Iš pat ryto su vaikučiais važiavau pirkti ledų ir jų mėgstamų „sausų pusryčių“ (negerai, oi negerai juos mėgti!).
Parduotuvėje „Rimi“ dirba tik viena kasininkė. Žinia gi – ankstyvas rytas… Susidaro nemaža eilutė. Pradeda dirbti dar viena kasininkė. Pagaliau prieš mane lieka vienas pirkėjas. Jo prekė viena – 24 skardinės „Volfo Engelman“ alaus vienoje pakuotėje.
Bet – stop! Tas pirkėjas reikalauja nuolaidos. Kasininkė jos neranda… Abu nueina prie alaus rietuvių. Ilgam…
Grįžta su kitu paketu šiek tiek kitokio, bet vis tiek „Volfo Engelman“ alaus. Pasirodo, nuolaida yra tik šiai rūšiai…
Mūsų ir už mūsų stovinčių žmonių ledai tirpsta. Vienas už mūsų stovintis žmogus neišlaiko ir nueina į priešais esantį skyrių-parduotuvę, kurioje pardavinėjamas pilstomas alus. Ten viena pardavėja tvarkosi, nėra nė vieno lankytojo. Tas žmogus grįžta pusbalsiu kalbėdamas, kad čia aiškiai ne privatus verslas, ir aš suprantu, kad jis kvietė aną pardavėją prie mūsų kasų…
Mano anūkėlė prašosi į tualetą. Žinia gi – ankstyvas rytas…
Vaikučiai nuėjo į tualetą. O gal ir ne? Nes vos jie dingo man iš akių, įsijungė parduotuvės signalizacija. Aš pagalvojau, kad mano vaikučiai nuėjo ne pro tas duris…
O čia du, vienas po kito, pirkėjai paprašo rūkalų. Jiems – bei eilės! Žinia gi, nerūkęs ilgai neištversi. Tai tau ne į tualetą…
O man smalsu, kiek gi tas alaus gėrėjas sutaupė? Užmokėjo jis (su nuolaida) 17 eurų. Na, kai jis išgers visas 24 skardines, tai supras – ir į tualetą kartais reikia skubėti. Ypač jei tau tik penkeri metukai…
Atsakymai
Andrius, 2015-08-10 10:52:15
Painiai čia surašėte. Jums tai nebūdinga. Iš aprašymo įtariu, kad čia Rimi prie mano namų.
praeitą savaitę perskaičiau anekdotą:
Vieno aktoriaus spektaklį aš suprantu. Bet vienos kasininkės „supermarketą“ – niekaip.
Burgis, 2015-08-10 12:58:12
Andriui: taip, aš tyčia surašiau, kad niekas nesuprastų, kuri čia parduotuvė. Laikausi tam tikros etikos, kurią gal ir ne visi perpranta…