Romos popiežių saugo šveicarų gvardiečiai. Nė vienas popiežius nepasakė: „Nenoriu šveicarų, noriu italų!“
*
Ar mes svarstytume problemą, jei ES paprašytų mus priglausti 250 vokiečių arba šveicarų? Bet mes svarstome problemą, jei reikia priglausti 250 žmonių iš Afrikos. Kodėl?
*
Seniau žmonėse buvo populiarus toks posakis: „Ir tarp čigonų vagių pasitaiko.“ Dabar daugelis nesupranta to posakio prasmės, o ir čigonų nebėra – yra romai…
*
Nuovoką praradę gimnazistės tėvai teisme iškėlė problemą – kokią tabletę aš daviau gimnazistei sunkaus pokalbio metu? Kai kurie „žurnalistai“ bematant pasigavo tą potemę! Aš pasakiau, kad „Valeradix“, teisme net parodžiau dėžutę, nes šių vaistų visada nešiojuosi, bet teisėja logiškai atmetė mano versiją – kaip įrodysi? Tada žmona neiškentusi iš vietos leptelėjo „Narkotikai!“ ir vos nebuvo nubausta. Laikantis versijos, kad norėjau padėti gimnazistei, viskas aišku, bet laikantis versijos, kad norėjau jai pakenkti, reikėtų man dar pridėti straipsnį už bandymą apsvaiginti, užmigdyti ar net nužudyti. Drąsiau, teisėsauga, pridėkite! Nes įtarti mane niekšybe mokate, drįstate, o pripažinti mano pastangas padėti – nemokate, nedrįstate…
*
Jei aš teisme banditus pavadinčiau banditais, straipsnį tikrai pridėtų…
*
Pusinis kalbėjimas, pusinis elgesys… Nei jis draugas, nei jis priešas, nei šalininkas, nei priešininkas, „nėra nei vien juoda, nei vien balta“. Drungna, dumblina, seklu, nyku…
*
Vadink mane kaip nori, vertink kaip nori, tik būk nuoširdus! Eik prieš mane su šautuvu ar su gėle rankose, bet taip, kad aš matyčiau. Žiūrėk į akis ir sakyk karčią tiesą: palieku; greit mirsi (vakar Laurutė, mano saulutė, atvirai pasakė: „Mes jau galvojome, kad tu mirsi“); greit mirsiu; tai – ne tavo vaikas; vakar tave išdaviau su kita (kitu); ir pan.
Yra, rektoriau, yra: vienoje pusėje vien juoda, kitoje pusėje – vien balta. Draugams mes atleidžiame, leidžiame daugiau nei priešams. Su atvirai kalbančiais kalbame atvirai. Ir gera su jais.
Atsakymai
Matilda, 2015-06-25 11:50:26
Mūsų žurnalistika seniai pavirtusi nežinia kuo. Jie yra gandonešiai, ir gana prastų gandų nešiotojai. Nežinia, kas juos moko, ko moko, bet neišmoko svarbiausio dalyko- etikos normų. Neišmoko pagarbaus elgesio, neišmoko patylėti, kada reikia , kalbėti tada, kai reikia. Apskritai, gyvenime ,,lyderiauja” pilkos vidutinybės. Išskirtinėms asmenybėms nėra vietos. O labai gaila. Todėl tos vidutinybės ir stengiasi smukdyti ASMENYBES, jas gniuždyti. Tada pačios sau atrodo labai PUIKIOS. Nenusiminkite, Gerb. Burgi, didžioji dalis visuomenės už Jus, su Jumis. Jus palaiko, gal ne viešai šaukdami, bet širdyje. Negalima nepalaikyti Žmogaus- asmenybės.
Burgis, 2015-06-25 11:56:04
matildai: ačiū Jums, aš jau turiu apie ką galvoti ir be to teismo… Būkite laiminga už savo gerumą!
ir, 2015-06-25 12:22:06
Fb platybėse radau :
Vienas mokyklos direktorius tokį laišką siųsdavo kiekvienam mokytojui, kurį pasirinkdavo darbui:
“Gerbiamas mokytojau!
Aš pergyvenau koncentracijos stovyklą, mano akys matė tai, ko neturėtų matyti nei vienas asmuo: kaip mokyti inžinieriai įrengia dujų kameras, kaip kvalifikuoti gydytojai nuodija vaikus, kaip apmokytos medicinos seserys žudo kūdikius, kaip aukštųjų mokyklų absolventai sušaudo ir sudegina vaikus ir moteris…
Todėl, aš nepasitikiu išsilavinimu.
Prašau Jūsų: padėkite moksleiviams tapti žmonėmis. Jūsų pastangos negali pasitarnauti pabaisų mokslininkų, treniruotų psichopatų, išsilavinusių Eichmanų atsiradimui.
Skaitymas, rašymas, aritmetika svarbi tik tuomet, kuomet padeda mūsų vaikams tapti daugiau ŽMONIŠKIEMS”.
Toks Direktorius jūs esate!
Burgis, 2015-06-25 12:41:24
ir: va, čia tai bent! Ačiū, ačiū!
Renata, 2015-06-25 13:55:30
Su gerb. Burgiu turėjau galimybę susipažinti, kai man buvo vos 20 metų, kuomet “išėjusiai iš namų” buvo sudėtinga atskirti juoda ir balta. Labai džiaugiuosi, kad tokia galimybė buvo, kad galėjau išklausyti visokių patarimų, pamokymų… Pamenu, kaip laukdavau kiekvieno karto, kada galėsiu ko nors paklausti, ir žinodavau, kad gausiu gerą patarimą bei gyvenimišką pamokymą su kokiu nors jo paties išgyventu pavyzdiniu įvykiu.
Kai perklausiau tuos tris įrašus, prisiminiau visas visas istorijas, kurias buvau girdėjusi, ir pasijutau tarsi aš pati sėdėčiau direktoriaus kabinete… Tik vienas skirtumas, aš buvau pasiruošusi išklausyti visų pamokymų, ir visą gerąją patirtį tiesiog sėmiausi į save, nes mačiau, jaučiau, kad tai yra šviesus žmogus, turintis gražių tikslų… Bet ne visiems yra duota suprasti, išklausyti ir išgirsti, ne visi yra tam pasiruošę… Ir visada slapta pavydėjau B.Burgio vaikams, kad jie turi tokį nuostabų tėtį (tuomet saviškio aš jau nebeturėjau…)…
Taigi visa perimta patirtis turėjo didelės įtakos mano gyvenime. Galbūt šiandien nebūčiau pasiekusi tiek, kiek pasiekiau… Ir visada prisiminsiu posakį „Ne todėl, kad noriu, bet todėl, kad reikia“.
Linkiu Jums didelės stiprybės ir sveikatos…
Ir labai norėtume su Jumis susitikti.
Burgis, 2015-06-25 14:21:51
Renatai: ačiū, mieloji, už tokius gražius žodžius! Linkėjimai Pauliui! Su malonumu susitiksiu, bet tik tada, kai nebereikės vaikščioti į teismus ir į klinikas… Atsiprašau.
Andrius, 2015-06-25 14:38:48
Man tai žiauriai skamba tas „Ne todėl, kad noriu, bet todėl, kad reikia“. Aš labiau vadovaujuosi “Tu turi daryti tai, ką privalai tam, kad galėtum daryti tai, ką nori” (atsiprašau jei blogą skyrybą pasirinkau).
Burgis, 2015-06-25 15:12:07
Andriui: bet juk tai tas pats, tik pasakyta kitais žodžiais…
Andrius, 2015-06-25 15:18:42
Tas pats, tik aiškiau. Kas, kam ir kodėl.