*
Santariškėse labai daug kalbančių lenkiškai…
Žinoma, ir bet kur Vilniuje kalbančių lenkiškai, rusiškai yra kur kas daugiau nei Kaune, bet kažkodėl pastebiu daug kalbančių lenkiškai Santariškėse. Nori nenori tai sukelia minčių nacionaliniu klausimu…
*
Svarbi, mano manymu, mintis tokia: jei tas kitos tautos žmogus yra kaip nors tau artimas, tai tu visai kitaip galvoji nacionaliniu klausimu. Pavyzdžiui, jei gydytojas, medicinos sesuo, slaugė yra tie, nuo kurių priklauso tavo gerovė ligoninėje, ir jie yra kitataučiai, tu apie juos galvoji visai kitaip, nei apie kitataučius, pavyzdžiui, gatvėje ar prekybos centre.
*
Jei tu mieste matai kitų tautų turistus, tai juk tavęs neerzina nei jų tautybė, nei jų kalba, tiesa? Atvirkščiai, tu džiaugiesi, kad jie yra miesto svečiai.
Ir jei indų restorane su tavimi kalbasi šeimininkas indas, tu reaguoji palankiai, tiesa?
*
Dabar pagalvok apie poetą Adomą Mickevičių. Apie tą patį, kurio žodžius slėnyje prie Kauno zoologijos sodo perskaičiau pirmą kartą atvykęs į Kauną: „Slėnio gražesnio nerasi pasauly…“.
Tai jis mūsų poetas ar lenkų? O tau yra skirtumas?
*
Kartais reikia savęs paklausti labai atvirai…
Atsakymai
skaitytojas, 2017-03-19 16:37:47
Manau,lietuviams tautybės sąvoka susijusi su gimtąja kalba-prarandama kalba,dažniausiai prarandama ir tautybė,nors ir “…seneliai kalbėjo tik lietuviškai”. Kas kita-škotai. Dauguma škotų jau IX amžiuje ėmė kalbėti germaniška anglosaksų (vėliau anglų ) kalba,pamiršdami senąją keltišką kalbą.Dabar ta senąja keltiška kalba gaidhlig kalba vos apie 10 proc. škotų,kiti kalba angliškai ar anglų kalbos tarme scots ( daugiau skolinių iš šiaurės germanų sen.skandinavų kalbos ir išlikusių keltiškos kalbos žodžių),bet dauguma škotų nelaiko savęs anglais. Panaši padėtis yra ir su airiais,iš dalies-velsiečiais. Teko skaityti,kad lietuviai carų priespaudos laikais gyventojų surašymo metu neretai užsirašydavo lenkais,nes būti lietuviu tais laikais dažnai reiškė uždaras duris į valstybinę karjerą. Jei neklystu,panaši padėtis buvo ir Lenkijos okupacijos metais Vilniaus krašte.Tad tikėti tuometiniais surašymo duomenimis bęsąlygiškai tikėti,manau,negalima. Berods po 1863 metų sukilimo spauda lietuvių kalba buvo draudžiama,mokyklos lietuvių kalba uždarytos, o lenkų kalba -ne. Vilniaus krašto lenkėjimo priežastis yra aprašęs Vladislovas Sirokomlė (save laikė lietuviu) savo knygoje “Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą”(1857 m.).Šia tema įdomius darbus yra parašęs akademikas Z.Zinkevičius.
Martynas, 2017-03-20 09:33:43
Nacionaliniai klausimai – daugiabriauniai. Mudu su žmona laisvai keliaujam po pasaulį, bendraujam su įvairių tautybių žmonėmis ir mėgaujamės tuo.
Mano mieloji dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (Lazdynų ligoninė). Ar smagu, kai personalas tarpusavy kalbasi lenkiškai/rusiškai, taip atribodamas iš kolektyvo jaunus lietuvius? Respublinėje (!) ligoninėje…
Išmokti naują kalbą – gerai (šis procesas vyksta), tačiau tokia dinamika darbovietėse yra labai šiaip sau.
skaitytojas, 2017-03-20 12:28:34
Martynui:jei neklystu,Prancūzijoje valstybinėse įstaigose privalu vartoti valstybinę prancūzų kalbą.Už Prancūzijos Respublikos kalbos-prancūzų- vartojimo įstatymo pažeidimus numatytos didelės baudos.
https://en.wikipedia.org/wiki/Toubon_Law
Juozas P., 2017-03-20 21:07:24
Kol mes ”kovojame” su W baltarusiai nacionalistai aiškina, kad ne tik Poetas yra jų, bet ir LDK.
Simonas M., 2017-03-21 04:07:43
Santariškės? Dar ne ligoninė, tik stotelė prie ligoninės.
,,Pirmoj klasėj aš mokytojai primeluodavau. Pasakydavau, kad sergu, blogai jaučiuosi ir atleisdavo iš pamokų. Trečdalį pirmos klasės kurso tik prasimokiau. Bet aš norėčiau grįžti į mokyklą, tikrai norėčiau. Tik žinau, kad būtų tas pats.”
skaitytojas, 2017-03-22 08:50:01
Manau,ten pat yra atsakymas,ar Mickevičius-mūsų poetas:
“…Kilmė
A. Mickevičius kilęs iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų – Mickevičių giminės, kuri yra gyvenusi pačiame etnografinės Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, o XVII a. pabaigoje išsikėlė į Naugarduko apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais…”