Vargšai mūsų mokytojai… / Burgis.lt

Nauja studijų aukštosiose mokyklose tvarka gali staiga atverti pritvinkusią votį ir visi pamatys, kiek daug nemoka mūsų moksleiviai. Tada tėvai šoks kaltinti mokyklą, mokytojus. O ką mokytojas?

Jis seniai murma, kad dirbti reikia daug, o alga maža, bet darbo nekeičia. Ne tas konkretus mokytojas, o rinkos dalyvis – rinkoje turėtų nelikti mokytojų. Pastebėjote: kai tik apsimoka – taksistų pilnas miestas, kai neapsimoka –„taksiuko“ nepagausi. Taigi kad kol kas neapsimoka mesti mokytojo darbo… Priežastys įvairiausios:

1.1. Laisvas grafikas. Kai kas piktnaudžiauja pernelyg laisvu grafiku… Tik neaiškinkite man, kad visi laisvu nuo pamokų metu taiso darbus, ruošiasi pamokoms. Žinoma, bet kokią veiklą galima pavadinti pasirengimu pamokoms, bet ar tikrai?…

1.1. Ilgos atostogos, daug atostogų! Taisyklė, kad rudens, pavasario atostogos tik moksleiviams, bet ne mokytojams neveikia, neveikia.

1.2. Turtingų vyrų žmonoms mokytojos darbas – pats geriausias: ir šeimai daug laiko galima skirti, ir šeima „apšviečiama“, ir vyrui žmona negėda pasigirti.

1.3. Mamai patogu mokytis kartu su vaikais (nebūtinai toje pačioje mokykloje). Prireikus savo atžalą „pridengti“ lengviau, negu, pavyzdžiui, pardavėjai. Va, kai buvo deficito – pardavėjai buvo lengviau…

Ir vis tik mokytojas – vargšas. Nenorėdamas prarasti savo „valdiško“ darbo, savo daugybę metų kauptų konspektų, metodikų, patirties, bet svarbiausia – spindinčių akių klasėje, mokytojas pasiryžęs nusilenkti, atsitraukti, kai tik jį užpuola koks nors švietimo bukagalvis (Kodėl bukagalvis? Ne bukagalvis švietime dirba mokytoju. :-)))
Mokytojui gėda dėl savo skurdo, juk jis Mokytojas, guru, vadovas (dvasinis), todėl jis stengiasi „prisidurti“ prie algos neįtikėčiausiais būdais… Dažnai netinkamais Mokytojui būdais. Kodėl nėra pasiūlos, iškyrus korepetitoriavimą? Juk Mokytojas namuose turi kompiuterį, gali būti vertėjas, kompozitorius, rašytojas, istorijos analitikas, statistikos apdorojimo meistras ir t.t. ir kt.
Bet negali mokytojas nieko kito dirbti, nes nemoka… Išmokti sunku, nėra kada, todėl pasirenkama vaidinti kankinį, altruistą arba šviesuolį, kuriam pasaulio turtai nerūpi. Dar kaip rūpi…
Baisiausia, kad dabar gali paaiškėti, jog mokytojas ir savo tiesioginio darbo dirbti nemoka. Na, tiesiog nemoka įrodyti Pitagoro teoremos, negali paaiškinti, kokios formos yra vandens molekulė, pamiršo, kiek laivų, kiek jūreivių plaukė su Kolumbu, nemoka versti tik šiek tiek specifinio angliško teksto, iš diktanto niekada nagautų 10 ir t.t. ir pan. Mokytojas tai žino, todėl jo gyvenimas nesaldus…
Mokytojas bijo, kad jį ims „demaskuoti“ vaikai, jų tėvai, inspektoriai, direktoriai ir visa kirbinė valdininkų. Jam patiktų, kad nors vadintis galėtų ekspertu, nors alga ir nebūtų įspūdinga (galite įsivaizduoti LEO LT eksperto algą?), bet kaip juo tapti? Vengdamas demaskavimo, mokytojas nepelnytai rašo gerus pažymius tiesios fantastiškai nieko nemokantiems vaikams (nesiginčykite, turiu pakankamai įrodymų)!

***

Bet kokia laimė, kad vis dar yra Mokytojų! 27 KTU gimnazijos mokytojai ir šiemet leido moksleiviams anonimiškai įvertinti darbą. Vidurkių vidurkis – 8,92. Ačiū Jums, mieli Kolegos Mokytojai ir moksleiviai! Baltai pavydžiu sunkaus dalyko Mokytojai, kuriai vienoje abiturientų klasėje 14 moksleivių parašė po 10. Tuo ji iškart gavo visus laipsnius, vardus, medalius ir ordinus.

Atsakymai

GL, 2009-02-04 18:50:34

Turiu klausima del paskutines minties – o ar nemanote, kad KTUG mokytojai, kurie visiems raso tik desimtukus ir devynetus negauna tu paciu desimtuku ir devynetu is mokiniu? (ypac kai nera konkreciu vertinino kriteriju…) Nes tikriausiai yra nedaug principingu mokiniu, kurie su panasiais dalykais nesutiktu ir isdristu objektyviai ivertinti toki mokytoja…

As atsimenu pats karta padariau 1 ar 2 esmines klaidas kontroliniame, bet gavau 10 – mokytoja pasake “nes as vis vien zinau, kad tu moki!” O as atsakiau, “hmm.. manau cia turetu buti daugiausiai 9” 🙂

GK, 2009-02-04 19:23:24

Na, kai perskaitai penktą punktą susidaro labai įdomi nuomonė apie mokytoją. Niekad negalvojau, kad eilinis mokytojas nežino savo įprastų dalykų, kuriuos jis moka seniai. Sutinku, galime pamiršti daug ką, bet tik smulkmenas, kurias išmokti (tiksliau prisiminti) mokytojas sugebėtų tuoj pat. Tiesiog pasirodė labai įdomi ši nuomonė.

P.S. galbūt neturiu tokių mokytojų ir neįsivaizduoju, kaip sekasi mūsų šalies vidutiniam mokytojui.

Burgis, 2009-02-04 19:49:13

GL: deja, tą “nuodėmę” (padidinti pažymį) daro ir kai kurie mūsų mokytojai. Bet manau, kad tai daro retai ir geranoriškai, taip, kaip Tavo atveju – ir aš būčiau parašęs 10. gerai prisimenu, kaip džiaugdavausi, kai mokytojai dovanodavo už nedideles klaidas.

GK: o Jūs patikrinkite, patikrinkite… Atsargiai, subtiliai, neįžeisdami – bet patikrinkite.

GL, 2009-02-04 20:02:46

Na as nesakiau, kad ta mokytoja nebuvo geranoriska (ir be abejo, nieko pries ja neturejau ir neturiu), bet faktas yra tas, kad tam kontroliniui nebuvau reikiamai pasiruoses… Ir nors “dazniausiai” as ta dalyka mokedavau desimtukui, kartais labai stipriam, nereiskia, kad mane reikia papildomai kelti, kai as jo taip nemoku…

Panasiai, retkarciais budavo, kad zmogus kuris yra prastas mokinys (KTUG tai reiskia turintis koki 7.0 vidurki) ka nors ismoksta gerai, bet kai kurie mokytojai vis tiek nelinke rasyti 10, paraso daugiausiai 9… jau nekalbant apie tai, kad tokie prasti mokiniai atsakineti kvieciami kur kas dazniau…

Manau, tai paprasciausiai neteisinga. Ir be to, tai neretai panaikina motyvacija stengtis geriau is abieju: is gero mokinio – nes jis manys, kad ir labai gerai nemokedamas gaus 10, o is blogo mokinio – nes jis manys, kad kaip beismoktu vis vien negaus desimtuko…

Ričardas Š., 2009-02-04 20:23:29

Kadangi pats esate mokyklos direktorius, aš galbūt truputį kitokia, bet panašia tema padiskutuoti norėčiau.

Prieš kelias dienas į mūsų mokyklą Klaipėdoje „Ąžuolyno“ gimnazija (gal teko girdėt 🙂 ) buvo atvažiavę VU dėstytojai ir fakultetų atstovai.

Man labai gaila, jeigu visi dėstytojai yra tokio tipo, kaip kai kurie atvažiavusiųjų. Aš asmeniškai ėjau į matematikos ir informatikos fakulteto pristatymą, tai dėstytojas apskritai kalbėjo, tiksliau bambėjo su savimi. Jis taip per 45 min nesugebėjo net paaiškinti, ko mes ten mokysiems. Šiaip postringavo apie nieką, bandė kažką aiškint apie reformas, nors pats nelabai ką ten susigaudė. Jeigu tas žmogus taip dėsto ir savo dalyką, aš labai užjaučiu studentus, nes tikriausiai didžioliji dalis paskaitos būna prakalbėta apie nieką…

Tai gerai, kad bent studentai buvo ir papasakojo apie programą, auditorijas, galimybes ir visa kitą. Aš tiesiog pakraupau nuo tokio lygio dėstytojų ir nesutinku, kad tokiems būtent reikia kelti algas, jeigu jie neatlieka savo darbo.

Apskritai didžioji dalis mokytojų ateina į pamokas veikti nieko. Mane tai stebina. Į sąsiuvinius yra perrašinėjami vadovėliai, o ne pateikiama platesnė, geresnė informacija…

Taip, žinoma, sutinku, kad yra labai profesionalių dėstytojų ir mokytojų, kurie dirba, stengiasi ir galbūt net atiduoda visą save. Pats turiu tokių mokytojų ir sutinku, kad būtent tokiems, kaip jie reikia kelti algas, nes jie atlieka kelių mokytojų darbą…

Ir man labai keista, kai valdžia sako, jog padidinus algas, pagerės ir kokybė. Tai jeigu tu pusę savo gyvenimo taip dėstei paskaitas, tau gali algą padidint iki 10 tūkst. per mėnesį ir vis tiek tu dėstysi taip pat. Nereikia kurti iliuzijų.

Ką manote p. Burgi Jūs apie tai? Kokia Jūsų nuomonė…

P.S. Beje studentai patvirtino, kad tokių dėstytojų būna ir daugiau…

GL, 2009-02-04 20:33:01

Labai gerai cia pasakete…

siaip dar mano praeitam “post’ui” butu galima pritaikyti posaki: “kelias i pragara gristas gerais norais” 🙂

Siaip manau yra atlikta sociologijos studiju, kur buvo parodyta, kad paprasciausiai atlyginimo pakelimas darbo kokybes nepagerina. Na galbut vienintele isimtis yra tas atvejis, kai del mazo atlyginimo zmogus yra priverstas dirbti 2-3 darbus, ir del to kiekvienam atlikti gerai neuztenka laiko…

Atlyginimus reikia kelti su didejancia kvalifikacija (realia kvalifikacija, ivertinta kompetetingu ir nepriklausomu ekspertu! ne kokiu nors popieriu pridavimu…)

O mokytojams ir destojams ta kvalifikacija turetu buti dvieju aspektu (intervale [0, 1]) sandauga (pabreziu, ne suma, o sandauga, manau suprantat ka turiu galvoje…):

– Savo srities/dalyko ismanymas

– Mokejimas efektyviai perteikti zinias, metodus ir intuicija uzsiemimu (pamoku, paskaitu, etc.) metu

VYTCIOKAS, 2009-02-04 21:05:12

mano patirtis rodo kad tiek ir destytojas tiek mokytojas gerai atlieka darba ne tada je pateikia medziaga kad ji butu lengvai prieinama ir isisavinama bet jei tik sumotyvuoja jos ieskot ir i ja gilintis… kitavertus tam nera universaliu taisykliu

vyciokas, 2009-02-04 21:33:48

pinigai nelemia tiesiogiai studiju ar mokslo kokybes.jie gali but motyvacija bet velgi abejoju kad mokytojas pries rinkdamasis profesija tikejosi sios motyvacijos tad neturetu ji buti esmine ir daba… tai gi kaip galima butu mokytojamspakelt motyvacija ismokint? geriausias mokytojas koki as turejau, man per bandymus ir is ju plaukiancias isvadas parode mokslo grozi… jo motyvacija man rods buvo istorijos apie moksliaivius kurie buvo grybai ir po to gaudavo 100 is egzamino. mokytojai turi tureti motyvacija sukelti motyvacija mokiniams ismokti o kaip tai padaryti neisivaizduoju

Burgis, 2009-02-04 22:08:10

Ričardui ir kt.: manau, kad mokytojo atlyginimas turi būti toks, kad protingiausi, gabiausi valstybės žmonės norėtų būti Mokytojai, o ne, pavyzdžiui, ministerijų darbuotojai.

Sutinku, kad Mokytojas turi turėti pašaukimą ne mažesnį kaip aktorius, bet dabar daug ir su pašaukimu nueina ne į mokykla, nes žmona nori naujų batelių, vaikai – dviračių ir pan.

Turi būti nemažas konkursas Mokytojo darbui gauti! Kažkada institutai dėstytojauti pasilikdavo geriausius studentus… :-)))

vyr, 2009-02-04 22:37:28

“mokytojo atlyginimas turi būti toks, kad protingiausi, gabiausi…” – tai turėtų galioti labai daugeliui profesijų. Inžinieriai, gydytojai, visi kiti. Atlyginimas turi būti toks, kad norėtųsi dirbti… O valstybei, kaip darbdaviui, iš viso turbūt nereikia protingiausių ir gabiausių (jų vietos jau užimtos, ir tų vietų nedaug). Kitą kartą susidaro įspūdis, kad iš viso nereikia žmonių. Mano kontoros valdžia vieną kartą taip ir pareiškė (per tv, visai Lietuvai) – gabiausi ir protingiausi paliko įstaigą. Kaip jaustis likusiems? Kuo greičiau prisijungti prie gabiausių… Va, yra mokytojai – problema, ką su jais daryti, kaip kuos “apdoroti”? Yra dar koks nors kontingentas, pensininkai pvz. Vėlgi, problema. Mokiniai… turgaus prekeiviai… ūkininkai… Gerai buvo, kai užsienis priimdavo, todėl juk ir nebuvo jokios anti emigracinės politikos, labai patogu. O juk jei dar daug vagių išvažiuoja turtingesnių užsieniečių plėšti, iš viso puikumėlis. Ir mokytojai galėtų išvažiuoti. Nebus kam mokinti? Tai tegul ir mokiniai išvažiuoja 🙂 Tiesą pasakius, nesuprantu, kaip valstybė turi veikti, kad visi mechanizmai patys sklandžiai suktųsi. Sovietinė valstybė tuo ir buvo totalitarinė, kad viskas už virvučių tampoma, visi mechanizmai turėjo vieną valdymo pultą. Kažkaip niekas nepasikeitė, kad valdžia vis dar turi įtaką totaliai viskam? Jaučiu didelį žinių trūkumą šioje srityje, reikėtų susirasti kokios populiarios literatūros politologijos ir panašiomis temomis. Nei mokykloje, nei akademijoje nieko tokio nemokė. Ups, beveik visi valdžios vyrai vyresni už mane, jų tikriausiai irgi niekas nieko panašaus nemokė 🙂

VV., 2009-02-04 23:02:24

Ar nematot skirtumo tarp šių – ir mokytojo – profesijų? Be bejo, visos svarbios. Bet tik mokytojai augina (arba ne) naujas asmenybes.

vyr, 2009-02-04 23:27:50

Naujas asmenybes niekas neaugina, bent jau ne mokytojai. Tėvai daugiausiai tam turi įtakos. O jie – kaip tik įvairių profesijų atstovai.

VV., 2009-02-04 23:31:06

vyr-

Pati turiu du vaikus. Mokėsi skirtingose mokyklose. Mokytojo įtaka (ir gera, ir bloga) yra milžiniška – labai gerai tai matyti.

Yra tokių, kurie – būtent – daro itin teigiamą įtaką tai augančiai asmenybei, na, o kitų tenka gailėtis, – ir dar apgailestauti, kad vaikai papuolė pas juos.

vyr, 2009-02-04 23:50:34

iš mano trijų vaikų mokyklą kol kas lanko tik vienas, tai bus matyti, kaip ten bus. Bet aš tikrai neteikčiau tokios didelės reikšmės mokytojo įtakai. Jei didelė mokytojo įtaka, tai reiškia, kad per maža tėvų įtaka. Kartais iki ašarų prieina, kadangi “mokytoja taip sakė”. Nors, aišku, nekuklu, tačiau visada lenkiu prie to kad mano, kaip tėvo, žodis čia nepalyginamai svaresnis už bet kokio mokytojo. Aišku, kompetencijos ribose. Pats nejaučiau jokios mokytojų įtakos tam, kas skambiai vadinama “asmenybe”, tai per daug asmeniška ir per didelė išorinė įtaka yra negerai. Tuo tarpu mokymui jokių pretenzijų nė vienam savo mokytojui tikrai neturiu.

VV., 2009-02-05 00:48:05

vyr-

“Mūsų laikais” mokytojai – dauguma – man rodos, buvo šviesesnės, inteligentiškesnės asmenybės… Gal tik išskyrus vieną kitą…

Vainius, 2009-02-05 02:44:31

vyr,

mokytojo įtaka nėra tokia paviršutiniška kaip “mokytoja taip sakė”. Mokytoja pačia savo asmenybe, laikysena ir žiniomis labai veikia vaiką. Prieš save matydamas (o mato bent po kelias valandas per dieną) supratingą, tvirtą, geranorišką, protingą, etc. mokytoją vaikas sąmoningai ar nesąmoningai ima pavyzdį, arba kitu atveju tiesiog pamato, kad pasaulyje būna ir gėrio, o tai pamačius atsiveria daugiau horizontų.

mindaugas ubartas, 2009-02-05 06:37:50

labas rytas, vyr – paskaitykit knyga “virsmo taskas” ten aprasoma daug idomiu dalyku, tarp kuriu vienas yra ir tevu bei visuomenes itaka vaikui. Gali kilt minciu… Del atlyginimu : atlyginimo pakelimo teigiamas poveikis jauciamas apie 2 savates, po to tas padidintas atlyginimas patampa savaime suprantamu:( ar tikrai reikia padidinti atlyginima 50000 pedagogu? Ar tikrai? Visiems vienodai pagal staza? Gal padiskutuokim kaip ta padaryti? Gal reikia mokyklas privatizuot?

Vyciokui: palaikau 100 % ideja, kad mokytojas turi but motyvatorius, o ne enciklopedija.

Gediminui, Burgiui : kadangi mokytojas turi viena oficialiai pripazystama motyvacini iranki t.y. Pazymi, as pritariu tam, kad mokytojas aiskiai tai suvokdamas (ne del meiles, gailescio ar kt.) naudotu ta iranki kaip jam tinkamas – priverstu mokini jaustis skoloj, kad sis veliau atidirbtu su procentais (speju, kad tai gedimino atvejis), arba individualiai uzkeltu kartele uzsispyreliams, kurie nenurims kol nepersoks t.y. Nerasys 10 kol neisspaus maximumo (man taip yra buve). Problema ar pedagogai ( ne mokytojai) teisingai atpazista vaiko psichologija, ar moka naudotis tokiu irankiu ar nesupainioja nieko. Mokytojai nepainioja, bet nezinau del pedagogu…

Laisvas, 2009-02-05 11:41:04

Mano žmona MOKYTOJA! Pradinių klasių. Kartais su ašaromis širdyje žiūriu į man mylimą žmogų. Nuo nepriklausomybės atgavimo kasmet besikeičiančios mokymo programos, kasmet didėjantis (apsurdiškas) “popierizmas”, adaptuotų mokinių integracija, valstybės, visuomenės požiūris “nusiuntė” mokytojo profesiją į paskutines pozicijas. Neskaičiavau kokį procentą pajamų išleidžiam vaistams, bet jis nemažas. Ne kartą bandžiau įkalbėti keisti darbą. Bet pamačius jos ašaras, kai prieš 15 metų buvęs jos mokinys, padaro nusikaltimą, suprantu, kad ji yra SAVO, gyvenimo skirtoje vietoje. O kai gatvėje sutinkam suaugusį vyrą, kuris jai pasako ačiū už tai kad ji buvo pirmoji jo mokytoja, supranti kad tai jos GYVENIMAS.

GL, 2009-02-05 15:19:16

Mindaugui: sutinku del psichologiniu irankiu ir del to, kad galbut jie nezino kaip jais naudotis…

Ir visgi…

Man mokantis KTUG ar KTU pirmame kurse buvo nemazai tokiu atveju, o mokantis IUB Bremene – uz tokius dalykus destytojas tikrai turetu rimtu problemu su “committee of academic integrity”…

Taigi patarimas musiskiams: jeigu norime eiti i vakarus, ne i kokia Rusija, gal pirmiausiai siekime aukstesnio profesionalumo standarto tokiuose paprastuose dalykuose? 🙂

(nors itariu kai kurie lietuviai tai vadins “saltumu”, bet tikrai manau to reikia… nes nuo tokiu dalyku iki korupcijos — vienas zingsnis)

Emkeba, 2009-02-05 18:45:38

Mokytojas negali visko mokėti ir viską žinoti. Net į galingiausią kompiuterį niekada nesutalpinsime visos informacijos ir žinių. Siekti to būtų neatsakingas žmogiškųjų ir materialiųjų resursų švaistymas.

O SVARBU yra mokytojo tobulėjimas, neatsiliekant nuo gyvenimo pokyčių, iššūkių.

Jei pritarsime tokiam požiūriui, neabejotinai kils klausimas – ar mokytojas turi galimybes tobulėti dvasiškai (įsigyti vertingas knygas, lankyti teatrus ir kt.), savo profesijos srityje (lankyti aukto lygio kursus, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, gauti kūrybines atostogas metodinei medžiagai parengti, aptarinėti mokymo problemos su užsienio mokyklų kolegomis, dalintis jų patirtimi ir t.t.) ir materialiai (nevaikštant po turgus, “skudurynus”, kad surasti pigesnį produktą, mažiau sunešiotą rūbą, nebijant, kad mokiniai pasijuoks iš nunešiotų batų ir t.t.)? Kam dėl to skauda galvą? Gal vienam kitam mokyklos vadovui, bet tikrai ne daugumai, ne švietimo skyrių vadovams, ne ministerijos valdininkams. Tad ar galime kaltinti mūsų mokytoją, kad jis atsiliko nuo pasaulio mokslo pasiekimų, kad jis nežino ir nemoka panaudoti efektyviausių mokymo metodų?

Burgis, 2009-02-05 19:35:16

Emkebai: taip, mokytojas negali VISKO mokėti, bet kažką jis juk privalo mokėti, tiesa? Kitaip koks gi jis mokytojas? Šioje svetainėje jau esu bandęs parašyti, ką kurių dalykų mokytojai turėtų žinoti, mokėti. Bet tai tik rašliava svetainėje, realiai niekas niekada išsamiai mokytojų išprusimu ir dalykinėmis žiniomis nesidomėjo ir nesidomi. Koks kiltų sąmyšis, jei kas pasidomėtų!

Emkeba, 2009-02-06 10:12:10

P. Burgis teigia, jog “… realiai niekas niekada išsamiai mokytojų išprusimu ir dalykinėmis žiniomis nesidomėjo ir nesidomi”. Ber argi mokyklų vadovai priima į darbą mokytojus, nesidomėdami jų išprusimu ir žiniomis?

Argi organizacijų vadovai neturi teisės rengti konkursus, sudaryti kompetentingas komisijas mokytojo išprusimui ir kvalifikacijai įvertinti? Pagaliau, kas yra organizacijoje atsakingas už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kompetencijos ugdymą? Ar tai ne organizacijų vadovų pareiga organizuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei sudaryti realias galimybes darbuotojui tobulėti?

Burgis, 2009-02-06 11:40:09

Emkeba: ar jūs žinote, kiek vidutiniškai metų mokykloje dirba statistinis mokytojas? Ir aš nežinau, bet spėju, kad vidurkis būtų apie 15-20. Kiek žmogus pasikeičia, užmiršta per tiek laiko? O dabar jį “egzaminuoti” galima turbūt tik Aukščiausiajam teismui leidus… Kita vertus, kur jūs matėte dalykinius testus, egzaminus mokytojams? Iš pradžių tiktų tokius dalykus viešai paskelbti internete, kad mokytojas galėtų pats pasitikrinti, savimi pasibaisėti ir … nieko nedaryti.

VV., 2009-02-07 01:03:52

Kodėl apie mokytojus turite to-o-o-okią neigiamą nuomonę?

Burgis, 2009-02-07 08:46:24

VV.: 1) todėl, kad esu turėjęs labai gerų mokytojų;

todėl, kad kasdien matau labai gerų mokytojų;
todėl, kad kasdien matau mokytojų, besistengiančių paslėpti savo visai leistiną nemokėjimą, nežinojimą;
todėl, kad 20 metų gauname blogų mokytojų “produkcijos” (negi imsite teigti, kad žmonės apskritai “debilėja”?);
todėl, kad 20 metų nėra nei kvalifikacijos kontrolės (tikros!), nei savikontrolės sistemos ir visai aišku – kodėl.

Tomas D., 2009-02-07 19:09:22

Na kodel, yra KTUG ir teisingu mokytoju. Baigiau Saules gimn., buvau vienas is tu, kuriems nepasiseke su e-KTUG, na bet kiek zinau, KTUG yra(arba buvo) geografijos mokytoja S. Dijokiene 🙂 Mokykloj baisiai neapkenciau geografijos, ko pasekoje gal 8 ar 9 klaseje, turejau penkis is eiles dvejetus. Na kaip pamoka, taip mane atsakineti, o as tikrai tingejau mokintis visas pasaulio valstybes, ju religijas, didziausias pasaulio naftos, duju, angliu, aukso ir deimantu kasyklas ir t.t. Na po to seke konfliktas su tevais, turejau viska ismokti (dabar zinau, kad Butano sostine – Timpu!), po to iskart gavau penkis ar sesis desimtukus is eiles. Tuomet ir pasirode, jog mokytojai nesvarbu kas tu esi – jai svarbu ziniu kiekis.

P.S. Vistiek tiek daug moketi moksleiviui, dar net nepriejusiam 10 klases yra tikrai perdaug 🙂

Burgis, 2009-02-07 19:50:47

Tomui: taip, Sigita Dijokienė yra viena geriausiai moksleivių vertinama KTUG Mokytoja, bet aš vis tiek prieš visų pasaulio valstybių ir jų sostinių mokymą! Bet žemai lenkiuosi Mokytojai Sigitai Dijokienei!

Irena, 2009-02-08 10:09:24

Jei mokytojas yra savo darbo entuziastas, nuoširdžiai, nepaisydamas įvairiausių reformų skersvėjų, dirba, myli (o kai reikia ir griežtai pabara už neteisingą poelgį) vaikus, jį tikrai vertins ir mokyklos administracija, ir mokiniai, ir jų tėvai. O jei mokytojas į darbą ateina su nuostata, kad ir vėl reikės laiką gaišti dėl tinginių, parazitų (jų žodžiais tariant), tai tikrai nieko doro nebus. Tik kaip atleisi tokį mokytoją? Juk už nemeilę savo darbui neatleidžiama?

Burgis, 2009-02-08 11:19:40

Irenai: Jūs pataikėte tiesiai į dešimtuką!

Austeja, 2009-02-08 13:22:43

Taip pat pritariu Irenai.

Gimnazijoje turime labai gerą lietuvių kalbos mokytoją Laimą Žukauskienę. Mokytoja dirba jau daug metų, tačiau dalyką dėsto guviai kaip trisdešimtmetė, noriai dalyvauja mokytojų suvažiavimuose ir renginiuose, kad galėtų grįžus pateikti mums naujausią informaciją. Ji objektyvi, jos visada gali visko klausti ir ji į viską atsakys. Ji net orientuojasi į kiekvieno mokinio spragas ir nurodo, ką Jam, būtent Jam, reiktų pasimokyti, į ką kreipti dėmėsį.

Turime ir kitą mokytoją, istorikę. Ji mokykloje dirba bene tiek pat metų, kiek ir lituanistė, turi net tą patį „mokytojo karjeros laispsnį“ – mokytoja ekspertė. Tačiau ji pamokų net nedėsto, per pamokas skaito delfi žinias arba žiūri youtube.com esančius juokingus filmukus. Kontrolinių užduočių neruošia pati, jas užduoda parengti savo devintokams (galite įsivaizduoti, kokie tie testai smulkmeniški ir kaip neorientuoti į istorijos brandos egzamino tematiką). Ji vieniems rašo 10 už papildytą spausdintuvo kasetę, o kiti, kurie nenori tokiu būdu pirkti pažymio, yra „išsišokėliai“ ir 10 semestre neturi. Ji mus reketuoja nešti į mokyklos fondą pinigus, nes mokytojas, kurio auklėjamoji klasė daugiausiai suneša pinigų, gauna kompiuterį ar naują kėdę (kompiuteriu mokiniai naudotis negali). Aš pati porą kartų buvau nusiųsta pas direktorių už „keliamas erezijas“, nes skatinau kolegas pinigų nenešti, kadangi mokykla jų nepanaudoja tikslingai. Beje, pagal Konstituciją mokslas nemokamas. O savanorišku aukojimu esamos situacijos nepavadinčiau.

Taigi, abi mokytojos, abi ekspertės, abi ruošia vaikus egzaminams. Lietuvių kalbos egzaminą moksleiviai išlaiko labai gerai, ir istorijos išlaiko labai gerai. Tik L. Žukauskienės mokiniai korepetitorių nesamdo, o Istorikė išstato iš kontrolinio darbo gavusius mažiau 8 ir priverčia pasižadėti, kad šiandien susiras korepetitorių.

Istorikės niekas nepajudins, nes jos mokomi moksleiviai „kelia gimnazijos vardą“, ši mokytoja gerai lupikauja – administracija laiminga. O ką mums, moksleiviams?

Burgis, 2009-02-08 14:51:05

Austėjai: jūs kenčiate nuo administracijos mafijos; labai gerai žinoma situacija, labai tiksliai ją aprašėte! Sunkiai, bet kelias tokias (jūsų istorikės tipo) mokytojas “iškrapščiau” iš gimnazijos. Sunkiai, nes visa švietimo sistema tiesiog pritaikyta tokioms: jos apsirūpina vardais, laipsniais, įtakingais globėjais, jos dalijasi grobiu (nebūtinai materialiu) su “naudingais žmonėmis”, jos dirbtinai “išpučia” savo nuopelnus – kas pasipriešins? Bet jūs turite matyti ir pasipriešinti!

Austeja, 2009-02-08 15:34:39

Kad jau nebežinau, kaip pasipriešinti. Direktorius pritaria tokiai situacijai, pats ją skatina. Mokiniai bijo ką nors daryti, nes, mano nuomone, neturi išugdyto pilietinio jausmo pasipriešinti neteisybei, nemato to kaip pareigos. Kiti mokytojai irgi bijo ką nors daryti – mūsų gimnazijoje net uždrausta steigti kažką panašaus į profsąjungą, kad mokytojai nesugalvotų dalyvauti protestuose. Priešintis bandžiau, tačiau ėmė baisiai prastėti pažymiai, o kasdieninis aiškinimasis varo į depresiją ir trukdo normaliai mokytis. Tad mamos raginimu vieną dieną atnešiau į klasės fondą tą 100 lt…

Aivaras, 2009-02-08 21:35:44

keisti tie mokytojai visgi. viena lietuviu kalbos mokytoja grupiokei rase kursini darba. suderejo solidzia sumele. spekit ar bent 5 verta darba pateike? hmm manau atspejote teisingai. na, bet toks sazines trukumas ir negabumas rasliavoms juk netrukdo mokytojauti.

ir seip mokytojai turetu buti ne kokie is universitetu ateje dvejetukinikai ar knygu zubrylos. tikriausiai mokytojais pirmiausia turetu buti geri psichologai, aukstos kulturos ir gebantys dirbti su vaikais zmones. tada gal neliktu gasliu fiziku, tvirtarankiu darbu pedagogu ar bejausmiu nukvakusiu literatu.

GL, 2009-02-09 16:23:00

Austejai:

ar ne paprasciau butu

– paprasciausiai pakeisti mokykla ir tada visa istorija (iskaitant mokytojos ir direktoriaus vardus) nusiusti kokiam dideliam laikrasciui? Nesu tikras jie jusu seima del to paduotu i teisma, ar dar ka nors padarytu…

arba

– parasyti laiska su visomis detalemis dabartiniam svietimo ministrui (kuriuo manau kur kas labiau galima pasitiketi tokiais atvejais, nei ankstesniais), prasant apsaugoti jusu anonimiskuma…

Zinau, ne visi zmones megsta toki ziauru konfliktini metoda, bet kartais reikia (kai atitinkama individai visiskai jau neturi ne trupinio gedos ar zmogiskumo…)

GL, 2009-02-09 16:24:04

(atleiskit uz klaidas… :))

Austeja, 2009-02-09 20:09:29

GL: mokyklą pakeisti būtų kebloka – iki egzaminų liko mažiau nei šimtas dienų. Apie didelį laikraštį ir Švietimo ministeriją taip pat galvojau, ypač šiandien, kai istorijos mokytoja leptelėjo, kad bandomuosius egzaminus ištaisys taip, kaip pati sugalvos (ji leidžia mokiniams, pasirinkusiems dalyko A lygį nesimokyti ir vietoj atsiskaitymų nešti į kabinetą materialinį gėrį – rėmelius, vazonus, įmautes, aksesuarus kompiuteriams, už ką ir įvertina. Kadangi bandomąjį egzaminą direktoriaus nutarimu privalo laikyti visi A lygio mokiniai, kad gavusius mažą balą administracija turėtų laiko atkalbėti nuo egzamino laikymo, o daugelis moksleivių šiemet net neatsivertė istorijos vadovėlio ir yra nusigandę dėl pažymio, tai istorikė nuramina juos, kad visi “susimokėję” gaus 100%).

Aišku, svarbiausia – valstybiniai egzaminai! Jie viską ir parodys. O tokius įvykius tikrai pasistengsiu paviešinti. Tik labai baisu tai daryti dabar, dar negavus atestato. Dar bijau, kad niekas iš autoritetingų asmenų nepalaikys, ir liksiu be teisybės ir sugadintais nervais.

O baisų baisiausia, kad tokie dalykai dedasi Gimnazijoje, į kurią stojau dėdama daugybę vilčių, į kurią kasryt važiuoju 30 km per didžiausius miesto kamščius. Gimnazijos nebepateisina jų vardo – jau geriau būčiau likus savo rajonėlio mokykloj – ten ir olimpiadom paruošdavo, ir vaikai ne ką kvailesni, ir skaitykloj tylu. Pas mus nėra nei vieno mokytojo, kuris sistemingai ruoštų moksleivius olimpiadoms ar konkursams, nors norinčių per akis, pirmuosius dvejus metus tik ir prašinėjom mokytojų, kad duodų bent kokią rimtesnę knygą paskaityt. Šiemet mano draugas ruošėsi informatikos olimpiadai. Mūsų informatikos mokytoja ne tik kad nemokėjo tiek, kad padėtų pasiruošti, bet dar ir nedavė reikalingos literatūros, nes manė, kad mokykla tokios neturi. O turėjo.

Gerai, gana bėdavotis 🙂

GL, 2009-02-09 20:23:39

Austejai:

sutinku, gal sitomis aplinkybemis keisti mokykla butu sunkoka… bet ministrui tiesiogiai (ne per kokius nors tarpininkus-valdininkelius) parasyti galbut padetu. Aisku tik labai nedidele galimybe, kad jis ka nors padarys, bet net jeigu ir padarys, tau nuo to blogiau netaps…

Del gimnaziju – ne kaip KTUG, is kai kuriu kitu gimnaziju deja yra belikes tik vardas…

O kalbant bendrai butu galima pasiulyti inicijuoti “korupcijos svietimo sistemoje atsiliepimu centra”, i kuri zmones galetu raportuoti apie blogiausius (t.y. panasius) atvejus, ju anonimiskumas garantuojamas ir po to atliekamas tyrimas – panasiai kaip yra su vokeliais imonese… Ir atlikus tyrima ir paaiskejus tiesai, svarbiausi kaltininkai butu atleidziami is darbo be teises legaliai dirbti svietimo sistemoje kuri laika ar visa gyvenima…

Austeja, 2009-02-09 20:41:15

GL: reikėtų pasidomėti, gal kažkas panašaus jau yra, bent jau neoficialiam lygmeny. Jei nėra, gal teisės studentams būtų įdomi tokia žmogaus teisių gynimo forma :)) Beje, tokie reikalai turėtų būti įdomūs moksleivių sąjungoms ar moksleivių parlamentui…

GL, 2009-02-09 21:25:41

Nesu tikras kaip yra su moksleiviais, bet kalbant apie studentu atstovybes ir sajungas – manau, kad jie patys yra gana korumpuoti ir neprogresyvus…

Mano bendradarbe pasakojo, kad Graikijoje studentu sajungos turi tam tikra itaka skiriant/aukstinant pareigose ir pan. profesorius, todel tu studentu atstovybiu atstovai, kurie dazniausiai yra vieni prasciausiu studentu, naudoja sia itaka santazuodami profesorius ir bandydami pasididinti pazymius :]

Atsakymas, 2009-02-09 21:53:34

Austėjai: nuliūdinsiu, bet iš visi pažįstami teisės studentai domisi tik būsimu uždarbiu, o ne kažkieno teisių gynimu (gal paprasčiausiai pažįstu ne tuos studentus?). Tik stebiuosi štai dėl ko: kada pas Jus mokykloje atsirado dar viena istorikė ekspertė? Kiek teko girdėti, ekspertė buvo tik J.J. ir ta išėjo…

GL, 2009-02-09 22:13:21

Del mokiniu teisiu gynimo:

– sutinku, cia reikia ne teises studentu, o paprasciausiai entuziastu is visu sriciu, kurie negali pakesti panasiu korupcijos atveju, kai jau nuo vaikystes moksleiviai yra stumiami i panasu slamsta…

Jeigu kas organizuotu, as labai mielai prisideciau, ir bandyciau kiek galima padeti, patarti… (mano email’as: [email protected])

Manau nemazai zmoniu sioje svetaineje ar http://diskusijos.ktug.lt taip pat sutiktu prisideti… 🙂

GL, 2009-02-09 22:13:51

Del mokiniu teisiu gynimo:

Jeigu kas organizuotu, as labai mielai prisideciau, ir bandyciau kiek galima padeti, patarti… (mano email’as: [email protected])

Manau nemazai zmoniu sioje svetaineje ar diskusijos.ktug.lt taip pat sutiktu prisideti… 🙂

Austeja, 2009-02-09 23:31:14

Atsakymui: Regina Juozokienė. Gyrėsi, kad išleidus dviejų dalių konspektų knygą ir dar kažką padarius pakilo iš metodininkės “laipteliu aukštyn”. Po metodininko lyg ekspertas..? Jei klystu, pataisykit 🙂

Atsakymas, 2009-02-10 00:26:53

Austėjai: Jūs absoliučiai teisi – po metodininko aukštesnis laiptelis yra ekspertas. Gaila, kad dabar taip labai vertinami konspektuotojai… 🙁

Albertas, 2009-02-11 09:20:37

Deja, kas parasyta straipsnyje, visa tai yra tiesa. As pats dirbau vokieciu kalbos mokytoju o veliau ir destytoju, 4 kvalifikacijos kelimo kursai Vokietijoje, ir zinau, kad nera kada uzsiimti pagrindiniais profesiniais dalykais po darbo – tobuleti, gerinti savo darbo metodikas, rasyti straipsnius, iedkoti nauju informaciju tiek destomojo dalyko tema, tiek bendruju dalyku temomis. Visa kita laika, kuris buvo skirtas mokytojo “namu darbams” teko praleisti “uzkalinejant pinigus” vertimais tokiose specifinese sferose kaip ekonomika, teise, technika. Bet veliau jau neitilpau i ir i reikalavimus vertimams, nes atsirado vertimo programos, kuriu nusipirkti neistengiau, del nuolatinio begimo drabuose krito kalbines kvalifikacijos. Taigi, nusispjoviau i viska ir isvaziavau i Norvegija dirbti paprastu darbu. Stai kokia mano puiki karjera zemyn vien per finansus. As turiu seima ir neesu koks nors materialinis mazochistas, gyvenantis vien is idejos. Man juk reikia islaikyti savo seima. O jeigu musu valdzia mokytojams nenori moketi normaliu atlyginimu, tai bent jau tada tegul buhalteriskai irodo ir ismoko, kaip ir kokiu budu reikia idejomis apmoketi banko saskaitas!!!

Linas, 2009-02-11 19:11:07

Austėja,

Mano nuomonė apie mūsų istorijos mokytoją skiriasi. Man pasirodė, kad tu apie ją pasakoji sutirštintomis spalvomis. Tu paminėjai faktus, kurių aš negalėčiau patvirtinti, nors 100% lankau istorijos pamokas.

Istorijos mokytoja niekada pamokos metu neskaito jokių internetiniu portalu, juolab, nežiūri juokingų „Youtube.com“ filmukų. Tavo žodžius vertinu kaip šmeižtą. Mano nuomone ji labai gerai išmano ir dėsto savo dalyką, moka sudominti mokinius. Ypač pabrėžčiau jos išleistus istorijos kurso konspektus, kuriuos naudodamas žymiai lengviau įsisavinau žinias ir mano 10,11 klasių metinis pažymys buvo 10.
Dėl istorijos žinių vertinimo. Akivaizdžiai suprantama, kad tuos mokinius, kuriuos mokytoja ruošia istorijos abitūros egzaminui, vertina griežčiau bei iš jų reikalauja daugiau. Manau ir tu gali patvirtinti, kad tik gerai paruoštas mokinys gali gerai išlaikyti egzaminą. Yra sena rusų kareivių patarlė: „Sunku mokymuose, lengva mūšyje“. O gal tu manai kitaip?
Dėl mokyklos labdaros fondo pinigų: šio fondo tikslas ir realiai pasiektas rezultatas yra gražūs kabinetai, geros mokymosi sąlygos. Šio fondo veikla yra absoliučiai skaidri. Labai gaila, kad švietimo ministerijos skiriamų lėšų nepakanka mūsų mokymo poreikiams. Tavo žodžius dėl „reketo“ vėlgi vertinu kaip šmeižtą, o tai yra nusikalstama veikla.
Tu minėjai savo depresiją. Pastebėjau, kad dažnai be priežasties praleisdavai pamokas. Labai dažnai tavo pavardė buvo linksniuojama dėl nepateisinto pamokų lankomumo.Ar tai tik nebus tavo depresijos priežastis?

Linkiu tau nusiraminti, susikaupti egzaminams ir gauti geriausius įvertinimus.

Linas Čekanavičius

Austeja, 2009-02-11 19:52:05

Nenorėjau toliau rašyti apie esamą situaciją, kadangi mano nuomonė pasiekė istorijos mokytoją. Kilo skandalas, dėl savo minčių jaučiu spaudimą tiek iš mokytojų, tiek iš bendraklasių, kurie yra kurstomi tos pačios mokytojos.

Linui:

suprantu tave, kad dėl mano paviešintos padėties gali kentėti tavo pažymiai. Tačiau tai, ką rašiau, yra mano nuomonė, aš ją galiu paremti.

Bet jeigu ji nebūtų teisinga, ar būtų kilęs toks skandalas, ar tu čia rašytum ir bandytum R. Juozokienę teisinti, o taip pat ir kibti prie manęs?

Jaučiuos įžeista dėl tavo paskutinio komentaro. Manęs nebuvo spalio mėnesį, nes buvau išvykus į JAV, dalyvavau tarptautinėje mainų programoje. Jeigu daugelis mokytojų, tarp jų ir auklėtoja, tai suprato kaip “gastroles” ir “bereikšmius pamokų praleidinėjimus” – tai jų problemos. O lankomumo ataskaitas galima visada peržiūrėti, jos archyvuose 🙂

Miller, 2009-02-11 20:03:48

O įdomiai čia padiskutavote. Bėda tampa tada, kai hiperbolizuoji arba įsivaizduoji esąs veidrodžių karalystėj 🙂

Regina Juozokienė dvejus metus mane privertė dažną savaitgalį skirti Napoleono laikams ar Švietėjų idėjoms, besimokant net iš trejų vadovėlių. (9-10 kl.), kaip žinia, tai ne dabartinis A kursas.

Deja negaliu atpasakoti nuotaikų, tvyrančių istorijos kabinete pastaruosius dvejus metus kaip tai bando daryti Austėja, tačiau tai, ką išmokau per tą laikotarpį, praleistą minėtos mokytojos pamokose, iki šiol padeda bent sesei ruoštis kiekvienais metais patikros egzaminams.

Keisčiausia man tapo tai, kad čia pasižymėjusi mano bendraklasė dar visai neseniai šmeižė taip pat minėtą lietuvių kalbos mokytoją-ekspertę, o dabar ji staiga tampa etalonu. Taigi kaip įtikti moksleiviui? Juk vieną dieną mokinys per lietuvių kalbos pamoką besičiaukšdamas gers arbatą, kitą – konspektuosis ir gers informaciją, o trečią – išvis nebepasirodys. Visgi sakau: viskas didžiąją dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Kas jei ne mes, skaitys; mokysis; pasakos; gyvens? Mokytojas – pradinis tarpininkas, bet jei jis neišmokys mūsų pačių atsirinkti informacijos, jos taip ir nebemokėsim atsirinkti.

Nesivelsiu į rinkliavos diskusiją, kadangi tai opus klausimas ne tik mokyklos ribose, bet ir valstybės. Nepaisant to, kad ši „mokesčių sistema“ egzistuoja daugiau nei ketverius metus, daugiau gavau nei atidaviau, kadangi stengiausi gauti stipendiją. O taip nedraskiau akių direktoriui ir neskriaudžiau šeimos kišenių. Kam tas “don kichotiškas” kariavimas?

Taip pat norėčiau įvardinti ir mano akimis matomą nemažą problemą mokytojų pertekliuje. O juk taip ir nukentėjo ir Albertas, dabar „sizifiškai“ dirbdamas. Teko mokytis klasėse, kur maksimalus mokinių skaičius siekė 18 ribą, nors suolų skaičius – 32. Taip yra sąlygos beveik dvigubai daugiau mokinių vien tik sėdėjimui klasėse, bet tai juk joks mokytojo, elektros, šilumos švaistymas, ar ne? 🙂 Ir visai natūralus procesas, kai galbūt kartais mokinių žinios perkopia mokytojų, kai sėdėję, klausę, mokęsi žymiai mažiau nei dabar tai darome mes. Ir iškart norėčiau paminėti XX a. J.Vienožinskio menų mokyklos situaciją, kai K.Šklėriaus valdžioje susidaro streikai mokinių, kurie tuo metu buvo nepatenkinti 6 metų stažo „menininkais-profesionalais“. Kaip baigėsi streikai? Mokiniai, baigę arba ne, išvažiavo į aukštąsias Vokietijos ar Prancūzijos meno mokyklas. Ir visai panašią situaciją matome dabar, tik „truputį“ didesniu mastu.

Miller, 2009-02-11 20:11:29

O įdomiai čia padiskutavote. Bėda tampa tada, kai hiperbolizuoji arba įsivaizduoji esąs veidrodžių karalystėj 🙂

Taip pat norėčiau įvardinti ir mano akimis matomą nemažą problemą mokytojų pertekliuje. O juk taip ir nukentėjo ir Albertas, dabar „sizifiškai“ dirbdamas. Teko mokytis klasėse, kur maksimalus mokinių skaičius siekė 18 ribą, nors suolų skaičius – 32. Taip yra sąlygos beveik dvigubai daugiau mokinių vien tik sėdėjimui klasėse, bet tai juk joks mokytojo, elektros, šilumos švaistymas, ar ne? : ) Ir visai natūralus procesas, kai galbūt kartais mokinių žinios perkopia mokytojų, kai sėdėję, klausę, mokęsi žymiai mažiau nei dabar tai darome mes. Ir iškart norėčiau paminėti XX a. J.Vienožinskio menų mokyklos situaciją, kai K.Šklėriaus valdžioje susidaro streikai mokinių, kurie tuo metu buvo nepatenkinti 6 metų stažo „menininkais-profesionalais“. Kaip baigėsi streikai? Mokiniai, baigę arba ne, išvažiavo į aukštąsias Vokietijos ar Prancūzijos meno mokyklas. Ir visai panašią situaciją matome dabar, tik „truputį“ didesniu mastu.

Burgis, 2009-02-11 20:14:28

Moksleiviams: fizikai žino – sistema negali išsamiai diagnozuoti pati savęs. Diskutuokime, bet palikite rezervą, kad nuomonė dar nėra įrodymas. Audiatur et altera pars – tebus išklausyta ir kita pusė. Bet vargu, ar “kita pusė” čia užklys… Gal užklys daugiau ją pažįstančių?

Adomas, 2009-02-11 20:37:49

LR Konstitucijos 33 straipsnis:

Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.

matematikos mokytoja, 2009-02-11 20:54:35

Adomui. Mokytojai nėra valstybės tarnautojai, o tik viešųjų paslaugų teikėjai.

Kita pusė, 2009-02-11 20:56:42

taip, yra ir daugiau ją pažįstančių, visų pirma, norėčiau pastebėti, kad labai jau stipriai reaguojama į vieno mokinio nuomonę.

atvirai pasakius, tai, kad mokytojai daro nuolaidas tiems, kurie nelaiko egzaminų yra vieša paslaptis. ir taip tikrai daro DAUGUMA, (taip, kad nebūtina užsipulti vieną vargšę mokytoją) ir tai daro mokinių labui. tokiu būdu mokiniai gali susikoncentruoti į jiems aktualiausius mokomojo plano dalykus ir pasiruošti jiems geriau.

Austėjos komentaras buvo gana savanaudiškas, nes, esu tikra, ruošdamasi istorijos egzaminui ji guana nuolaidų iš kitų dalykų mokytojų, kurių egzamoino laikyti neketina (kad ir pavyzdžiui matematikos)ir be to, šitaip išlieti susikaupusį pyktį, ant mokytojo truputį vaikiška, juk visada galima eiti ir pasiklabėti, o ne šmeižti už akių. Ir galiausiai, jei tai būtų nuomonė, ji turėtų būtų pagrįsta ir sakoma į akis kaltinamam žmogui.

GL, 2009-02-11 20:58:17

Na sunku kam nors is musu ka nors cia komentuoti, nes mes nezinome situacijos (nors nepatikeciau, kad tokie dalykai kaip DELFI/youtube narsymas pamoku metu ar klases laptopo naudojimas asmeninems reikmems butu visiskai isgalvoti…)

Kaip bebutu, bet kurioje is dalies korupcineje situacijose visada bus suinteresuotu asmenu, kurie itariamaji/-a visaip gins, nepriklausomai nuo realios kaltes buvimo/nebuvimo…

Visgi persasi isvada, kad tokiems reikalams tikrai butu gerai tureti nepriklausoma komisija, kuriai butu galima pusiau anonimiskai pranesti apie itartina situacija, ir ji rimciausius atvejus pati isnagrinetu be isankstinio perspejimo… Viesumoje tokiu dalyku padaryti niekada nepavyks, nes visuomet prasides skandalai, zmoniu priesinimas, kersijimai ir pan.

Adomas, 2009-02-11 21:00:41

Matematikos mokytojai

Sorry, o ką, mokytojų negalima kritikuoti? Arba kitaip – kritikuoti galima, bet mokytojams leidžiama persekioti už kritiką. Gal Lietuva jau prisijungė prie Baltarusijos?

matematikos mokytoja, 2009-02-11 21:11:50

Kritikuoti galima, šmeižti – ne. Kas gali paneigti, kad vienos anoniminės moksleivės pareiškimai ar fantazijos nebuvo šmeižtas? Net jei tai tik priešegzamininės depresijos apraiška, minėtai mokytojai ne lengviau. Beje klientai visada gali pasirinkti kitą paslaugų teikėją, jei nepatinka šitas. Kitoje grupėje, kitoje įstaigoje. Jei ten buvo taip blogai kam kentėti? Kaune daug kitų gimnazijų ar vidurinių mokyklų.

Adomas, 2009-02-11 21:23:08

Gerb. matematikos mokytoja,

aišku, Jūs ginsite savo gildiją. Jūs kalbate kaip gerb. Landsbergis (kas galėtų paneigti…). O jei tai nėra šmeižtas? Ir kalbate tikrai kaip tikra mokytoja – “Kaune daug kitų gimnazijų ar vidurinių mokyklų”. Tai juk tiesioginė nuoroda – dink iš mūsų mokyklos. Bet aš perfrazuosiu pačios mokytojos žodžius – ko mokytojai streikuoja, skundžiasi? Yra juk kitų darboviečių.

Burgis, 2009-02-11 21:36:35

Kaip čia atsitinka, kad aš vis dažniau atsiduriu ne mokytojų, o moksleivių pusėje? Ir šiuo atveju… Neteigiu, kad Austėja teisi, bet JEI teisi? Kodėl iškart atsiranda ginančių mokytoją, neįrodžius, kad moksleivė neteisi? Kam lengviau pačiam apsiginti – mokytojui ar moksleiviui? Stokime silpnesniojo pusėn. Ko vertas mokytojas, jei menko šmeižiko nepajėgia “pastatyti į vietą”? Koks kilo sąmyšis, kai “Dialogas” perspausdino mano internetinį komentarą “Gimnazijoje įsiveisė parazitų”! Seniausiai tai buvo, o štai prieš savaitę viena provincijos mokytoja telefonu pasakė, kad mane neakivaizdžiai pažįsta kaip tik po tos publikacijos ir pareiškė užuojautą, kad aš “nutrūkau”, dabar gailiuosi. “Nieko aš nesigailiu!” – pasakiau tai mokytojai. -“Niekada viešai nerašau nepagalvojęs, todėl niekada ir “nenutrūkstu”. Ir pasidžiaugiau, kad parazitai gimnazijoje išnyko. Reikia mokėti naikinti!

Pagalvokime: jei bent 10 proc. Austėja teisi, tai jai reikia padėti, o ne mokytojai. Ir geriausiai padėti galėtų Austėjos minima mokytoja. Bet jei Austėja neteisi – mokytoja apgins savo garbę taip, kad šimtą metų niekas daugiau necyptels…

GL, 2009-02-11 22:00:32

Taip!

Jeigu tarkim as buciau mokytojas, ir kas nors pradetu kalbeti apie mane 100% nebutu dalyku as arba nekreipciau demesio, arba paprasciausiai paklausciau to zmogaus “is kur jis/ji visa tai ismaste?” ir pan… Be to manau, kai kuriuos kaltinimus patikrinti turetu buti gan nesunku…

O kai zmogus (bent is dalies) kaltas, is karto prasideda “koaliciju pries skundeja” kurimas, skandalai, zmoniu nuteikinejimas ir t.t.

Taigi, bent jau is aprasytos reakcijos persasi isvada, kad bent kazkiek % (kiek – cia kitas klausimas) Austeja tikrai teisi… Net tokie kaip Linas sako kad ji paprasciausiai “pasakoja sutirštintomis spalvomis”, o ne kad “tiesiai sviesiai meluoja”…

Saula, 2009-02-11 22:57:24

Gediminai,

dar Tu jaunas. Pavyzdys truputį ne į temą. Bet iliustruojantis. Kai buvau jauna, tikėjau, kad „nebūna dūmų be ugnies“. Sūnų pykindavo važiuojant autobusu, tai į Ukmergę pas mamutę grįždavau viena (vyras likdavo su sūnum). Kol sykį drauge važiuojanti klasiokė paklausė, kaip sekasi antroje santuokoje. Na, ir kvatojau (niekada su vyru nesipykom po šiai dienai – iš viso galiu pykti tik 3 min.:-)) Pasirodo gandas pasklidęs – visi „santechnikai iš Ukmergės“ informuoti 🙂

Štai tada supratau, kad ir be ugnies gali būti dūmai (jokių ten 10%).

Čia Gediminui (NE Austėjai). Kai dar nebuvo mokyklose psichologų, turėjau mokinę, kurios, kaip Tu, Gediminai, rašai: „paprasčiausiai paklausiau: „Iš kur ji visą tai išmąstė?““. Ji tokius triaukščius pažėrė. Aš vėl. Ramiai, arbata pavaišinau. Bet nepavyko išsiaiškinti, taip ir likau „kupranugaris“…. 🙂 Kalbėjau su mama (atsargiai, visai kita dingstimi)…. Tai ko gero buvo vienintelė „neišspręsta situacija“. Nežinau, kokie prieštaringi jausmai apėmė vėliau, kai sužinojau, kad mergaitei nustatyta psichinė liga.

O dabar, Austėja,

sąžiningiausia būtų buvę kalbėtis su pačia mokytoja. Kiek esu girdėjusi apie ją atsiliepimų, visi teigiami. Nustebino Jūsų nuomonė. Niekada nepuolu ir neginu nei vienos pusės, kol abiejų pusių neišklausau. Kol kas visi matome tik aisbergo viršūnę – o gal tai miražas? 🙂

Gal geriau „Neteisk, ir nebūsi teisiamas“…

Arba „Petro pasakyti žodžiai apie Joną daugiau pasako apie Petrą negu apie Joną“ 🙂

GL, 2009-02-11 23:47:03

Na cia ir pasirodo musu provincialumas… Butent tai, kad “visi apie tai sneka” ir atrodo kaip svarbiausia priezastis skandalui… Jeigu rimti zmones nekreiptu demesio i tai ka kas pletkina (is kazkieno galbut nesveiku fantaziju), nebutu viso sio aziotazo…

Jeigu kas nors sumastys ir parasys kokioje interneto diskusijoje, kad as gejus, korumpuotas, susijes su uzsienio spectarnybom, ruosiu perversma valdziai ar dar ka nors, ar as imsiu vaikytis ar persekioti ta zmogu?? 90%, kad nekreipciau demesio, o daugiausiai – parasyciau, kad visa tai – niekingas melas, ir tuos, kurie domisi, paraginciau patiems ieskotis faktu…

Aisku viesiems asmenims, tokiems kaip politikams, kuriu darbas ir karjera priklauso nuo ju populiarumo galbut tai negalioja (ir del to kartais jiems verta kreiptis i teisma del smeizto – nors net ir tais atvejais: vietoj to kad pirma kreiptis i apsmeizusi zmogu, kad jis/ji atsiimtu teiginius, o priesingu atveju eiti tiesiai i teisma, pirmiausiai viskas detaliai aprasoma ziniasklaidai…)

Pabaigai: maziau rupinkimes tuo, ka “visi santechnikai is Ukmerges” galvoja, ir viskas bus lengviau…

Saula, 2009-02-12 00:21:18

Būtent.

Ir skaniai pasijuokti iš absurdiškos situacijos. Beprasmiška ginčytis ar įrodinėti. Tiesiog – ŽINAU, kad taip nėra, nebuvo; na, nesu kupranugaris, kad ir kaip iš visų pusių vertinčiau 🙂

Dar paanalizuoju, kaip, iš kur visa tai galėjo kilti – logikos mankštai. Ir viskas.

Be pykčio. Pozityvus matymas.

Tik kartais nesusivaldau – ne vietoj prunkšteliu, bendraudama su tuo žmogum (darbas…), bet kosteliu ir išsisuku 🙂

matematikos mokytoja, 2009-02-12 15:00:26

B.Burgiui. Kai kalbate apie moksleivius Jūs atsiduriate jų pusėje, nes iš tikrųjų pažįstate tik KTUG moksleivius, o tai nieko bendro neturi su “vidutiniu” Lietuvos moksleiviu. Būdamas tų moksleivių, kurie mokosi Jūsų gimnazijoje pusėj ir gindamas juos, dažniausiai esate teisus (gal). Deja, šiuo metu Lietuvos mokyklose situacija yra tokia, kad silpnesnioji pusė yra mokytojas, ne moksleivis, nes klientas visada teisus. Ar tikrai tiek daug ginančių mokytoją? Paskaičiuokite komentarus šioje diskusijoje. Dauguma puolantys. Ir kodėl gi negalima mokytojos ginti?

Ginu, 2009-02-12 16:02:32

Pritariu KITAI PUSEI, kad dauguma mokytojų kažkiek nuolaidžiauja nelaikantiems jų dėstomo dalyko egzamino, ir bent jau manoma nuomone, tai yra ganėtinai teisinga 😉

R.Juozokienė yra tikrai stipri istorikė (bent jau taip pasirodė, kai dėstė man 9-10 klasėj), gal jos dėstymo metodai ne visiems yra priimtini, bet juk visiems geras nebūsi…

Dabar Austėjai:

tikras lietuviškas požiūris ‘jei man blogai, tai ir kitiems bus blogai’ (čia vėlgi apie tai, kad nelaikantiems egzamino rašomas aukštesnis pažymys)
pinigus į mokyklos fondą Juozokienė ragina nešti ne kaip istorijos mokytoja, o kaip mūsų klasės auklėtoja (taigi, čia nieko bendra su jos dėstymu ir pamokom neturi). Ir pritariu Linui, kad ‘rinkliavos’ rezultatas mokykloje yra akivaizdus. (Beje, kompiuteriu mokiniams naudotis GALIMA 😉 )
linkiu aš tau dažniau vaikščioti į pamokas, negadinti nervų nei sau, nei kitiems (depresija baisus dalykas), mokytis istoriją, iš egzaminų surinkti po 100% ir sėkmės gyvenime! 😉

Lino draugas 100%, 2009-02-12 18:06:57

Sveiki, tik šiandien susipažinau su Jūsų visų nuomone apie mokytojus, konkrečiai, apie R. Juozokienę. Suprantu, kad daugumai žmonių, kurie išgirdo gerb. Austėjos jaudinančią istoriją (jei reikės psichologo pagalbos, kreipkis į draugus, kurie visad šalia) apie baisiąją mokytoją, pasidarė skaudu, kad vargšė mergaitė tapo mokymosi sistemos auka. Todėl norėčiau greitai ir glaustai Jums papasakoti apie Austėją.

Susipažinau su ja 9-oje kl., Rugsėjo pirmąją. Pirmas įspūdis, pradėjus bendrauti su Austėja yra maždaug toks: “Kokia šauni mergaitė! Kaip protingai kalba! Beje, labai maloni.” Tačiau vienas mano pažįstamas, mokęsis su “šauniaja mergaite” 5-oje – 8-oje klasėje, teigė, kad mūsų klasė greitai pakeis nuomone apie ją… Pamaniau, kad jis kalba nesąmones.

10-a klasė. Austėja tampa asmenybe “jums iki manęs dar toli, o toli”. Pastebimai mažiau žmonių su ja bendrauja.

11-a klasė. Su Austėja bendrauja vienas kitas žmogus, tie patys retai. Įsibėgėjus mokslo metams ji pakeičia lietuvių kalbos mokytoją, bet toks sprendimas nieko per daug nenustebino, nes Austėja jau buvo atsiskleidusi, kaip “įdomi asmenybė. Klasės dalis, kuri neturėjo su ja pamokų beveik pamiršo apie jos egzistavimą, nebent išgirsdavome kažką iš serijos “Austėjos metamorfozės”.

12-a klasė. Kažkur mokykloj yra depresuota Austėja. Šiandien jai neįtinka tas, o rytoj kitas. Taip ir gyvenam.

Tikiuosi, kad bus lengviau įsijausti į Austėjos ir R. Juozokienės istoriją. 🙂

Austėja,

sveikinu, esi pastebėta. Viename iš savo komentarų minėjai, kad nebenori tęsti apie R. Juozokienę, nes ši informacija pasiekė ją pačią. Vaje! Tikrai apie tai nepagalvojai…

Antra, kaip jau sakė Linas ir “ginu”, reikėtų dažniau apsilankyti mokykloje, kad galėtum gilintis į jos problemas. R. Juozokienė yra reikli mokytoja, daug žmonių ją gerbia kaip istorikę, tačiau ji pasidomi lankomumu…

Trečia, gerbiu Liną. Puikus žmogus. Jo informacija, pateikiama apie R. Juozokienę, patvirtinu, yra atspindinti realybę. Na, gal mums su Linu atrodo kitaip, nes dar nepersirgome depresija…

Austėja, kai persirgsim depresija, būtinai su tavimi susisieksime ir pasidalinsime įspūdžiais! Neneigiu, gal ir mes pakesime nuomonę apie dėstančius mokytojus. 🙂

Sėkmės!

Austeja, 2009-02-12 18:57:53

Sveiki visiems.

Bendraklasiai, kas vyksta? Jūs pykstate ir mintis liejate čia, tačiau kodėl niekas nepriėjote ir niekada manęs nepaklausėte, kodėl aš tai parašiau, kodėl aš taip manau, kodėl rašau apie rinkliavas ir kodėl tai susieju su pažymiais?

Rašote, kad nekalbėjau su auklėtoja ir šmeižiu už akių. Netiesa. Su auklėtoja ir apie priverstines rinkliavas, ir apie pažymių neteisingumą kalbu jau nuo praeitų metų, tiek asmeniškai, tiek bendrai, klasėje, visiems jums girdint. Kalbėjau ir prieš rašant komentarą. Kalbėjo ir mano tėvai.

Baikime čia “stumti”, susirinkime ir pasikalbėkime! Aš, Jūs, auklėtoja, kas tik nori gali prisijungti! Kodėl tiek auklėtoja, tiek jūs viską darote slaptai, kodėl nepasirašote vardais (vienas Linas išdrįso)? Ko JŪS bijote, jeigu jaučiatės teisūs?

Ginu, 2009-02-12 19:34:17

Nebijau. Auguste 😉

Austėjos tėtis, 2009-02-12 21:50:40

Sveiki,

na, pasismaginom, tai gal užteks? Problema sena, kaip ir visas pasaulis. Užbėgsiu už akių – rinkliava. Aš dirbu, moku valstybei mokesčius, didelius, tarp kitko. Jei valstybė ir mokykla nemoka ar nesugeba tvarkytis su surinktais mokesčių pinigais, tai ne Austėjos ir ne mano problema. Bet…

Aš turiu susirašęs savo dukros persakytus žodžius, kuriuos ji išgirdo iš Auklėtojos. Esmė tokia:

“…atnešk į fondą 50 Lt, nes pamatysi, kas tau bus…”;

“… nešk pinigus arba yra ir kitų mokyklų”;

“… atsiimsi už praeitus ir užpraeitus metus, kai su motina dėl pinigų man nervus gadinai”. Smulkmenėlė, šie žodžiai nėra iš diktofono, tai žodžių tvarka gali skirtis, bet esmė yra tokia. Svarbiausia, aš dukra tikiu. O ar tiki klasiokai? Dabar rašote: “Austėja, kai persirgsim depresija, būtinai su tavimi susisieksime ir pasidalinsime įspūdžiais!”. Matote, daugiskaita. Gal visi sergam ir to net neslepiam? Kai už neatneštus į fondą pinigus kenčia mokinys, tai yra žiauru. Rytoj – istorijos bandomasis egzaminas!!! Auklėtoja – istorikė. Aš užvakar sumokėjau 50 Lt į tą fondą. Tai gal baikim psichologinį karą? A? Tik ar viskas perkama pinigais?

O dabar kita tema. Aš taip pat mokiausi, įgijau aukštąjį išsilavinimą, septyniolika metų dirbu pagal specialybę, turiu, patikėkit, turiu gyvenimiškos patirties. Pastebėjimai. Vaikučiai, nelyskit be muilo ten, iš kur po to sunku išlysti. Sąžinė yra viskas. Jūs galite ją laikinai užmigdyti, bet ji primins apie save. Visada. O ypač tada, kai to nesitikėsit. Plaukit pasroviui, jei norite. Žinote, yra sąvoką “banda”. Nebūkit ja. Pasiduosit dabar, pasiduosit ir ateity. Skaitot laikraštukus? Darbuotojai nesugeba ar nenori pasipriešinti darbdavių savivalei ar pan? Ir t. t. ir pan? O kaip sugebėsi? Kaip apginsi savo įsitikinimus, jei abejingumas ir kerštas (už savo pastabas, savo įsitikinimus, savo pažiūras) ateina iš mokyklos? Subręskit. Subręskit anksčiau laiko. Matote, kad pažymius užkelia? Valio! Bet gyvenime taip nebus. Mokėsit visa kaina. Tai gal pradėkim iš tikrųjų mokytis dabar?

Pabaigai. Jei užgauliojimai ir persekiojimas už išsakytas viešas mano dukros mintis demokratinėje šalyje peraugs į žlugdymą, kerštą ar pan., aš, Austėjos tėtis, pasinaudosiu visomis demokratinės valstybės suteiktomis galimybėmis. Tuo net neabejokite.

Ramas, 2009-02-12 22:33:54

Sveiki, kaip matau cia uzvire gana idomi diskusija. As pats mokausi toje pacioje Kauno gimnazijoje ir tikrai nesutinku su Austejos nuomone del “reketo”. As visus metus saziningai nesiau tuos 10lt per menesi ir tikrai to nesigailiu, nes matau rezultata. Tvarkingi kabinetai, sutvrakyta sporto sale, daugumoje kabinetu irengti projektoriai su ekranais, taip pat visusuose kabinetuose yra kompiuteriai. Mokytojai pasinaudodami siais privalumais pamokas padaro idomesnes ir tai tikrai pagerina mokymo kokybe.

O del Juozokienies tai galiu pasakyti tik tiek, kad ji tikrai nera auksine. Atsimenujos pamokas, kai mes prisibijodavom, kad ji musu nepakviestu atsakineti, taciau ji tai dare ne del to, kad numustu musu pazymi ar dar kaip nors mus pazemintu, ji tiesiog is musu sitaip kazka isspaude, priverte mus mokytis.

Taip kad manau geriau dabar imti ir prakenteti ta likusi laika ir nekelti cia tokio triuksmo vien del to, kad nesutari su mokytoju. As ir pats turiu problemu su anglu mokytoja. Su ja konfliktuoju beveik kiekviena pamoka, taciau as del to niekam nesiskundziu, nes suprantu ir savo kalte sioje situacijoje. Todel manau kad tau reiktu pirmiau gerai apgalvoti kiek tu pati del to esi kalta ir tik po to taip drasiai pulti kitus, nes sventu nebuna 🙂

Austėjos tėtis, 2009-02-12 22:36:02

Sorry, mano pasisakymo įkėlimas užtruko, tai parašiau dar kartą. Esmės tai nekeičia.

Burgis, 2009-02-12 22:43:15

Austėjos tėčiui: vyriška; tiesu; atvira. Gerbiu Jus už tai. Neabejoju, kad apginsite Austėją, jei prireiks. Lieka tik viena miglota vieta, kuri, ko gero, yra raktas diskusijai. Rinkliava ir Jūsų pozicija. Ar tai asmeninė mokytojos iniciatyva? Ar tai mokyklos sprendimas?

Kiekvienas Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleivis per metus moka po 1000 litų. Tai parašyta gimnazijos svetainėje. Numatytos sankcijos už nemokėjimą. Aš kurį laiką sėdėjau be žado, kai apie tai perskaičiau: ne todėl, kad jie renka ar apie tai skelbia, bet todėl, kad aš toks žioplas, todėl, kad švietimo sistemos vadovai – tokie sukčiai ir tinginiai, jog net nesiteikia geros patirties paskleisti. Nė vieno vaiko, iš Jėzuitų gimnazijos atėjusio pas mus, tėvai nė žodeliu neužsiminė, kad džiaugiasi sutaupę… Tai nesąžininga!

Jūs, Gerb. Tėti, neteisus! LR Švietimo įstatymas numato MOKESTĮ už PAPILDOMAS paslaugas! KTU gimnazija, kaip ir Jėzuitų, remiasi Švietimo įstatymu, nes TEIKIA papildomas paslaugas. Jūs neteisus ir tuo, kad kalbate apie savo sumokėtus mokesčius. Piliečio pareigos tuo nesibaigia. Pasirūpinkite, kad Jūsų mokesčių užtektų Austėjos mokymui: rinkite tinkamą valdžią, piketuokite, padėkite mokyklai gauti reikiamą sumą pinigų arba… mokėkite papildomai. Nemokėti teisėta tik tuo atveju, jei Jūs įrodysite, kad pinigai švaistomi neleistinai, pasisavinami, už išlaidas neatsiskaitoma ir pan.

Jei Austėja stotų į mūsų gimnaziją, jai ir Jums išaiškinčiau įstatymus, mūsų taisykles ir galėtumėte pasirinkti tik vieną iš dviejų: stoti ir laikyti visų taisyklių arba rinktis kitą mokyklą. Mes manome, kad žinome, kaip reikia dirbti, todėl ne Jūs mums, o mes Jums paaiškintume viską apie valstybę, mokesčius, teises. Nesupykite. Atvirumas už atvirumą.

Ramas, 2009-02-12 23:00:09

Gerbiamas Austejos teti, jus dabar palyginkik mokymosi salygas musu mokykloje ir aplinkinese. Manau kad skirtumas yra akivazdus. Be to, kiek as atsimenu, tai pries stojant mes buvome informuoti del to, kad reikes nesti pinigus i fonda ir kad taip darome del to, kad pagerintume mokymosi salygas.

As pilnai sutinku su jumis, kad su “banda” eiti pasroviui yra tikrai negerai, taciau kaip jus pats sakete, kad be muilo geriau nelysti ten is kur be jo neislysi. Taip kad kartais yra tikrai geriau viska gerai apgalvoti ir nebuti balta varna kuri per savo sudetinga ir nepaklusnu charakteri is zvirblio gali padryti drambli, kuris po to ant jos pacios gali ir uzlipti

Austėjos tėtis, 2009-02-12 23:07:05

Gerb. p. B. Broniau, aš Jus gerbiu ne tik už mano kompiuterijos pradžiamokslį, kurį sąžiningai “išėjau”, bet ir už Jūsų puslapį, kuriame iki šiol nebuvo, na, tokio, hmmm…

Atvirumas už atvirumą. Mano nuomonė ir nuostata – negalima moksleivį, kuris neuždirba pinigų, net kartais nežino, kaip jie uždirbami, terorizuoti. Pinigai – suaugusiųjų reikalas. Aš laikausi nuostatos, išgirstos kažkur nežinia,- jei duodi ubagui, valkatai ar šiaip prašančiam porą litų, tai, jei duodi, nesuk galvos, kur jis juos panaudos. Pragers ar nusipirks duonos – ne mano reikalas. Ne mano valia pakeisti to prašančio žmogaus ketinimus.

Gerb. Broniau, yra skirtumas. Pirma – jei tu moki pinigus gimnazijos gerovei – OK, kitas – jei pinigai tarnauja geresniam pažymiui. Ačiū Jums už nemigą vėlyvą vakarą.

Burgis, 2009-02-12 23:10:06

Austėjos tėčiui: ačiū; bet varge varge, koks aš senas: beveik visi – buvę mano mokiniai… :-)))

Austėjos tėtis, 2009-02-12 23:13:13

Gerb. Ramai,

Jūsų žodžiai

“Taip kad kartais yra tikrai geriau viska gerai apgalvoti ir nebuti balta varna kuri per savo sudetinga ir nepaklusnu charakteri is zvirblio gali padryti drambli, kuris po to ant jos pacios gali ir uzlipti”

yra tipiškas prisitaikėliškumo atvejis. Sorry. Bet tai tiesa.

Austėjos tėtis, 2009-02-12 23:23:23

Gerb. šios temos skaitytojai. Abiturientams iš Rasos, kaip ir kitų, gimnazijų, liko tiek nedaug – parašyt (išlaikyt) egzaminus. Keletas mėnesių… Ar tikrai norit “suėst” vienas kitą? Ką Jūs prisiminsit vėliau? Šiais metais Austėjos tėtis važiuos į savo Žemaitiją švęsti 25-rių metų vidurinės baigimo sukaktį (čia p. Broniui – baigiau sustiprintą matematiką, nors pasidaviau chemijai). Manau, kad susirinksim, na, kokie, 18-25 baigusieji. Kiek, mielieji Austėjos klasiokai, Jūsų susirinks po penkerių? Po dešimt? Po dvidešimt?

Labanakt, gero istorijos Jums bandomojo egzamino.

Egle, 2009-02-12 23:42:57

Gerb. Austejos issisokimas cia tapo metu problema. Tad noreciau pareiksti savo nuomone.

Prima, kaip pastebejau, daugiausia demesio susilauke rinkliava. Kadangi esu baigusi sia gimnazija galiu pasakyti tik tiek, kad cia ne mokytoju problema, o administracijos. Klasiu aukletojai tiesiog yra ipareigoti surinkti tuos pinigelius. Kol mokiausi, problemu del to niekas nekele. Dabar, pasirodo, yra uzsipuolami zmones, kurie tikrai del to nekalti.

Antra, niekaip negaliu suprasti, kad ir kiek skaitau tavo pasisakymus, kodel tau tiesiogiai uzkliuvo si mokytoja? Man atrodo, panelyte, kad hiperbolizavimo meistre esi. Kompiuteriu naudotis leisdavo tiek, kiek reikedavo, jokiu filmuku per youtube neziurejo ir delfi ziniu neskaitydavo. Visi buvo patenkinti Jos darbu. Ji liko vienintele mokytoja. kuria prisiminti yra gera ir malonu. Ji buvo viena is nedaugelio mokytoju, kuri sugebejo sudominti mokomu dalyku, per kurios pamokas matesi, jog zmogus patiria malonuma destydamas savo dalyka. Be to, Jos sudaryti istorijos kurso konspektai isgelbejo daugeli mokyklos abiturientu.

Trecia, jei esi nepajegi gauti aukstesnio pazymio, nereikia iskart pulti smeizti zmogaus (kitaip tavo elgesio pavadinti ir negaliu). Jei yra tiap kaip sako tavo klasiokai (nelankai pamoku), tai mergaite net nesvajok apie auksta vidurki, o ka jau kalbeti apie brandos egzaminu rezultatus. Viskas pasiekiama tik darbu.

Taigi, Austeja, tavo siuos pasisakymus priemiau kaip izeidima net tik gerbiamai mokytojai bet ir asmeniskai sau. Panelyte, patarima galiu duoti toki: visi konfliktuoja su mokytojais, konfliktavau ir as, ir dar kaip, bet niekam neinu ir nerekiu, kad mane ziauriai “sodindavo”. Geriau susikaupk, baik sitas visiskas nesamones, ir tikslingai isnaudok tas likusias 100 dienu, nes veikti dar tikrai turi ka.

Sekmes tau kuo didziausios gyvenime, nes su tokiu charakteriu ir budu toli nenueisi. Suauk ir susikaupk.

Martynas, 2009-02-13 00:54:18

Paskaitęs šią diskusiją negalėjau neparašyti. Aš esu buvęs šios mokyklos mokinys (baigęs 2008) ir esu savo kailiu patyręs viską. Visų pirmiausia išsakysiu savo nuomonę apie rinkliavas. Nereikia čia smeižti ir sakyti, kad mokykloje terorizuojama dėl pinigų, rinkliava yra siūloma ir prašoma geranoriškai, norint, kad mokykla suteiktų geresnes sąlygas mokiniams, tai yra matoma, gražesni kabinetai, kompiuterinių technologijų diegimas, neseniai užėjęs i biblioteką radau tikrai puikių naujų knygų ir t.t. Visais laikais buvo vaikų, kurie neduodavo 10 Lt per menesį, vieni neturėjo, kiti nenorėjo ar dar kokios nors kitos priežastys, tačiau nei vieną kartą nebuvo pasakyta, cituoju Austėjos tėtį: “nešk pinigus arba yra ir kitų mokyklų”, ar dar kaip nors panašiai. Todėl taip šmeiždamas Jūs, kaip suaugęs garbingas žmogus, diskredituojate savo vardą ir rodote netaktą, tiek mokyklai, tiek mokytojams.

Labiausiai mane įžeidė pasisakymai apie istorijos mokytoją Regina Juozokienę. Ši mokytoją man dėstė 3 metus, todėl gerai pažystu mokytojos darbo metodiką, galiu atvirai ir drąsiai pareikšti, kad p. R. Juozokienės darbo metodai yra tikrai pasiteisinantys. Pamokos būdavo ne tik naudingos, bet ir įdomios, įtraukiančios, pateikiama puiki sisteminga medžiaga, platus šaltinių sąrašas norintiems gilesnių žinių. Nors mano tolimesnis gyvenimas nėra susietas su istorijos mokslu, tačiau jis tikrai tapo sritimi, kuri visada mane domins. Šios mokytojos mokyti mokiniai istorijos egzaminą išlaikę labai gerai, ir negirdėjau nei vieno, kuris skųstusi. Aišku mokytojas negali ikišti vaikui į galvą žinias, tačiau tai, kaip jis pateikia medžiagą, sudomina mokinį, priverčia jį stengtis ir norėti geresnio rezultato yra visa ko pagrindas. O būtent šiuos pagrindus iš šios istorijos mokytojos aš ir įgavau. Jūs kalbate apie psichologinį spaudimą Jūsų šeimai, tačiau Jūsų dukros smeižtas, kad neva R. Juozokienė žiuri delfi ar youtube pamokų metu, neruošia kontrolinių ir neparuošia vaikų egzaminam yra grynų gryniausias psichologinis smurtas prieš mokytoją. Manau, kad po tokio juodinimo ir šmeižto Jūs neturite teisės kalbeti apie sąžinė ir moralę, todėl šiose srityse subręst reiktų Jum, o ne vaikam, kuriuos Jūs čia raginate tai padaryti. Taip pat nemanau, kad subrendęs Jūsų poelgis tokias problemas spręsti internete, budamas toks sąžiningas ir garbingas, kokiu sakote esąs, rimtas žmogus tokias problemas aptartų su mokyklos administracija, o jei ir tai Jūsų netenkintų, yra Švietimo ministerija ir kitos įstaigos. Suprantu, kad aukštesniuose sluoksniuose išaiškėtų, jog visi šitie juodinimai yra išsigalvojimas, nes atsirastų daugybė įrodymų, jog visi šitie Jūsų faktai būtų grynas šmeižtas. Beje Jūs labai kartojate, kad gyvename demokratinėje šalyje, kur vyrauja laisvė išsakyti mintis, pasisakyt nieks nedraudžia, ir reikšti savo nuomonę nieks nedraudžia ir tikrai nebando draust, tačiau toks melas, juodinimas ir šmeižtas peržengia įstatymų ribas, todėl pasverkite savo žodžius prieš kalbėdami.

Martynas, 2009-02-13 00:59:02

Atsiprašau, pamiršau pasirašyti, Aš esu Martynas Juodeikis, buvęs 4c klasės mokinys.

Austėjos tėtis, 2009-02-13 10:28:10

Gerb. Martynai,

Tamsta mane kaltini melu, juodinimu ir šmeižtu. Tikriausiai ne mano pasisakymus skaitei arba iš vis jų neskaitei. Iš kur buvęs mokinys žino apie dabar esančią situaciją? Per kelintas lūpas? Iš kur Tamsta žinai, kas kam buvo pasakyta? Nebūk boba. Ar aš pradėjau spręsti problemas internete? Tai tokie kaip Jūs pradėjote pulti Austėją internete. Paklauskite savęs – ko daugiau buvo šiuose pasisakymuose – mokytojos gynimo ar Austėjos puolimo? Iki šiol gerb. Burgio puslapyje nebuvo tiek netolerancijos papilta, ne tam žmogus puslapį sukūrė. Tamsta rašai, kad mano šmeižtas peržengia įstatymų ribas. Jūs tikrai kažko nesupratote. O už patarimą aptarti problemas su administracija ačiū, pasinaudosiu. Beje, Martynai, išsitaisyk kitą kartą klaidas.

Burgis, 2009-02-13 11:05:05

Mielieji, užbaikime šią diskusiją (perkeliu į sandėliuką)…Visi gavome griežtą pamoką – internetas yra keista terpė, joje niekas nieko negali įrodyti, bet labai greitai gali pakenkti. Kaip tik todėl ir leidau Jums padiskutuoti savo svetainėje, manydamas, kad čia šiek tiek (tik šiek tiek…) saugiau, negu, tarkime delfyje ar one.lt.

Vaikai, paklausykite pagyvenusio žmogaus patarimo: niekada nieko neapkaltinkite internete, įvardydami žmogų tikruoju vardu ir pavarde. Tie šaunuoliai, kurie savo laiškus pasirašė tikraisiais vardais ir pavardėmis, bet tai nekeičia nuostatos dėl kaltinimų. Pakartosiu – internete nieko negalima nei įrodyti, nei paneigti, todėl diskusija turėtų būti tik apibendrinta, apie problemas, o ne apie žmones.

Jei norite – padiskutuokite, pradedu naują temą – šios temos tęsinį.

Eglė, 2009-02-13 11:35:22

Siaubas!

Martynas, 2009-02-13 13:21:57

Skatinate mane išsitaisyti klaidas? Jūsų komentaruose vyrauja tokie žodžiai, cituoju: “OK, Sorry” ir pan., taip kalbėdamas, pirmiausia išsitaisykit savo klaidas, o tik tada tai padaryti siūlykite man .Tokie kaip Mes pradėjome? Ne aš pradėjau šia diskusiją, aš įsijungiau, nes tokia iškraipyta informacija žeidžia mane, kaip buvusį mokyklos mokinį. Dėl baigimo, tai aš baigiau ne karo metais ir ne prie rusų, todėl manau, kad per pusmetį kurį esu baigęs mokykloje niekas nepasikeitė, beje mokykloje aš aktyviai lankausi, kartais net keletą kartų per savaitę, todėl tikrai žinau apie tokius dalykus ne iš kažkieno pasakojimų.

abiturientes mama, 2009-02-13 21:08:20

Labas vakaras,

perskaičius, negaliu tylėti. Kodėl Austėja ir jos tėtis mano, kad be jų investicijos galima naudotis mokykloje pagerintomis sąlygomis? Ar ji kuo nors išskirtinė?

Manyčiau, kad panelė susireikšmino. Tegul daugiau rūpinasi mokslais, o ne intrigomis ir meilės reikalais. Metas tikrai sudėtingas. Gali viskam neužtekti laiko!

Austėjos tėtis, 2009-02-14 11:01:20

Gerb. aboturientes mama,

Jūs juk nieko nežinote, o rašote. VISI PINIGAI SUMOKĖTI. Na, kaip Jūs nesuprantate, kad ne piniguose esmė. Atsibuskit pagaliau.

Abituriente, 2009-02-19 18:45:41

Apie Austėją – matau tipinį nesubrendusio žmogaus psichologijos pavyzdį – jeigu “aš kažko nemoku arba elgiuosi neteisingai – kalta aplinka”. Su šmeižtu toli nenueisi.

Dėl R.Juozokienės. Kodėl kilo tokia arši diskusija? Todėl,kad ji labai gerbiama mokytoja, labai mylima ir šmeiždama ją Austėja tikrai sukėlė pasipiktinimo bangą. Ir jeigu jos tėvelis nori kad nebūtų dukrai psichologinio spaudimo dėl tokio melo – negaliu paguosti – jis tikrai bus. Todėl, kad kiekvienas veiksmas susilaukia atlygio. Jei yra viena nuomonė prieš šimtą? Tiesa yra tai, ką žmonės laiko tiesa. Ir visada atsiras kovojančių už teisybę (šiuo atveju akivaizdu,kad jų daugelis).

petras, 2009-02-20 15:09:23

Netikėtai užklydau į šią svetainę ir labai sudomino ir prajuokino komentrai, kaip koks trileris. Prisiminiau kaip man smagu buvo mokykloj, kur nereikai per daugiausiai mokintis, smagi atmosfera, žmonių įvairovė, konfliktai tarp mokytojų ir mokinių, vnž kaip realiam gyvenime :DDD O labiausiai patinka švietimo sistema Lietuvoje. Nes stojant į universitetą mokyklos baigimo pažymiai visiškai (beveik) nieko neįtakoja. Todėl mokykloje galėjau visiškai ramiai atsipalaidavęs mokintis tik tiek kiek norėjau ir kada buvo įdomu. Pažymių gerumui neskyriau daug dėmesio (svarbu išlaikyt), todėl dėl jų ir nekildavo jokių konfliktų 🙂 o abitūros egzus išlaikiau vidutiniškai ar mažiau/daugiau vidutiniškai ir ramiai įstojau į universitetą 😀 Tad ką aš noriu pasakyt. Nepergyvenkit dėl pažymių, nesinervuokit dėl egzaminų (juos galima perlaikinėti kas metus), nereik mokytojų nei išaukštint nei žemint, nes mes visi esam tik žmogai. smagiai praleiskit laiką mokykloj ir būkit už taiką 😀 Ir prisiminkit, kad svarbiausia yra įgytos žinios mokykloj ir gyvenimiškoji patirtis, o pažymiai yra niekinis dalykas (juk mes visi mokomės dėl savęs, o ne tam kad mūsų žinias kažkas įvertintų). Beja, atsiprašau už gramatines klaidas, turbūt per mažai mokiausi lietuvių kalbos :))))

Kajus, 2009-02-25 15:47:00

Puikus pusla

Povilas, 2009-02-25 16:08:30

Daug įvairių minčių apie mokytoją… Koks bus jo vaidmuo vertinant dvyliktokų žinias ar jų atliktą darbą (pažymiais) po to, kai bus atlikta (neduok Dieve tokia, kaip dabar kalbama) aukštųjų mokyklų “terbelizacija”? O kaip buvo vertinami mokiniai ir studentai anksčiau?

Štai kaip atrodė gimnazijos baigimo liudijimas, išduotas Tiūbingene 1793 m. Hegeliui:

Sveikata silpna

Ūgis vidutinis

Iškalbingumu nepasižymi

Gestikuliacija santūri

Gabumai labai geri

Samprotavimai protingi

Atmintis tvirta

Rašo ir skaito sklandžiai

Elgesys geras

Darbštumas nereguliarus

Fizinis išsivystymas pakankamas

Teologiją mokėsi gerai

Bažnytinės iškalbos mokėsi stropiai, tačiau nepasižymėjo kaip didelis oratorius

Filologiją išmano

Filosofijoje jokių pastangų neparodė.

O mes vaikus vertiname skaičiais. Ar galima būtų ir šiais laikais ką nors pakeisti? Vargu.

Povilas, 2009-02-25 16:23:01

Dar papildau Hegelio pažymėjime įrašytą vertinimą “Filosofijoje jokių pastangų neparodė”. Toks dokumentas buvo paskelbtas 1845 m. Pasirodė, kad yra du gimnazijos baigimo pažymėjimai, išduoti Hegeliui. Viename jų (išduotame Tiūbingene, kur buvo universitetas) filosofijos grafoje įrašyta: “Parodė daug pastangų”. Kitame (rašytame Štutgarte, kur tuo laiku buvo įsikūrusi vyriausybė) vietoj “daug” (multam) per klaidą buvo įrašyta “jokių” (nullam). Vėliau klaida buvo ištaisyta ir abu pažymėjimai “suvienodinti” žodžiu “multam”.

Andrius, 2009-02-25 16:49:57

Tikriausiai čia savo mintis reiškia tie, kuriems tai aktualu. Būtų gerai, kad visiems būtų aktualu…

Esu mokytojas. Kažkurią dieną pagalvojau: ar buvo kada nors toks laikas (metai, pusmetis, bent mėnuo), kad mokytojas nebūtų mokomas? Negaliu prisiminti. Dabar pradėjau domėtis, kaip vyko tas “ugdymo procesas” prieš du, tris šimtus metų.

“Reikia ugdyti vaikų paprastumą, atpratinti juos nuo visokių išsisukinėjimų ir gudravimų, bet tai reikia daryti taip, kad paprastumas nevirstų apsimetimu. Bausmės turi auklėti, o ne pykdyti vaikus, su jais reikia elgtis griežtai, bet švelniai, su rūpestingu gailestingumu, ne barti, o pagarbiai įtikinėti, nė vieno neiškiriant”. Taip buvo parašyta 1654 m. Port Rojalio vienuolyno (netoli Paryžiaus) nuostatuose, kuriuos sudarė Blezo Paskalio sesuo, vienuolė. Praėjo 350 metų! Turėkim galvoj, kad čia vienuolyno tvarka.

Inga, 2013-05-14 09:56:05

Geras mokytojas turi:

mėgti savo darbą.

būti savo dalyko specialistu (matematiką dėto tik matematikos mokyt; informatiką – informatikos mokyt., o ne sekretorė ar muzikos mokyt, nes moka naudotis Word rengykle ar pan; t.t.).

Nesutinku su vienos direktorės nuomone, kad „geras mokytojas gali eiti į bet kurią pamoką ir dėstyti na, kad ir fiziką ar matematiką, ar lietuvių k.“ ar pan.

Lijana, 2014-06-21 18:48:56

Kaip gauti mokytojo darbą??

Noriu, sugebu ir galiu mokyti ir išmokyti, turiu šimtą ir vieną idėją, kaip sudominti studentus ir manau, būčiau labai gera mokytoja, tik mielieji – KAIP RASTI MOKYTOJO (DĖSTYTOJO) DARBĄ??? Skelbimų internete nerandu, patarkite, kaip vyksta mokytojų atranka ir kur paslėpti tie darbo skelbimai?

Ačiū už tai, kad pasidalinate savo patirtimi. Laukiu patarimų 🙂