Saulėtą birželio 16-osios rytą po ilgos ir sunkios ligos mirė pedagogė-lituanistė, kultūros puoselėtoja Eugenija Mikšytė-Lašienė. E.Lašienė gimė 1929 metų balandžio 14 dieną netoli Utenos.
Jos Mama Teklė, sulaukusi 101 metų, tebegyvena Anykščiuose, jai teko skaudi lemtis – laidoti mylimą dukrą.
E.Lašienė priklauso garsiajai, deja, jau iškeliaujančiai 1930 – metų kartai. Vilniaus universitete 1949 – 1954 m. lituanistinius mokslus studijavo kartu su Justinu Marcinkevičiumi, Algimantu Baltakiu, Alfonsu Maldoniu, Marija Macijauskiene, Jonu Kazlausku, Leonardu Sauka, buvo šio išskirtinai garsaus kurso seniūnė.
***
Lapkričio 4 d. KTU Cheminės technologijos fakultete vyko šio ilgamečio dekano 75-mečio jubiliejaus iškilmės. Renginyje prisiminta, jog K. Sasnauskas studijavo Kauno universiteto Chemijos technologijos skyriuje. Tuo metu jis pradėjo dirbti laborantu prof. P. Jodelės laboratorijoje, o vėliau visą savo kūrybinę veiklą susiejo su silikatinių medžiagų tyrimais.
K. Sasnauskas apgynė kandidatinę (dabar daktaro) disertaciją, greit gavo docento mokslinį vardą. Jis net 27 metus vadovavo KTU Silikatų technologijos katedros kolektyvui. Dar 26 metus šis gabus specialistas dirbo Cheminės technologijos fakulteto dekanu. Apgynęs habilitacinį darbą jis pelnė profesoriaus vardą.
Prof. K. Sasnausko kompetencija įvertinta Lietuvos MA nario eksperto vardu. Ilgai jis buvo mokslinių tarybų disertacijoms ginti pirmininkas, daugelio doktorantūros komitetų narys. Prof. K. Sasnauskas yra daugiau kaip 200 mokslinių darbų autorius ir bendraautorius. Kartu su sūnumi dr. doc. V. Sasnausku jis tapo pirmosios parduotos KTU licencijos autoriumi. Šis Lietuvos nusipelnęs inžinierius kartu su grupe “Akmencemento” inžinierių pelnė šalies valstybinę mokslo premiją už tobulesnę cemento gamybos technologiją.
*
2008 metai: lapkričio 5 d. KTU Cheminės technologijos fakultete vyko prof. Kęstučio Sasnausko 85-ojo jubiliejaus minėjimas.
***
Čia tai, ką pavyko rasti internete. Gal ir niekam neįdomu… Tiesiog man keista. Gal todėl, kad pažinojau E. Lašienę, mano buvusio bendradarbio mamą, dviejų buvusių gimnazistų močiutę, mums nuoširdžiai padėjusią dar tolimais SSB laikais. Bet kam tai rūpi? Tik artimiems…
*
Dekanas prof. K. Sasnauskas galėjo gimnazijai atiduoti „B“ korpusą, bet neatidavė. Dvidešimt metų tas pastatas merdėjo. Galėčiau pykti… Bet pagaliau tas pastatas gražiai renovuotas! Džiaugiuosi. O vadovas, kuris tvirtai laiko rankose jam patikėtą turtą, vertas pagarbos. Didesnės, nei pajutau besiblaškydamas internete…
***
Kasdien tūkstančiai rašeivų žiniatinklyje skelbia savo nuomones, nuosprendžius, prakeiksmus, įžeidinėja vieni kitus… O kur šviesūs prisiminimai, linksmos praeities istorijos, aktualios dabarties naujienos, žmonės, jausmai – tyrai ir nuoširdžiai? Yra, nesakau, kad nėra! Bet proporcijos netinkamos…
Atsakymai
tikras lietuvis, 2010-06-26 10:36:31
Mirti niekada neapsimoka.
Nebent išsivaduoti iš nepakeliamų skausmų.
P.S. įžeidžiate komentatorius, jiems prilygindamas banditaujančius snarglius, kurių tėvai, seneliai (garantuotai) buvo (ar yra) netikėliai, todėl ir atžalos neatsilieka. Aš manau, kad blogio yra mažiau, bet ir jam sudrausti dauguma interneto priemonių šeimininkų nededa jokių pastangų, o netgi, kaip aš pastebiu, tai skatina( jiems reikia, kad didėtų lankytojų skaičius, pvz.). O po to sako – didėja blogio. O ką tu padarei, kad jo būtų mažiau?
Nors savo aplinkoje?
Jei nieko nedarai, tai ir nesistebėk, ir nesiskųsk.
As, 2010-06-26 20:51:35
Gal ir nelaikas, bet va pvz Algirdas Mykolas paeme ir mire…
tikras lietuvis, 2010-06-26 21:29:45
Su Saule nei vienas negyvensim.
O AMB buvo svarbiausias žmogus mūsų valstybėje. Savo darbo laike, savaime suprantama.