Kodėl negaliu atsikratyti jausmo, kad gyvename kaime? Žinoma, kaime! Juk Mildutė iš Vilniaus į kaimą pas senelius atvažiavo. Visą savaitę viešės! Viena, be tėvelių… Senelis jaudinosi, kaip čia sutikti, kaip čia patikti. Supynes specialias su karabinais sukonstravo ir po laukine obelimi pakabino! Kur tu mieste tokią obelį rasi?
Mildutė suposi krykštaudama, kaimynę Astrytę, gimusią vos ne vieną dieną su Mildute, pasupome. Tada kaimynė Astrytė pasikvietė spalvotų žuvelių pažiūrėti:
Kur tu mieste tokį tvenkinį rasi, tokius gerus kaimynus rasi? Smagu Fredos kaime!
Bet mes ir į miestą važiuosime, zoologijos sodą aplankysime (nežinau dar, kiek kartų prireiks…), „Akropolyje“ eskalatoriais pasivažinėsime. Knygutes skaitome, senąją animaciją žiūrime… O ką dar? Patarkite!
Atsakymai
Daiva, 2010-06-19 21:22:45
Pūskit burbulus, žaiskit “Aukščiau žemės”, valgykit būtinai tik lauke, žaiskit gaudynių, pripučiamą baseiną prileiskit vandens- kitą savaitę sušils. Smagiai atšvęskit Jonines- primityviai paaiškinkit papročius, sukurkit laužą, pavaikščiokit basi, pavadinkit kokią nors lėlę Janina ir pasveikinkit, paleiskit į kaimynų tvenkinį vainikėlių…
mama, 2010-06-19 22:36:56
Kepkit smėlio ar purvo paplotėlius (vaikystėje buvo labai smagu),
http://www.teida.lt/images/adm_source/1505_b.jpg
,mokykite važiuoti triratuku,
jodinėkite ant pripučiamo arkliuko
http://www.teida.lt/images/adm_source/1616001D_big.jpg
Atsiprašau, kad išėjo kaip Teidos reklama, tik norėjau įdėti pavyzdžius.
Rasa, 2010-06-19 23:59:02
Niekada anksčiau nepagalvodavau, kad reikia galvoti, ką su vaikiukais veikti! Kai savi vaikai augo, viskas gaudavosi savaime, tiesiog gyvenom kartu: kartu virėm, kartu piešdavom ant sumuštinių sviestuko jūrą ir saulytę, kad skaniau būtų, kartu ėjom apsipirkti, kartu laistėm gėlytes, kartu jas sodinom, kartu skalbėm, kartu žaidėm, kartu ėjom ir į rimtus spektaklius ir į vaikiškus, kartu vaidinom, statėm spektaklius ir darėm dekoracijas, kartu piešėm, kartu skaitėm, kartu gaminom tą pačią košę iš muilo pūsti burbulams, darydavom iš balionų gyvūnėlius ar žmogelius, lipdydavom iš plastelino, lankstėm iš popieriaus laivelius ir kepuraites, dainavom, šokom: “klausė žvirblis čiulbuonėlis pas tą pilką karvelėlį, kaip kaip aguonėlę sėja…”, statėm lego pilis ir garažus, pynėm gėlių vainikus, plovėm indus, mokėmės užsirišti batų raištelius kaspinėliu, pinti lėlei kaseles, galima bandyt kartu išmokt susivert karoliukus, jei rankytės pakankamai klauso, galima plėšyti spalvotą popierių gabalėliais ir sulipdyti mamytei ar močiutei atviruką, oooooooo… Geriau būtų klausti, ko negalima daryti su vaikais :))))
O dėl išėjimo į miestą… Pakeliaukit ąžuolyne arba savo miesto gale “kalnais”, “kopkit” labai sunkiai į kokį kalniuką, kaip laukinėj gamtoj, tarp krūmynų, kad būtumėt beveik apkeliavę pasaulį… Aš taip su keturiais vaikiukais keliaudavau ąžuolyne, mums patikdavo, labai privargdavom 🙂 Tikras žygis būdavo…
Na, atsiprašau, apie vaikus man geriau nepradėt, paskui galiu ir nepabaigt… 🙂
Rasa, 2010-06-20 00:15:12
Beje, tokie anūkiukai pačio “tokio svorio”, todėl gali padaryti seneliams puikų masažą! Tereikia vienam prilaikyti, kai vaikutis vaikšto ant kito (gulinčio ant pilvo) nugaros, ir pamindo… Puikiai atpalaiduoja, vaikiukams juokas, suaugusiems nemokama sveikatos dozė…
V.R., 2010-06-20 03:00:33
Su mindymais tai atsargiai. Ir taip jau seneliai “po padu”.
Plinijus, 2010-06-20 09:02:50
O kai būsite pavargę, atsisėskite ant žolytės po šita obelim ir papasakokite, p.Burgi, Mildutei šito MEDŽIO istoriją. Obelų be istorijos nebūną! Jūs tikrai sugebėsite.
Rasa, 2010-06-20 10:21:07
Pamiršau svarbiausią patarimą visiems seneliams: NE-PER-LE-PIN-TI!!!
Nepamirškit, nes labai mylit, o kai žmogus myli, turi tokį polinkį 🙂 Bet mylėti turi būti nelygu lepinti 🙂
Beje, kiek žinau botanikos sode jau žydės tulpmedis, keliaukit pėsti, jums nelabai toli 🙂
Burgis, 2010-06-20 10:47:32
Ačiū, ačiū!