jau taip neaiskiai parasiau? Jus supratot viska priesingai.

Burgis, 2011-08-21 13:50:57

Daivai: hmm…

„…jusu drauge turi nugaleti savo Ego…“ – nieko ji neturi nugalėti.
„…tai kam jau isimyli daktara ir kankiniesi…“ – nepasirinksi.

*„…jusu drauge tik galvoja apie save, o ji ar pagalvojo apie kita…“ – o ji turi pagalvoti ir nustoti mylėjusi?

Bet tegu bus kaip yra – aš nesiginčysiu.

Nepris, 2011-08-21 15:08:10

Visumoj labiau būčiau linkęs pritarti mielai Daivai negu gerb.B.B.

Įsimylėjimas yra laikinas pakvaišimas, ir tai yra gana maloni ir pageidautina būsena. Dėl to nesunku sutarti. Bet ką reiškia būti įsimylėjusiam nuolat, čia jau nuomonės išsiskiria. Mano manymu, kai įsimylėjimas tampa ilgalaikiu nukvaišimu, tai jau yra bė-da. Visai nesu linkęs tos būsenos aukštinti, nes tai yra nesveika būsena. Kodėl nesveika? Nes sveika meilė yra ta, kuri uždega veiksmui, skrydžiui, skaisčiam degimui, o ne ta, kuri kausto, klampina, apdūmija akis ir visaip kitaip trukdo gyventi.

Sveikas žmogus yra tas, kuris tikrovę priima tokią, kokia ji yra. Priešingai populiariam priežodžiui, sveiko žmogaus meilė nėra akla. Sveikas žmogus labai puikiai mato savo mylimojo trūkumus, bet myli nepaisant jų, nes šalia trūkumų mato subtilias kokybes, kurių eilinis prašalaitis net nepastebi.

Bet šiuo atveju net neatrodo, kad problema būtų tokio pobūdžio “aklume”. Labiau panašu, kad Aušros pasakojimo herojė seniai garbina nebe žmogų, o tobulo žmogaus IDĖJĄ, idealą. Gal myli tik savo mylėjimą. Gal ilgisi būti įsimylėjusia. O gal vaikystėj paprato gauti VISKĄ ko panorėdavo. Gal jaučiasi verta viso, kas geriausia. Gal paprato iš visų situacijų išeiti nugalėtoja. Gal paprato viską paimti jėga, ar gudrumu… mes nežinom. Žmogaus psichika yra gan suveltas dalykas. Penkiais žodžiais čia tų problemų neatpainiosim. Bet kuriuo atveju, tai jau yra dvasios negalia, todėl tolesnis romantizavimas ir liaudies psichologų patarimai sunkiai bepadės. Laikas kreiptis į dvasios specialistus.

Burgis, 2011-08-21 15:37:42

Deja, atspėjau… Tokius žmones kaip Nepris gerbiu ir… užjaučiu. Aš taip gražiai nepasakysiu, kaip pasakė Marina Cvetajeva eilėraštyje „Jūs niekad nesusirgsit manimi, / Ir niekad aš jumis – už tai dėkoju, .._.“.

Ir kai dainuoja…

(Б.Ахмадулина – слова

А.Петров – музыка)

**А напоследок я скажу:

Прощай, любить не обязуйся.

С ума схожу. Иль восхожу

К высокой степени безумства.**_

… dainuoja mano jausmą! Ir man taip gera būti ne šios žemės gyventoju…

Daiva, 2011-08-21 17:26:41

:))) “-„…jusu drauge turi nugaleti savo Ego…“ – nieko ji neturi nugalėti.”; “- „…jusu drauge tik galvoja apie save, o ji ar pagalvojo apie kita…“ – o ji turi pagalvoti ir nustoti mylėjusi?” – citatos is Gerb. Burgio “Daivai: hmm….” komentaro .

Gerb. Burgi, tai ne mano drauge, o Ausros pazistama mergina. Primenu – Ausros rasyma mes komentuojam. :)))

Neskaitot komentaru, tik uzmetat aki.

O veliau cituojat – “- „Jūs niekad nesusirgsit manimi, / Ir niekad aš jumis – už tai dėkoju, …“.” – citata is Gerb. Burgio “Burgis, Rugpjūčio 21 15:37” komentaro.

Gerb. Burgi kam rekt, kai niekas net neketina Jumis susargdint ? Nejau taip sunku suprast – juk Jums jau 60+.

Tadas, 2011-08-21 17:36:52

Rinka reikalauja “superburgis.lt” svetaines…. 🙂

Rasa, 2011-08-21 18:27:12

Gal jūs, žmonės, nesikarščiuokit? Ar nereiks brūklį paimt? 🙂 Neužjautinėkit (Burgiui) Neprisiaus ir nesipliusuokit čia “60+”.(Daivai)

Davaj 🙂 paklausom tos Cvetajevos geriau, t.y. pagal dalį jos eilėraščio dainos, kuri skambėjo filme “Likimo ironija arba po pirties” 🙂 Tai ne pilnas eilėraštis.

http://www.youtube.com/watch?v=Q-8nUZLeS4Y

Pugačiova dar jauna dainuoja 🙂 Nuostabi daina.

Ir 60+ tai pats tas laikas mylėti ir būti mylimam, jeigu ką… Kaip ir bet kuris kitas 🙂 Meilei nėra tinkamo ar netinkamo amžiaus. Meilė- tai taip daug, kad ko gero vis vien niekas jos neapibūdins pilnai 🙂 Na… nebent aš, kai turėsiu noro 😛 :))))))))))

Rasa, 2011-08-21 18:32:56

Neprisiau, ar sveiko žmogaus ne akla meilė gali dingti? Ar apskritai tikra meilė gali dingti? Ar keičiasi, ar gali keistis jos formos?

Daiva, 2011-08-21 18:39:13

Rasai: tai, kad mes mylim, mylim ta Gerb. Burgi, nors jam jau 60+ be atsako. :))) Tik kartais jis nuo tos musu meiles pradeda “triuksmaut-plysaut-spurdet” tartum mes ji “tistume” i kartuves :)))

O mes tik cia kartasi pakomentuojam, “mazuma” padiskutuojam ir skirstomes kiekvienas kas sau.

Aušra, 2011-08-21 20:55:15

Daivai: As anksčiau gal ir būčiau linkus truputį (bet tik truputį!) sutikti su Jūsų nuomone, bet kadangi turėjau galimybę pamatyti viską iš arti, dabar mano mąstymas visiškai pasikeitė ir supratau, kad ne draugėje problema, o tiesiog aš nepatyriau pati tokios TIKROS ir STIPRIOS MEILĖS…(ir ne tik man, bet manau, kad daug žmonių, taip ir nugyvena gyvenimą, nepatyrę tokios meilės).

Dėl to, kad jos išsilavinimas netinka, tai čia mano draugė ne pati sugalvojo, o jai taip ir buvo pasakyta, kai jie draugavo, vaikino šeima ypač tėtis darė spaudimą dėl to, vaikinas ne kartą jai siūlė perstot į teisę arba mediciną (šiaip ji iš tų žmonių kurie, gabūs mokslams, visi valstybiniai egzaminai buvo išlaikyti 90+, taip kad būtų istojusi, bet tada mąstė, kad jei tai meilė, jis turi ją priimti tokią kokia yra, su jos neprestižine profesija). Taigi galiausiai vaikinas atsidūrė tarp jos ir savo šeimos, kuri darė spaudimą, taip ir išsiskyrė, vaikinas gyvena toliau, o vat mergaitė jau daug metų kankinasi ir nebegyvena pilnavertiško gyvenimo, apskritai nelabai gyvena, nes Ji kaip ir Gerb. Burgis, aukština meilę, pasak jos, meilė yra viso gyvenimo prasmė, pagrindas o kai nėra meilės nereikia, nei karjeros, nei kelionių nieko, nes niekas neteikia džiaugsmo.

O 60+, tokiam Žmogui kaip Burgis, tai tik privalumas, juk todėl čia ir užsukam visi Jo patirties pasisemt. 🙂

Rasa, 2011-08-21 21:14:15

Aušrai: jei tik tokia problema, kad ne medicina… O mergina protinguolė, tai kame reikalas? Pasimokė tai, kas buvo jos svajonė, tegul dėl savo mylimojo stoja į teisę ar mediciną ir viskas bus ok. Jokių problemų. Tik nebus. Ne moksluose problema. Apgaudinėja save mergina, apgaudinėja…

Ir dar man atrodo, kad tikra meilė visuomet džiugina. Net jei skauda, net jei be atsako, tai NE nelaimė. Meilė- laimė.

Nepris, 2011-08-21 22:24:02

Gerb.B.B., Jūsų “užuojauta” niekaip neargumentuota, tai net negaliu suprasti, priimti ją ar atmesti. Įtariu, kad teks mandagiai atmesti.

Tuo pačiu pasikartosiu, kad nesveikos būsenos romantizavimas sveikatos nepriduoda. Pabandykite paneigti.

Burgis, 2011-08-21 22:29:16

Renku minusus, Nepri, bet vis tiek aiškinu: velniop savo įsivaizduojamą sveikatą, jei net tikrą meilę vadinate nesveika būsena! Kas Jums pasakė, įrodė, kad Jūsų būsena sveika? Na, nenoriu aš būti toks sveikas, kaip Jūs, nenoriu! Ir, keisčiausia, mano mylimi žmonės nenori…

Nepris, 2011-08-21 22:53:35

Gerb.Burgi, renkat minusus nes rašinėjat tai, ką norit parašyti, o ne tai, kas klausiama. Kai geriausių poetų šedevrus išliejate ne tame kontekste, kuriame jie pridera, tai juos atskiedžiate ir gaunasi, atleiskite, skie-da-lai. Kai žmogus ateina patarimo subtiliu klausimu, jis nori patarimo su kuriuo galėtų kažką veikti, o ne lyrinių skiedalų.

Kurioj vietoj tikrą meilę pavadinau nesveika būsena? Aš pasakiau, kad meilė “kuri kausto, klampina, apdūmija akis ir visaip kitaip trukdo gyventi” nėra sveika. Kad ji tokia duoda daug peno poetams, dar nepadaro jos TIKRA. Kaip ją bepavadintum, tai yra vargana ir apgailėtina būsena, ir mąstantis žmogus turėtų iešokiti būdų ją įveikti. Todėl ir sakiau, kuo nuoširdžiausiai, kad vertėtų kreiptis į dvasios specialistus.

Ir baikit pagaliau tas spėliones ir apie mano dvasinę būseną. Su visa derama pagarba, Jūs tiesiog nesate kvalifikuotas ir neturite reikiamo jautrumo apie tai kalbėti.

Stenkimės laikytis temos, o ne velkimės į asmeniškumus.

Burgis, 2011-08-22 09:38:19

Daugiau, Nepri, Jūsų komentarų nekomentuosiu. Esu žemaitis.

Nepris, 2011-08-22 09:45:36

Jų daugiau ir nebus. Gero visiems spektaklio.

Rasa, 2011-08-22 11:08:31

Jūs gal ir apie žmones truputį pagalvokit, mielieji vyriškiai… Vienas mat nekomentuos, kitas mat komentarų nekomentuos… O čia liaudis laukia. Liaudis mokosi. Liaudis stebisi ir žavisi. Ir nori skaityt ir Neprisių ir Burgį. Jau tie vyrai… 😛

O aš tai… Aš dar dainuosiu…

http://www.youtube.com/watch?v=bG34qWYKZcs

Įsiklausykit 🙂

Burgis, 2011-08-22 11:20:50

Ačiū, miela Rasa, už gerus žodžius, bet nieko nesureikšminkime… Jei jūs čia užeinate savo noru, tai juk ir aš viską galiu daryti savo noru, tiesa? Taip ir darysiu, kol noras bus, kol bus pasitenkinimas ir kol bus lankytojų.

Daiva, 2011-08-22 13:17:39

Ausrai: kiek leido informacija, kazka bandem patart. Sudetinga situacija, mat net zinant smulkmenas nera lengva patarti. Meile, seimos skyrybos – tai tos sritys, kur vieno teisingo recepto nera. O, kad drauge reikia gelbeti, tai akivaizdus faktas. Bet cia tik galetu padeti tam tikros srities stiprus specialistas ir tai su ja dirbant ilgesni laika. O gelbeti reikia, nes depresija, nusivylimas gyvenimu, nematymas prasmes gyventi – tai zenklai kurie prie gero nepriveda. Padeti daugiau negaliu – nesu siuo klausimu kompetentinga. Linkiu Jums, Ausra, stiprybes ir isminties padedant draugei. Draugei – istikimu, supratingu draugu ir kuo greiciau isbristi is liudesio, nevilties liuno.

Daiva, 2011-08-22 13:54:40

Rasai: kalbejot apie vyra milijonieriu ir jo antraja puse. Vakar vakarieniavau pas milijonieriu jo puikiam restorane (visas kompleksas: viesbutis su baseinais ir restoranais). Milijonierius protingas, kaip ir priklauso, dar ir paprastas, draugiskas. Padavejai “zuja” aplink musu stala, juk pats bosas sedi, atmosfera gera – mes pliurpiam, uzkandziaujam, gurksnojam, padavejai malonus, be itampos. Ir staiga pasirodo PONIA. Demonstratyviai leidziasi laiptais, grazi kukli geltona pusilge suknele, pati daili, bet ne grazuole. Demesys i ja, nes jos pazistamu buvo, sveikinasi. Ir o siaube – priejus prie staliuko pamate kelias jai nepazistamas moteris su grazesnem suknelem – pabiuro nuotaika, o tiek toj spintoj madingu, istaigingu sukneliu – ir atsitik tu man sitaip. PONIA prisedo – ir prasidejo vargas padavejams. Jai pasirodant padavejai tik isitempe, kantrybe pasikauste – nespejo jai lekstes keisti – valgysiu – staiga nevalgysiu, kokteilis tik itiko is antro karto. Padavejas klausia ar jus ko nors pageidaujat? Ji padavejo klausima ignoruoja, tas stovi uz nugaros isitempes kol PONIA teiksis kazko noreti. Visi sedintys apsimetam, kad nematom, bet protingo milijonieriaus nuotaika, tai bjuro ir taisesi. Ziurejau as i juos ir galvojau – kankinasi zmogus su ja – ir issirink tu man sitaip.

petras, 2011-08-22 15:04:38

Pas mane kišenėj vėjas švilpauja, bet problemos tos pačios :DD

Daiva, 2011-08-22 16:59:07

Mielas pedagoge Burgi, seniai norejau parasyti si komentara, bet nenorejau buti, pasak Sonatos -“… islindo Pilypukas is kanapiu” (Sonata nieko asmenisko, tik sia fraze panaudojau geriau isreiksti minti). Kadangi visa tai tapo atvira – pasinaudosiu proga.

Daugelis sutiksit su manim, kad Nepris komentarai buvo idomus, ismintingi, pateiktos citatos su saltinio nuorodom, be jokio asmeniskumo, skirti auditorijai, atsakantys tik i pateikta tema, nieko niekur nekviete, nieko neagitavo, saves nepateike kaip pavyzdzio, nebruko minciu, neuzgauliojo, nepaniekino kito. Sutiksit su manim, kad Nepris labai apsiskaites, daug skyres tam laiko, daug analizaves – retas kuris galejo jo lygyje diskutuoti (ir tai tik labiau suprantamoje temoje) – normalu (kiekvienas gyvenam savo gyvenimus ir uzsiimam tuom kuom mums butina uzsiimti), bet paskaityti, nors ir buvo sudetinga, kai kam ir nelabai suprantama – buvo idomu.

Dabar paziurim i musu miela pedagoga Burgi. Daug kartu Nepris ivardino kaip sektanta, neaiskios religijos propaguotoja, samana, pranasa ir t.t. daug kartu jis vis sukaliojo – nepakeisi tu manes, nesusargdinsi, man tavo rasliavos neidomios – svarbiausia myli ji mane :)), man taves gaila, prie beveik visu temu Nepris paniekina, nors buta nemazai atveju, kad pripazista Nepris teisiu, jam kabinamos ivairios etiketes ir jis bandomas priskirti ivairiai, blogaja prasme, grupiai zmoniu.

Negana to sukuriama speciali tema apie Nepris – viesam komentavimui apie zmogu – kas yra labai nekulturinga ir zema – kas jis toks, is kur, ka jis veikia, koks issilavinimas ir t.t. – siuo atveju moterys protingesnes – jos uzduoda tik viena klausima – kiek turi saskaitoje pinigu? Kiti atsakymai neidomus.:))) Mielas pedagogas Burgis niekaip neperpranta Nepris, o nezinomybe ji baugina ir tada prasideda vaidenimaisi – kad ji norima pakeisti, apiburti ir dar velniai zino ka padaryti.

Pripazinkit pedagoge Burgi, kad Nepris, nepriklausomai kas jis yra, jis uz jus “aukstesnis” (labiau ispruses, issilavines) daugiau negu visa galva. Nesuprantat jo minciu, negalit su juo diskutuoti, nes truksta ziniu – o savo nekompetencijos maskavimui pasiunciat jam uzuojauta. Dabar paziurekit i savo rasliava temoje “Buvom kine…”. Mielas pedagoge, pektokas parasytu rasinely geriau, o uz tokia rasliava gautu neigiama pazymi. Paskaitykit ka paraset. Kaip smagu uz rasliavas “siandien nupjoviau zole” gauti plojimus. Nera aktualiu siai dienai Lietuvoje temu? Sakysit – as cia seimininkas ka noriu ta rasau – bet patalpintas viesam komentavimui Lryte, plius jus pedagogas, jus skaito penktokai, gimnazistai, studentai ir ju teveliai.

Daugeliu atveju Vaderis buvo teisus – pasake tiesiai sviesiai – rasot beleka, skiedalus. O kaip smagu rasyti beleka, kas ant seiles ir megautis plojimais.

Nieko pries Jus kaip zmogu neturiu. Cia tik pastebejimai, kurie taip aki rezia, kuri daugelis nutyli, kiti tikisi pazangos. Komentatoriai gali ploti ir slieko sliauzimui.

Kodel cia mazai komentuojanciu ir mazai diskusiju?

Sekanciam komentare papasakosiu atveji is Jusu gimnazijos – anksciau ji norejau parasyti prie temos skirtos vieninteliam Nepris komentavimui (o kas jis toks?).

Daiva, 2011-08-22 17:35:34

Gimnazija. Tevu susirinkimas. Pilna klase teveliu. Vienas po kito ieina mokytojai – paklausiu kaip mano vaikas – nei vienas nepasake blogo zodzio, tik teigiamai. Likom tik su aukletoja. Paklausiau kaip mano vaikas. O ji ir sako:

– Jusu vaikas ne toks kaip visi, kazkoks keistas, kazkas jam yra.

Klausiu: – ka jis blogai padare: skriaudzia vaikus, ji skriaudzia, triuksmauja, keikiasi ar kaip kitaip blogai elgiasi?

Aukletoja mikcioja: – nu ne, viskas gerai tik jis ne toks kaip kiti vaikai. As jo vienintelio niekaip neperprantu. Jis toks… jam tikriausiai klaseje sunku, kazkaip man atrodo jis cia nepritampa. Ir manau kad jam si gimnazija nelabai ir tinkama – jis blogai jauciasi.

Atsakau: – jis labai patenkintas klase, gimnazija. Ja didziuojasi ir dziaugiasi galedamas mokintis ir ypatingai gerai jauciasi. Girdejot, mokytojai ji gyre. Kodel jus taip kalbat?

Aukletoja mikcioja toliau: – nu nezinau, man atrodo, kad jis cia nepritampa. As paprasiau vaiku, kad jie pagalvotu apie jusu vaika ir rytoj man kiekvienas parasytu atsiliepimus apie ji. As jo neperprantu.

Oho pagalvojau. Priezasties neivardina, o ruosia viesa teisma mano vaikui, kaip didziausiam nusikalteliui. Aukletoja niekaip nesugeba ivardinti kas jame blogai, o nori ji isstumpti, atstumpti, atriboti, ivardinti kaip neigalu.

Tada atsisuku i tevelius ir klausiu: – ar skundesi jusu vaikai mano vaiku.

Tevai atsako, kad mano vaika jie zino is vaiku pasakojimu, bet ju vaikai juo niekada nesiskunde, net gyre. Vienas tevelis tik paaiskino, kad gali buti vaikai tik nepatenkinti del kontroliniu. Nes jusu vaikas gali bet kada rasyti kontrolinius, o musu vaikams reikia laiko jiems pasiruosti.

Atsisuku i aukletoja ir sakau – bet juo niekas nesiskundzia ir jis niekuom nesiskundzia. Aukletoja toliau mikcioja, kad jis kazkoks netoks kaip visi. Tada as jai sakau:

– as ir labai dziaugiuosi, kad jis ne toks kaip visi. O be to jis apie jus labai gerai atsiliepia ir visada jumis didziuojasi.

Aukletoja sumiso, israudo. Teveliai syptelejo.

Daiva, 2011-08-22 18:03:57

– Jusu vaikas ne toks kaip visi, kazkoks keistas, kazkas jam yra.

Klausiu: – ka jis blogai padare: skriaudzia vaikus, ji skriaudzia, triuksmauja, keikiasi ar kaip kitaip blogai elgiasi?

Atsakau: – jis labai patenkintas klase, gimnazija. Ja didziuojasi ir dziaugiasi galedamas mokintis ir ypatingai gerai jauciasi. Girdejot, mokytojai ji gyre. Kodel jus taip kalbat?

Tada atsisuku i tevelius ir klausiu: – ar skundesi jusu vaikai mano vaiku.

Tevai atsako, kad mano vaika jie zino is vaiku pasakojimu, bet ju vaikai juo niekada nesiskunde, net gyre. Vienas tevelis tik paaiskino, kad gali tik vaikai buti nepatenkinti del kontroliniu. Nes jusu vaikas gali bet kada rasyti kontrolinius, o musu vaikams reikia laiko jiems pasiruosti.

Atsisuku i aukletoja ir sakau – bet juo niekas nesiskundzia ir jis niekuom nesiskundzia. Aukletoja toliau mikcioja, kad jis kazkoks netoks kaip visi. Tada as jai sakau:

– as ir labai dziaugiuosi, kad jis ne toks kaip visi. O be to jis apie jus labai gerai atsiliepia ir visada jumis didziuojasi.

Aukletoja sumiso, israudo. Teveliai syptelejo.

Grizus namo issiaiskinu kur suo pakastas – ogi pasirodo aukletoja padare klaida nuo kurios butu nukenteje vaiku pazymys (rase kontrolini). Vaikai sake aukletojai, kad ji neteisi, bet ji gynesi, kad teisi ir taskas. Vaikai nutilo. Mano vaikas irode jos klaida ir priverte ja istaisyti. Tos klaidos irodinejimas truko keleta dienu. Aukletoja isizeide – kaip jis driso jai akis draskyti. Kiti vaikai tylejo, nes nenorejo uzsitraukti nemalones. Mano vaikas buvo ramus – bet kokiu atveju jo ziniu ivertinimas tures buti teisingas.

Po visa to aukletoja mano vaika priespastate pries visa klase, liepdama vaikams rasyti apie mano vaika komentarus. Pasiurpau as, pasiurpo ir visi teveliai. Patikekit tai yra ziauru, nekulturinga, nepedagogiska – as sito dalyko nesuprantu.

Tai buvo mano paskutinis tevu susirinkimas kuriame as dalyvavau. Nesidomejau ar vyko tas rasymas apie mano vaika ar ne, ir kokie buvo rezultatai jei jie ir buvo vykdomi.

Tik zinau, vaikas sekmingai baige gimnazija, sekmingai istojo i universiteta, sekmingai ji baigineja. Zinau susitikinejo su klases draugais ir kai mokinosi, be jo nevyko jokie ju susitikimai, susitinka ir dabar (vasara susibego) – visi vieni kitais patenkinti.

Ta, Jusu Gerb. Burgi, tema apie Nepris, kur visi apie ji galejo komentuoti man primine mano vaiko priespastatyma pries visa klase. Ir Jus Nepris neperpratot ir aukletoja mano vaiko neperprato ir kaip suprast? Ko nesuprantu – ta naikinu, viesai ivardinu kaip blogi, kaip kazka nesveiko, nenormalaus?

Klausimas pedagogui gerb. Burgiui- ar normalu, ar tai sveiko zmogaus noras kita zmogu, kaip asmeni komentuoti?

Tai buvo paskutinis mano komentaras sioje svetaineje. Visiems linkiu aistringu diskusiju!

Burgis, 2011-08-22 19:34:26

Gerb. Daivai atsakyti negaliu – ji jau neperskaitys… Bet galiu šiek tiek parašyti kitiems šios svetainės lankytojams – nuolatiniams ir epizodiniams.

Paskaitykite šiuos du Daivos komentarus ir suprasite, už ką man Gimnazijoje atlyginimą moka. Aš turiu vadovauti bendrijai, nežinodamas, kad joje yra Daiva, yra jos vaikas, yra kažkuri klasės vadovė, kuri elgiasi netinkamai. Ir vis tik, viso to nežinodamas, turiu elgtis, vadovauti taip, kad į gimnazija ateitų kitų tėvų vaikai, kad gimnazijoje dirbtų mokytojai ir kad gimnazija būtų gera. Dabar jūs nuspręskite, ar tai žmoniška taip su manimi elgtis Daivai, jos vaikui, tai klasės auklėtojai? Dabar jūs nuspręskite, ar aš teisingai darau čia agituodamas ir pats tai darydamas – visada rašyk ir sakyk atvirai, savo vardu, rašyk ir sakyk gal skaudžiau, bet būtinai atvirai?

Daiva apie savo vaiką parašė tada, kai jis jau man „nepasiekiamas“. Apie mane ir Nepri parašė išeidama, trenkdama durimis. Aš taip nedaryčiau.

Jūs žinote, kad Nepris – buvęs mano gimnazistas. Aš nežinau kuris… Bet jis mano bendražygis! Todėl kalbėjau su juo kaip su savu (kitaip nei su Vaderiu!): gyriau, kai radau už ką, peikiau, kai radau už ką. Čia internetas, čia apibūdinami ne tik teiginiai, bet ir žmonės. Čia, jei pastebėjote, apibūdinamas ir aš. Čia ką tik mane griežtai apibūdino Daiva. Nepris – asmenybė, jam skyriau daugiau dėmesio. Po to parašiau, kad nebekomentuosiu – noriu apginti meilę. Jis trenkė durimis. Išsiaiškinkite…