**(Liturgija apima žodinę formą, giesmes, gestus, veiksmus, judėjimą, eiseną, liturginių reikmenų naudojimą.
Tikima, kad nuolat kartojant tokius pat veiksmus, sustiprinamas maldos poveikis.** – iš „Vikipedijos“).
Sveiki, pabudę ir pakilę! Sveiki, laiminingi, nepaniurę! Švenčiame! Tiesa, šiemet mudu švenčiame dviese, nes man – reabilitacijos režimas, išnykstantys fiziniai skausmai, mėlynės, nenykstantis dvasinis džiaugsmas! Nes vieni nuo kitų saugome savo infekcijas… Nes norime dar, dar…!
Švenčiant reikia TIKĖTI. Tikėti kuo nori ir kuo gali. Programuotojai mane supras: gyvenu užprogramuotame amžinajame cikle – kol Aukščiausiasis nepanorės, neduos ženklo, negalėsiu būti religingas. Bet liturgija yra visiems! Pastebėjote, kad mano rašiniuose, ypač neva eiliuotose, dažniaus pasitaiko žodis „meldžiuosi“? Aš nemeluoju! Aš medžiuosi, bet ne Dievui religine prasme. Kas pasakė, kad negaliu melstis tiesiog sau, visiems, mintimis kalbėtis su visais? Galite vadinti tai mantra…
Ir šiandien mudu naudosime liturginius reikmenis (pavyzdžiui, margučius), atliksime veiksmus (pavyzdžiui, išgersime vyno, vaikščiosime apie namus…), kad būtų šventė! Ir ji bus! Nes su manimi geri žmonės atliko gerus veiksmus, o aš priėmiau svarbų ir gerą sprendimą žmonėms. Nes mes niekam neskolingi (išskyrus bankus…), niekam labai nenusikaltę…
Todėl rytoj laukite šventės tęsinio, nes mums jį pažadėjo!
P.S. Beveik po 50 metų aš vėl sukūriau savo margutį – savo Visatą… Chaosas, viskas apytiksliai, bet grožis paprastume, tiesa?
Atsakymai
Rasa, 2010-04-04 12:24:20
Jūsų visata puiki, labai, bet… po 50 metų!!! Negaliu patikėti :))
Mes vakar važiavom pas mano tėvus marginti margučių, nes vieniem marginti nesmagu, tai po darbo prisirankiojau jaunimėlio savo, gavosi jų 4, ir važiavom pas diedukus. Atšventėm ten paankstintai 🙂 Primarginom su sėkliukėm ir svogūnais, su markeriais, laku ir visaip… 10 kiaušiukų žmogui pas mus normikė 😀
Na, o šiandien bandau vėl juos surankiot ir atgaivint savos vaikystės maršrutą: pas seną močiutę (čia jų promočiutė taip vadinasi :), paskui pėsti su tėvais (šiuo metu tik aš likau norinti ir galinti eiti iš tėvų 🙂 nuo jos namų per ąžuolyną į zoologijos sodą… Juokinga, kai tie vaikučiai jau tokie dideli, mano ir ne mano, bet galbūt vienas taps maniškiu, dar sesės mergaitė, kuri laukiasi (ji irgi kaip mano 🙂 Mūsų daug. Smagu. Ir zoologijos sodas man kvepia vaikyste, nes mažiukai žinodavom į jį visas tvoros skyles ir keliaudavom ten kelis kartus per savaitę kartais :))))) Gyvenau tik už kelių sustojimų… Na, kai eidavom su tėvais, tai aišku pro vartus :)))
Tik margučių tikriausiai neridensim, nes reik laukt mažiukų naujos kartos 🙂 Visi dabartiniai močiutės proanūkiai jau dideli 🙂
Rasa, 2010-04-04 12:57:27
Ir dar pagalvojau, koks puikus dalykas yra išgirsti iš savo jau didelių vaikų :”Ką šiandien VEIKSIM?” Tarkim dukra jau gyvena atskirai, turi draugą, bet ištaikius laisvą dieną pasuka ir ne pasiteirauja, kaip gyvenu ir nepasakoja, ką jie veiks, o paklausia: “Ką veiksim?” Tada organizuojamės, kas dar prisidės ir ką nors veikiam 🙂 Gera. Ir net jei kartais jautiesi pavargus ir nori nieko nematyti ir tik pagulėti ant sofos, keliesi ir jautiesi vėl energinga, veikli ir kupina entuziazmo 🙂
Plinijus, 2010-04-04 17:02:51
Geroji naujiena visiems Kryžių kalno! Labai daug žmonių, laimingų žmonių! Pasisveikinome su savo gandru; negi vargšelis ir šiemet bus viengungis? Jo lizdas ties posūkiu nuo plento link kalno. O mes nusprendėme ir šiemet kiekvieną geresnę pavakarę numinti dviračiais prie kalno ir atgal.
Lina, 2010-04-04 21:16:48
Su švente, su pavasariu, šiandien miškas jau mėlynas nuo žibučių, dangus mėlynas ir marios mėlynos, nors dar rytą laikėsi ledų liekanos.
Vieversėlį girdėjau virš kapų, mums pirmos velykos be Tėtės.
Džiaugsmas ir liūdesys greta, kaip dažniausiai ir būna.
Rasa, 2010-04-04 21:18:20
Štai viena šventinė diena ir baigėsi… Tuoj išvažiuos vaikai (dalis 🙂 o aš eisiu žiūrėti siaubiaką, man parsiuntė 🙂 Čia kad nemiegočiau ramiai 🙂
Tik norėjau dar palinkėti Visatos Kūrėjui labos nakties. Štai kai pagalvoji, aš dažiau dažiau ir sukūriau daug gėlyčių, ornamentukų, visko visko, o jis… vieną, bet VISATĄ 🙂 Fainai…
Povilas, 2010-04-04 21:41:43
Viskas kažkokia maišalynė. Vis džiaugiausi ir tebesidžiaugiu, kad Bronislovui viskas gerai, tik tel. skambutis: sesuo susilaužė dubens kaulą, viename rajone poliklinika, giminės atvežė “į vietą”, nuotraukos, kaulų skirtumas 0,5 cm. Prisakymas: nejudėti ir vežtis namo. Kokios puikios Velykos! O Lietuvos sveikatos sistema – pati geriausia pasaulyje. Reikia eiti pailsėti.
Burgis, 2010-04-04 22:15:30
Užjaučiu Povilą ir Liną, dėkoju Rasai ir visiems sakau – nepaisydami visko, peržengdami viską ir įveikdami viską – būkite laimingi!
sonata, 2010-04-04 22:51:32
Plinijui: buvom beveik šalia geografine prasme- tik Jums pasisekė labiau: “Labai daug žmonių, laimingų žmonių!”. Aš tepamačiau nukryžiuotą šiaurinę Lietuvą. Tikriausiai, reikia keist žiūrėjimo kampą… Bet kažin, ar ir per rožinius akinius nesimatys nuskarusių vaikų ir kretančių be eilinės “bambalio” dozės trisdešimtmečių… Velykos…
Plinijus, 2010-04-05 10:54:59
Sonata, pratęsiu: važiavome (darbo reikalais) smagiu miško keliuku per ką tik iškritusį praėjusios žiemužės pirmąjį sniegą ir prieš mus netikėtai išniro basas, plika bamba berniukas, čiulpiantis…kaulą. Nepamenu, kaip radome Jo namus, nepasakosiu, ką ten mtėme. Tąkart pas užsakovą nebenuvažiavome – nulėkėme tiesiai į rajono centrą. Labai tikiuosi, kad jie kažką darė.
Tokia pat nukryžiuota Lietuva buvo ir prieš keliolika metų, ir “bambaliai” panašūs buvo. Tik žmonių vis daugiau iškart ne prie stalo lekia.
Na, o mes, tiesiai nuo kalno, nuvažiavome į stotį nusipirkti bilietus savo studentams kelionei į Vilnių. Už pasiskolintus…
Velykų pirma diena prabėgo nuostabiai.
p.Burgi, kaip Jūsu sveikata?
Povilas, 2010-04-05 15:40:29
Ar visokie ŠMM vadai ir kiti pedagofilai matė kada nors savo akimis alkaną vaiką? Vasara: tegul bus be rūbelių, bet alkaną?