С ума схожу иль восхожу к высокой степени безумства?… (Б. Ахмадулинa)
Nesuprantantiems rusiškai paaiškinu: tie darbai, tie komentarai, tas greitis, tas nerimas gali įsiūbuoti laivelį tiek, kad nebesuprasi – gal iš tiesų jau išprotėjau?… Tas internetas: Jadzė neskambina, 100 litų nenori (ar tik nebūsiu atspėjęs?!), Siga iš Ariogalos yra visai ne iš Ariogalos, o rašė visai ne Siga, komentatoriai prisistato mokytojais, o rašo kaip valkatos, “netinkama žaliava” pateko į amžinąjį ciklą, bet kodėl aš ir vėl prie kompiuterio??? Suprantu ir pateisinu tuos, kurie šaržuoja, pokštauja, apsimetinėja – aš ir pats toks… Štai per naujokų priėmimą į gimnaziją surengiau psichodelinį seansą vis laukdamas, kada čia tie baltais chalatais pasirodys… Tiesiog tyriau, kiek salėje yra patikėjusių delfininkais. Bet kad kartais jau nejauku – kažkas TAI pateikia rimtai, o TAI yra sveiku protu nesuvokiama. Todėl ir siūlau – pailsėkime, pasimėgaukime lengvomis temomis, užsiimkime autopsichoterapija.
Lauukiu pasiūlymų:
-
Ką rudenį galėčiau pasiūlyti penktokams? Ruošiuosi kartą per savaitę pakviesti juos į “Direktoriaus valandą”, kuri turėtų trukti 1,5-2 val. Noriu, kad tėvai mokėtų brangiai, bet vaikai gautų daug.
-
Rengiuosi per vasarą sukurti “Išminties knygą”, kurioje būtų daug to, ką privalo žinoti išprusęs žmogus. Ko?
Būkite sveiki ir linksmi!
Atsakymai
Adomas, 2009-06-07 00:28:21
“Išminties knyga”… Oho!
išmintis:
-
išmanymas, protingumas, gudrybė;
-
filosofija.
(šaltinis lkz.lt)
Mano nuomonė – daugelis “Išminties knygoje” ieškotų “išminties perlų”: garsių žmonių, poetų garsių minčių, lotynizmo a la homo hominis lupus est (“žmogus žmogui lūpas ės :)”) etc.
Bet, jei “išmintis” = išmanymas, protingumas, gudrybė, tai aš norėčiau rasti:
ką daryti, kaip elgtis, kaip išvingiuoti, jei į susitikimą (su darbdaviu, su pavaldiniu, su dama…) ateini su neužsegta (neužsagstyta) viena kelnių detale (pagal žodyną – gudrybė);
kaip užkalbinti patinkančius moterį, vyrą? Gal ir žinom, bet man labiau rūpėtų, kaip at(si)sakyti įkyraus asistavimo, vilionių etc… Dabar, sunkmečio laikais, kiekvieną dieną sulaukiu bent keleto reklaminių skambučių (skambina Valstiečių laikrašis, bet mano veikla nieko bendro neturi su valstiečiais) – nemoku mandagiai pasiųsti, na, toli toli (na, noriu pasiųsti, bet nenoriu įžeisti). Pagal žodyną – išmanymas, gudrybė…
Matot, sąsajos su etika ir su etiketu. Bet kodėl ne? Jūs cituojate B. Achmaduliną; pagal tuos žodžius skamba gera daina kinofilme “Žiaurus romansas” pagal Tolstojų (bet ne Levą). O gal norėčiau rasti Jūsų išminties knygoje atsakymą, kuriame filme geriau vaidino aktorius Miagkovas? Žiauriame romanse, ar Likimo ironijoje? Radęs atsakymą aš geriau jausčiausi damų kompanijojoje – va, mielos damos, ar žinojoje, kad, va, Miagkovas filme… Na, gal čia ne išmintis, gal erudicija, apsišvietimas?
Žodžiu, Jūs paklausėte, aš bandžiau pateikti savo nuomonę. O gal pasielgiau neišmintingai?
Aurelija, 2009-06-07 13:48:12
Au penktokais tą valandą kalbėkities ir leiskite jiems kalbėti. Užduokit mįslių, pasakokite istorijas, galų gale valgykite bandeles su kokakola – tiesiog būkite drauge ir tuo mėgaukities.
Nežinau, ką parašyti išminties knygoje, nes jos dar neturiu. Tiesa, neseniai sužinojau apie moteriškumo galią, bet čia mano paslaptis, ne Jūsų…:)
Irid, 2009-06-07 14:58:42
Man geriausia išminties knyga Thomas Fink The Man’s Book. Britų fiziko patarimai daugeliu praktinių gyvenimo klausimų.
sonata, 2009-06-07 17:06:05
Na patarimai klausiami tam, kad jų neklausyti:) juokauju žinoma. Gal vertėtų toms jaunoms penktų klasių galvoms pasufleruoti, kad daugeliu gyvenimo atvejų nieko nėra neįmanomo, kad tik pats žmogus apsibrėžia savo galimybių ribas. Nedideliam žmogučiui ne tiek reiktų įsiskaityti į “Visatą riešuto kevale”, bet įsigilinti į paties Hawking`o asmenybę. Tokių pavyzdžių begalės. Norisi, kad tikėjimas savim (ne pasipūtimas) stiprėtų vaikuose kaip galima anksčiau. Dirbu tokį darbą, kad tenka susidurti su itin protingais, gabiais, bet nepasitikinčiais ir bijančiais savo šešėlio vaikiukais. Ilgainiui nepasitikėjimas ir baimė blokuoja minties laisvumą. Tą bloką dauguma gabiųjų atsineša iš namų – blogesnis pažymys- jau tragedija, neįstojimas ten, kur nori (arba nori tėvai) išvis svieto pabaiga. Man negaila “perestukinų” – jie gana gerai adaptuojasi po šia Saule. Bet pas Jus ateis ne “perestukinai”. Va, jei radus būdą “galvočius” nors kiek užgrūdint psichologiškai…
ak, 2009-06-07 17:32:18
svarbu ką Tamsta laikot išmintimi ir išprususiu žmogumi…
Burgis, 2009-06-07 20:20:29
ak: išmintis yra tai, ką bent milijardas žmonių pripažįsta išmintimi bent 100 metų.
Beje, šiandien knygą jau pradėjau kurti…
Adomui: Jūs, kaip visada, labai išmintingas. Keista tai, kad Miagkovo nelaikau labai geru aktoriumi, bet “Likimo ironijoje…” jam pasisekė gauti gerą vaidmenį ir puikiai jį suvaidinti.
Adomas, 2009-06-07 22:40:29
B.B.
Duokit žinoti, kai knyga įgys kūną – tikrai pirksiu.
Tegu įkpėpimo Mūzos Jūsų neapleidžia.
Rasa, 2009-06-08 09:52:30
Ne visai į temą…
Sonatai: skaitant “Dirbu tokį darbą, kad tenka susidurti su itin protingais, gabiais, bet nepasitikinčiais ir bijančiais savo šešėlio vaikiukais.” ir “Man negaila “perestukinų” – jie gana gerai adaptuojasi po šia Saule” labai natūraliai man atrodo, kad dirbate psichologe? Negaila “perestuchinų”? Sakot gerai adaptuojasi? O kas gi jiems lieka? Gabesni, aukštesnio intelekto vaikiukai auga paprastai tose šeimose, kuriose jais nuo mažumės rūpinamasi. Teisingai ar ne, tai jau kitas klausimas. Deja, daugumos “perestukino” tipo vaikų tėvai nevedžioja pas psichologus, nes nei jie turi pinigų, nei jiems vaikai apskritai per daug rūpi. Taip, jie gana gerai adaptuojasi. Nagais ir dantimis. Nes jie dažnai neturi kito pasirinkimo.
Man labai nepatiko tai, kaip Jūs išsireiškėte.
Aš nuoširdžiai turiu pasakyti, kad tiesiog nekenčiu suaugusių protingų žmonių požiūrio, skirstančio vaikus į “gerus” ir “blogus”. Galit mane užmėtyt akmenimis, bet visada pagalvoju, kad jeigu būčiau mokytoja, pirma mokykla, į kurią nueičiau prašyti darbo, būtų T. Masiulio. Aišku, jūs pasakysit, kad nesu mokytoja, todėl taip šneku, nes nesuprantu apie ką. Galbūt…
Bet jei kada gyvenime nors vienas valkatukas vaikas jus būtų įsileidęs į savo širdį, niekada taip neskirstytumėt.
sonata, 2009-06-08 10:54:45
Rasai: na aš negalėčiau pasakyti, kad nei kenčiu kieno nors požiūrį, nei nekenčiu- tiesiog tai kito žmogaus požiūris, gerbiu jį. Tik ar sutinku ar ne – kitas klausimas. Nesiaiškinsiu, tik paaiškinsiu – nesu Tolstojus, todėl turbūt atsirado prasmės netikslumas – neskirsčiau vaikų i gerus ir blogus. Taip, berods, Jūs sugradavote. Na ir požiūris, kad “vaikai apskritai per daug rūpi” nėra man priimtinas – rūpestis vaiku gali būti tik per mažas. Kas kita- hipergloba. Ji nėra geras dalykas. Beje, labai daug “perestukinų” yra iš tų šeimų, kuriose nėra nepritekliaus. Visai nekėliau klausimo apie taip vadinamus “gatvės vaikus” arba , kaip Jūs išsireiškėte -“valkatukus”. Tai atskira skaudi tema. Turėjau omeny tuos “perestukinus”, kurie “prasisuka” už tėvų pinigus imdami papildomas pamokas ir po to reketuoja mokytoją geresnio įvertinimo (“juk pati mokėte”), tuos, kurie manipuliuoja tėvų pareigomis ar finansine padėtimi, kurie užtikrinti, kad “viską galima nupirkti”.
Rasa, 2009-06-08 12:29:08
Sonatai : 🙂 Jums ir nereikia aiškintis, aš jūsų nepuolu, atsiprašau, jei kažkaip ne taip nuskambėjo 🙂
“Gyvenimo teatre vieninteliai tikri žiūrovai yra vaikai.” (V. Gžeščikas)
Vaikai stebi, vertina, mokosi… Ir visko iš mūsų- suaugusių. Iš tėvų, mokytojų, gatvės, televizijos ir t.t. Vaikams, kurie manipuliuoja tėvais ar mokytojais kažko trūksta ne mažiau, negu tiems, kuriems trūksta materialių dalykų. Ar kalti vaikai, kurie sugeba prasisukti ar tėvai, kurie užaugino tokius vaikus? Amžina tema. Beveik kaip apie vištą ir kiaušinį.
O dėl požiūrio apskritai :), žinot, aš nesu tokia tobula, kad sugebėčiau gerbti visų žmonių požiūrius (ne jus ar ką konkretaus turiu galvoj). Daugelį požiūrių stengiuosi suprasti, kad nesmerkčiau 🙂 Vis tik yra požiūrių, kurių nekenčiu, kuriuos gerbiu, kuriais noriu sekti ir kurie nedomina… 🙂
Vat kai Burgis parašys savo išminties knygą, gal mes visi ko nors išmoksime ir vaikus pamokysime… Gal Adomas man duos paskaityt, kai nusipirks 🙂 Nes aš neuždirbu pakankamai, kad galėčiau sumokėti už jas tiek, kiek jos vertos :)))) Štai dėl to ir neturiu būsimiems anūkėliams jo pasakėlių knygos :)))) Bet, bliamba ir Adomas gali neduot, nes jis apie mane sakė: “…tiesiog žmonės nemato tos degradacijos, į kurią patys įlindę iki kaklo…” :)))))))
Puikūs Jūs čia visi, diskutuojantys… Čia ne sarkastiškai, čia nuoširdžiai… Net kai mano nuomonė nesutampa su kitų ir šiek tiek savyje pasiuntu, vis vien man patinkate visi 🙂
Burgis, 2009-06-08 13:59:48
Du dalykai: 1) užmiršau, kas yra perestukinas? čia herojus iš filmuko? ką tas bendrinis žodis reiškia dabar? 2) “Išminties knygos” nebus galima nusipirkti, ją gaus tik dosnūs (gimnazijai) žmonės… Tik vis dar suku galvą, kas toje knygoje turi būti.
Jūratė, 2009-06-08 14:18:49
Perestūkinas yra filmuko “Neišmoktų pamokų šalyje” herojus. Pradžioje jis nieko nemoka ir nenori išmokti. Tada nukeliamas į šalį, kurioje yra viskas sudėstyta taip, kaip jis mokėsi: ant medžių auga batonai, karvės valgo žmones, duobes kasa 1.5 darbininkų. Tam, kad jis išeitų iš to “košmaro”, pradeda mokytis domėtis ir atsakinėti į klausimus. Kai jau grįžta į realybę, supranta, kad reikia mokytis. Todėl irgi nesuprantu, ką Sonata turėjo omeny
Burgis, 2009-06-08 14:48:13
Ačiū, Gerb. Jūrate. Tą “kadriuką” iš filmo prisimenu, bet nemoku apibendrinti…
petras, 2009-06-08 15:19:16
dėl knygos, tai siūlau apgaut visus ir tik viršelį gražų bais padaryt, o puslapius tuščius palikt. bet jei jau rašysit ką, tai parašykit metodą (nžn kaip vadinasi :DD, tiksliau neprisimenu), kurio pagalba galima apgaut realybę ir įrodyt kad 1=2=3 ir t.t.
Rasa, 2009-06-08 15:22:33
Na, jei kas norit pamatyt Perestukiną dabar, galiu savo sūnų parodyt… :)))
Nors aplinkiniai mano, kad jis labai geras vaikinas…
Bet aš tai matau, kad jis kartais tikras (pikčiausia, kad gabus!) tinginys šaibininkas neraliuotas… Laukiu, kol parneš pusmečio rezultatus, nes pažymių knygelių jau nėra.
Perestukinas- tai toks mokinys, kuris sugeba net tikybos sąsiuvinyje pripaišyti velnių su šakėmis ir nuogu užpakaliu (pasiteisinimas- mat mokytoja beveik netikrina sąsiuvinių!!!)
Bet vis vien, prisimenant tą filmuką, kiekvieną kartą iškilus klausimui (irgi iš to filmuko): “bausti negalima pasigailėti” gerai pasvarstau…
Pakariaunam ir pasikalbam… Pagalvoju sau- kokie tėvai, tokie vaikai 🙂 Na, čia aš apie tai, kad kai vaikai blogai elgiasi, tai jie į tėtį, o kai gerai, tai jau tada į mane… :))))))
laisvas, 2009-06-08 15:27:00
Visiems: “išminties knyga” jau parašyta. Šios knygos išmintį tikrai “…bent milijardas žmonių pripažįsta išmintimi bent 100 metų.” Tai BIBLIJA. Abejoju ar galima parašyti “išmintinesnę” knygą. O ir kaina prieinama visiems.
p.B.B.: jūsų knyga turėtų vadintis “gyvenimas ir išmintis pagal B.Burgį”. Arba kaip nors panašiai.
petras, 2009-06-08 16:03:15
šiaip milijardo nesurinksi žmonių. beto senasis testamentas, tai kaip suprantu nuo žydų religijos nukopijuotas :)) (ten dar yra išminties), bet naujasis testamentas, tai grybienė krikščionių sektantams 😛
o šiaip, bet kuri liaudies kūryba yra išmintis 🙂
Rasa, 2009-06-08 16:54:47
Juokiuosi dabar iš Petro pasiūlymo 🙂 “…puslapius tuščius palikt…” Taip dabar pabandžiau įsivaizduot. Atsiverti knygą, o ten pav. pavadinimai skyrelių: apie laimę, apie meilę, apie darbą… Ir tuščia… Pagalvoji… Pasvarstai… Padiskutuoji su savimi… O paskui tampi arba išmintingesnis arba ne, kaip ir perskaičius bet kokią protingą arba nelabai knygą. Juk iš visų knygų pasiimam tiek, kiek sugebam, viską pirmiau “perleidžiam” per savo vidų ir supratimą :))) Kažkas pasakytų, kad ten tuščia, o kažkas pasidžiaugtų, kad tiek daaaaug vietos apmąstymams palikta… :))
Petrai: baik apie grybienę! Esu krikščionė, bet, žinok, ne visada kitą skruostą atkišu! 🙂 Nepiktžodžiauk (va, kaip suraičiau sunkų žodį, tiesiog dviejų pirštų prireikė! :))))
Manfredas, 2009-06-08 22:12:09
Taiklus visgi B.B. kriterijus – savo tiesos pranašai nekvescionuoja…
O knygai… išgryninkit iš savo gyvenimo dvidešimt svarbiausių dalykų. Nelengva? Bet ir knyga – “išminties”.
Burgis, 2009-06-08 22:39:34
Smagu, kad susidomėjote knyga: dabar kiekvieną laisvą valandėlę apie ją galvoju. Pakeičiau pavadinimą: ji vadinsis ne “Išminties knyga”, o “Išminčių knyga”. Antrasis pavadinimas dviprasmis: ar tai išminčių (išminties daugiskaita,) ar tai išminčių (išmintingų žmonių) knyga? Nežinau, matysiu, kaip pavyks. Jau šį tą parinkau (pavogiau, žinoma…). Tai nebus mano knyga, todėl ir pardavinėti jos negalėsiu. Be to, išleisiu jos tik kokius 10 egz. – daugiau neįstengsiu, nes tai bus labai graži knyga… Siūlykite turinį, siūlykite… Biblijos ten būtinai bus!
VV., 2009-06-08 22:58:07
Manau, kad galėtumėte parašyti vien savo minčių knygą (tada turėtumėt teisę ir pardavinėti), išleisti bent 1000 egz. tiražu – ir atsipirktų, ir tikrai būtų įdomesnė, originalesnė. Kodėl abejojate?
Adomas, 2009-06-08 23:55:10
Na, bent dvidešimt egz. Forumiečiai irgi norės. Tikiuosi, aukciono neskelbsit.
Rasa, 2009-06-09 08:56:39
Išmintingų minčių neturiu, tik turiu patarimą dėl kurios nors sekančios knygos 🙂 Tuoj Jūsų anūkiukai ims šnekėti. Užsirašinėkit. Kartu su tėveliais. Vaikų išminties knyga apie tai, kaip kalba ir svarsto vaikai, būtų nepakartojama. Ir net jei nesudėsit kartu su tėveliais tokios knygos, rašykitės sau. Nuostabu būna paskui pasiskaityt kartu su vaikais 🙂
Burgis, 2009-06-09 08:59:53
VV., Adomui, Rasai: ačiū, tai puikūs pasiūlymai, bet ne viskas mano valioje… Stengsiuos padaryti tai, ką nurodėte.
Rasa, 2009-06-09 20:19:24
Adooooooooooomai :)))))
Ar duosi man paskaityti Burgio knygą, jei įsigysi? 🙂
Jei ne ir užsimanysi mane pasiųsti, tai, jei galima, ne rusiškai, gerai? 🙂
Burgio tai negaliu paprašyt, žinok, man savigarba neleidžia :))
O Burgis tai savanaudis koks! Rašo rašo, dar papasakoja, kad bus labai graži ir… “tik 10 egzempliorių” maždaug! Sąžinės reikia turėti! Tai visiems įdomu ir beveik niekas nepamatys! :))))))
O jei joje bus iš biblijos, turėtų būti ir tie žodžiai: “…Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi,
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos…” Na, patys žinot tuos visus puikius žodžius, kurie apibrėžia viską, kas svarbiausia- artimo meilę.
Burgis, 2009-06-09 21:59:52
Oi, Rasa, nespauskite, nes ir taip visą laiką dabar apie tą projektėlį galvoju, kažką jau krapštau, bet baisoka…
sonata, 2009-06-09 23:33:15
o man atrodo didelė išmintis yra gauti duodant… turiu omeny ir šios svetainės šeimininką 🙂
Adomas, 2009-06-09 23:49:35
Raaaaaaaasa, jei pasiseks gauti, tikrai duosiu (paskaityti :)). Nors nežinau, kaip čia išsisukus – sūnus tik pradinukas, iki gimnazijos (ir jos dosnaus rėmimo) toloka… Tiesa, nedrįstu šeimininko klausti, kas yra “dosnu” jo mastais. Galvosūkis.
Rasa, 2009-06-10 08:43:09
Adomui: ačiū bent už gerus ketinimus 🙂 O tai maniau, kad pasakysi, kaip senam Jeralaše. Atsimenat tokius juokingus filmukus? 🙂
Vienas berniukas turėjo daug apelsinų. Valgė valgė, valgė valgė… O kitas vis žiūrėjo tokiom liūdnom akytėm. Kai tas apžora susikišo paskutinę skiltelę, tas alkanas ir sako: “Jei aš turėčiau apelsinų, aš būtinai su tavimi pasidalinčiau” O apžora pažiūrėjo taip rimtai ir sako: “Gaila, kad tu neturi apelsinų…” 🙂
Geros visiems dienos! Marš visi dirbt nepliurpę! :)))
Burgis, 2009-06-10 09:24:18
Prašyčiau čia daugiau nerašinėti apie tos knygos tiražą, kainą, dosnumą, nes mane išvarys iš namų… Žinau tik tiek: jei padarysiu, tai vienos knygos savikaina bus apie 200 Lt, bet gal sulauksiu 60 (šiemet, jau šiemet…) ir kas nors norės ką nors man padovanoti – tai galės dovanoti, nupirkdamas knygą. Ir dovanotojams galvos sukti nereikės, ir aš būsiu patenkintas savo užgaidą patenkinęs…
Kita vertus, knygą rengiu kaip suvenyrą KTUG dvidešimtmečiui pažymėti – gal ta šaka duos vaisių?
Dabar visa esmė – lenktynės su laiku ir tinkamo turinio parinkimas.
sonata, 2009-06-10 10:08:19
Rasai: o kaip išverstumėte “apžora” į “lietuvybę” (pasak aštuntokų “lietuvybė” – “lietuvių kalbos ” sinonimas.
naujokas Vytautas, 2009-06-10 12:10:50
sveiki,norėčiau kyštelėti savo trigrašį:
,,žrat”-pažodžiu būtų ,,ryti”.Todėl galimi variantai:1.,,apsirijėlis” 2.,,apsiėdėlis”.Pagal kontekstą mandagiausiai skambėtų ,,gobšuolis”.
Rasa, 2009-06-10 20:01:42
Sonatai: 🙂 Vytautas pažodžiui išvertė teisingai, dar “rajūnas” tiktų. O pagal kontekstą pasakyčiau, kad tas apsirijėlis yra godas, gobšas, sknaras, nagas 🙂 Vaikai geriau suprastų, jei pavadintume jį skrudžu arba spaudiku. O mes jaunystėj dar vartodavom “skrega”. Bet paskutiniai žodžiai nėra vartotini, manau 🙂
sonata, 2009-06-10 20:11:18
Ačiū, Rasa:)Trisdešimties metu senumo “Moksleivio” žurnale buvo skyrelis “Ištraukos iš mokinių rašinių”. Ilgai nesupratau, kodėl įtrauktas sakinys :”Mūsų klasėje yra apžora”. Todėl ir mėgstu blond plaukų dažus:)