Vidinė emigracija…

Terminą „vidinė emigracija“ sugalvojau jaunystėje, kai buvau aistringas, karštas, nepaprastai mylėjau savo išrinktąją, bet neišvengiamai kartais susipykdavome ir tada aš pasitraukdavau į „vidinę emigraciją“. Tiesiog pabūti pačiam su savimi, pasimokyti šio sunkaus gyvenimo, nurimti, pamąstyti…

Dabar turiu kitą priežastį bent savaitei pasitraukti į „vidinę emigraciją“: gal tas epizodas, kuris „Dingo…“, gal kai kurie komentarai, gal kai kurie migloti įvykiai, o gal toks dialogas:

– Juk aš nesu Jūsų priešas…

– Labai tuo pradedu abejoti!

verčia emigruoti. Kelias dienas emigruosiu ir fiziškai, todėl svetainėje nebus nei naujų temų, nei mano komentarų – nuo pirmadienio.

O dabar aš jau vidinėje emigracijoje: nieko svarbaus neaiškinsiu, nieko svarbaus nespręsiu, be būtino reikalo su niekuo nebendrausiu… Žinau, sunki emigranto dalia, todėl stengdavausi su mylimąja kuo greičiau susitaikyti (ir jums siūlau taip daryti!), bet dabar susitaikyti pirmiausia turiu su savimi, priprasti prie svetimų, gal net netikusių, žmonių atakų prieš emigrantą. Emigrantus daug kas engia, tiesa? Bet reikia ištverti, reikia!

Atsakymai

sonata, 2010-03-25 13:51:32

aj, Direktoriau, “pareikit” – be Jūsų “..vakarai bus nuobodūs” ir “nebus sodžiuje dainų” 🙂

neringa, 2010-03-25 14:16:47

:))

As taip pat kartais taip “emigruoju”,visgi tai vadinu siokia tokia vidaus terapija.Megstu bendraut,bet kartais tiesiog reikia pabut su savim…

Lauksim!

Darth Vader, 2010-03-25 14:26:36

Nesakysi, ‘gaila’, nes pats žinau, kaip staigiai gali pabosti virtualybė – dienoraščiai, feisbukai, forumai. Sėkmės realybėje.

Ingrida, 2010-03-25 14:31:07

Jei ši vidinė emigracija panaši į automobilio techninę profilaktiką, tai tada viskas gerai, manau to reikia kiekvienam iš mūsų kartas nuo karto. Bet jei tai žmogaus, kuris galėtų daug ką pasakyti autoritetingai, ryškiai, argumentuotai, sulindimas į save, tada labai būtų gaila. Aš nuoširdžiai tikiu, kad jūsų vidinė emigracija yra tikroji, ne ta urvinė … O sugrįžęs iš emigracijos į visas “gyvenimo svetaines” pažvelgsit kitom akim ir suprasit, kuriuos “baldus” reikia perstatyti, kuriuos išmesti ir be abejo įsigysit naujų.

Burgis, 2010-03-25 16:08:31

Na, aš sugrįšiu, sugrįšiu!

attente, 2010-03-25 16:39:27

vidinė emigracija labai gerai. žinoma, kol trumpalaikė. nors, kita vertus, jei “emigravus” ilgesniam laikui žmogui geriau, kodėl ne – jo pasirinkimas. o atleisti visada pirmiausia reikia sau, nes tik susitaikę su savim galim bandyt taikytis su aplinkiniais..

Daiva, 2010-03-26 07:51:51

O aš jau senokai vidinėj emigracijoj, tik emigravau iš Lietuvos, nuo visų tų politinių nesąmonių. Nebedalyvauju rinkimuose, nepasirašinėju, kai renkami parašai, “esu nei baltasis, nei raudonasis, pasiuskit visi tose pjautynėse, paskęskit mele, veidmainystėj ir gražbyliavimuose.”

mama R, 2010-03-26 21:22:04

TAiklus terminas. Perskaičiusi apie vidinę emigraciją porai minučių “emigravau”. Prisiminiau savo “atsijungimo dienas”. Ir nors sakoma, kad iš toliau geriau matyti, man geriausiai “atsijungimas”, “vidinė emigracija” pavyksta savuose namuose.

Regina, 2010-03-26 23:07:09

Tamsiausią rudenį, prieš pat Vėlines, ir aš buvau emigravusi – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Atsidūriau Egipte. Iš tamsos, drėgmės, pykčio zonos patekau į stovintį laiką, į amžiną vasarą. Čia niekas niekur neskubėjo. Čia karštis vertė galvoti tik kaip žengti dar bent vieną žingsnį ir nelikti nugriuvus šalia faraono sarkofago 🙂 Savaitė laiko be laikraščių, TV, radijo, be kvailų kalbų apie politiką, atlyginimus, mokesčius, ligas, švietimą. Tik dieviškas ką tik išspaustų sulčių skonis ant sūrių lūpų, tik dangus be mažiausio balto lopinėlio, tik šimtai didelių peteliškių virš kumščio dydžio baltų, violetinių ir geltonų žiedų, tik tingūs driežiukai besikaitinantys vis ant tų pačių šaligatvio plytelių, tik bangų minkštumas ir realybės jausmo praradimas panėrus į jas: koralų miestai ir tvirtovės, storalūpės, mėlynadryžės ir uodegom kaip vėduoklėm žuvys tiesiog pozavo prieš mūsų akvalangus. Savaitė laiko praleista harmonijoje su pasauliu ir savimi mane pakeitė, grįžusi dar bent du mėnesius vaikščiojau kvailai šypsodamasi, tarsi atsijungusi nuo visko, užtekdavo bet kurioj situacijoj užmerkti akis ir prieš akis iškildavo jūra, dangus, peteliškės, driežiukai.

Rasa, 2010-03-27 13:45:41

Emigrantams linkėčiau emigruoti ir migruoti tik savo noru, tada tai puiku 🙂

O kartais gyvenimas priverčia “emigruoti” į kokią ligoninę ar dar kur… Tokios emigracijos tikiuosi visiems prireiks kuo mažiau. To linkiu ir Burgiui- kad visos emigracijos būtų geros ir nesunkios: į save, pas anūkėlius ar į kokią gražią gražią šalį… Ir (savanaudiškai čia jau aš) pageidautina, kad emigrantu jis būtų kuo trumpiau, mes juk pasiilgstam!