Ar jūs dirbate? Savo darbo vietose? Skaitote laikraščius, žiniatinklio naujienas? Rašote žodžius, skaičius, juos išspausdinate ir perduodate kitiems žmonėms? Geriausiu atveju – išsiunčiate el. paštu. Nes toks jūsų darbas, tiesa? Jūs manote, kad tai ir yra prasmingas darbas, tiesa?
*
O kodėl man, mano darbo vietoje, atrodo, kad pasaulis ištuštėjo? Kad garsai aidi kaip tuščiose šventyklose? Kad jos, mūsų mielosios moterys, dabar eina nusikaltimų keliais – vogdamos laiką iš darboviečių, plauna savo lizdelio langus, indus, skalbia drabužius, vėdina spintas, sodina gėles, ieško maisto…
*
Žiniasklaida barsto trupinius… Didžioji Naujiena visiems žinoma, bet atrodo, kad ir šiemet ją bandys paskelbti kaip Naujieną. Atsivertusių bus nedaug, besidžiaugiančių (tiesiog džiūgaujančių!) bus daug, nes mes ilgai neištveriame tylos. Mes nemėgstame NIEKO. Visatoje visada ko nors laukiama. Tikintieji save įtikina, kad jie žino, ko laukia. Laisvamaniai laukia ženklo, skatinančio pradėti įtikėti. Visi pradeda nuo paprastų dalykų: vaikystėje reikia patikėti, kad tėvai mus myli; susipažinus reikia patikėti, kad kito ji(s) neturi; susituokus reikia patikėti, kad ji(s) ištikima(s). O jau paskui norisi patikėti, kad gyvensime amžinai. Mormonai nori daugiau – gyventi amžinai su dabartine (dabartiniu) žmona (vyru). Svarstau, ar tai ne pernelyg rizikingas noras?
*
O švęsti jūs norite būryje, tiesa? Na, bent grupelėje? Ne po vieną. Ne dviese. Bet pabandykite dviese! Gražioje, žydinčioje, kvepiančioje Visatoje – dviese! Mažai veiksmo, mažai maisto, mažai garsų (dainų), bet daug daug daug jausmo! Daug erdvės žvilgsniui. Daug erdvės minčių skrydžiui. Jokio šurmulio, jokio informacijos surogato – tik tai, kas jau viduje, kas natūralu.
*
Mudu taip padarysime. Ir mums patiks.
Atsakymai
Burgis, 2011-04-22 09:16:11
Meditacijos reitingams…
Rasa, 2011-04-22 10:08:10
Žinoma, jeigu mylimo akyse galima įžiūrėti visą pasaulį, o juk galima!… 🙂 tai kam tie būriai, kam tas akis vartyti ir vargint, rankiojant iš kitų po trupinėlį to, kas telpa jame viename… 😀
…Tik žiūrėt į akis iš arti
Ir akių sūkury paskęsti…
Ir kad jau po manęs kiti
Negalėtų tavęs nusivesti…(S. Jeseninas)
Nepris, 2011-04-22 10:48:14
Kad pamatytume save savo kasdienybėje, pirmiausiai turime virš jos pakilti, turime prisiversti atsitolinti nuo kasdienybės triukšmo.
Todėl “apeigos laike yra tai, kas būstas erdvėje”. Ir todėl Šventovės tyla nėra NIEKAS. Tai yra gyvenimo triukšme išskobta erdvė, į kurią galime… ne pabėgti, ne — galime atsitraukti. Tada galime pažvelgti į save iš to kito matavimo. Tada galime geriau matyti, kas esame, ką darome, kur einame. Kas prasminga. Kas neišvengiama. Tai minutė sielos atokvėpiui. Minutė susitaikymui. Minutė tikram pažinimui.
Ir tai visai ne religijos klausimas, ir ne tikėjimo… Tai dvasios tikrovė, kurią patirti galime kiekvienas. Tereikia tik sustoti. Nurimti. Įsiklausyti. Ar išdrįsime?..
Aš, 2011-04-22 11:22:44
Dviese bus galima švęsti, kai vaikai užaugs, turės anūkų, turės savo šeimų ir kai galėsiu save seneliu vadint. O dabar kol gyvi seneliai, tėvai, tai dviese švęst, vietoj to kad švęsti būryje yra nuodėmė 🙂
Burgis, 2011-04-22 11:44:52
Aš: taip ir yra… Mudu labai džiaugiamės, kad šių metų šventę kartu švęs dvi mūsų vaikų šeimos – aštuoni (įsivaizduojate?!) mums brangiausi žmonės! Bet jie švęs Stokholme, o mes kvietimą būti kartu priėmėme, bet… atidėjome. Taip dabar reikia. Mums visiems. Nes pradžiuginti vieni kitus galime įvairiausiais būdais.
Rasa, 2011-04-22 12:45:07
Visokių tų švenčių būna…
O aš šiemet dalinsiuosi per pusę: viena dalis bus rimta, rami ir galvojanti apie gyvenimo laikinumą, kartu su dideliu būriu giminių, nes… mano giminėj tokie keisti žmonės, jie vis linkę palikti šį pasaulį per Velykas… Jau ne pirmas kartas. Laidotuvės…
O kita dalis vis tik kažkaip ištaikys laiko ir margins margučius, nes gyvenimas tęsiasi. Ir tarsis su Velykų Bobute, kad atneštų vaikams dovanų, ir džiaugsis kiekviena dabartine akimirka, nes ko gero sūnus vėl išvažiuos po švenčių…
Bet vis vien, jaučiu- šiuo metu širdy gražu. O jei gražu, tai ir šventė… 🙂
Rasa, 2011-04-22 15:33:11
Kiekvienas švenčia savaip. Kažkas baliavos, o kažkas kažką sugalvos… Paskambino vienas mano vaikas ir pasakė, kad šiandien davė kraują ir užsirašė į kaulų čiulpų donorus. Pasakiau, o ką darys, jei ims ir prireiks tų čiulpų… Ramiai papasakojo, kad tada su narkoze kažką ims iš kaulo arba be narkozės kraują kažkaip filtruos… (mano plaukai be jokių papildomų priemonių pasistojo ant galvos, turiu rimtai pasakyt… 🙂 Ir taip ramiai rimtai sako: bet juk kažkam reikia… Ir ką gi gali pasakyt?..
bruno, 2011-04-22 19:29:20
įdomi diena. šiandien dirbau darbui, sau ir šeimai. vėlyvą popietę buvau jau namuose. įbetonavau sūpynes dukroms. Ir pagalvojau – prasmingiausias dienos darbas. Nes iki tol užsiėmiau beprasmiais (man, bet ne kitiems) darbais, išskyrus du svarbius ir įdomius susitikimus. Pastebėjimas: akiniai nuo saulės jau reikalingi. Ypač vairuojant. Smagu dėl to. O dar smagiau, kad rašau sėdėdamas ant terasos, lauke, nors jau pusė devynių. Jėga!
sonata, 2011-04-22 20:03:23
O mes visi trys nevagiam niekieno laiko – dviese pasiėmėm teisėtų atostogų kelias dienas, gimnazistui atostogos ir taip – nuo ryto visi džiaugiamės Palanga. Niekad nesam buvę tokiu laiku, nes ne žemaičiai, čia giminių nėr. Pasidovanojom Velykas tik sau (trims, neskaitant šuns:))) Jūra žydra žydra…. smėlis šiltas šiltas… deginomės kopose:))) o kiaušinių tikiuos viešbuty pusryčiams duos, velykinį rytą gal net padažytų:) jei ne – Baranausko gatvėj tokie didžiuuuuuuuliai margučiai stūkso. Dinozaurų gal;)
sonata, 2011-04-22 20:04:00
oi, perkaitau – atsiprašau – ne Baranausko, Basanavičiaus:)))