Jis vežėsi savo nuotaką iš vieno didelio miesto į kitą didelį miestą. Automobilyje jiedu turėjo visko, ko reikia ilgai kelionei, nes vienas miestas buvo vienoje šalyje, o kitas miestas buvo gimtinėje. Visai netoli, gal kilometro atstumu nuo didelio kelio, kuriuo jie važiavo, buvo jo vieta, jo vaikystė – vienkiemis, kuriame jis gimė, užaugo…
„Užsukti ir parodyti savo sodybą nuotakai? “ – svarstė vyras. Bet jau vakarėjo, o kelias dar buvo ilgas. Dar svarbiau buvo tai, kad vyras žinojo – sodyboje jau keleri metai niekas negyvena… Abu tėvai jau kapuose, brolis ir sesuo – pasaulyje…
Ties kryžkele stabdžiai sucypė ir automobilis pasuko link vienkiemio. Štai jiedu jau stovi kieme, užėję pro išvirtusius vartelius, o į juos kaltai žiūri namelis užkaltais langais. Krūmai kieme jau juosmenį siekia…
Ilgesys šovė tiesiai į širdį, jis atplėšė senas duris ir ant rankų įnešė nuotaką į namus – taip, kaip reikia įnešti!
Prietemoje pajuto – šiltos mamos rankos jį apkabino… Tvirtai ir švelniai glėbyje jis laikė savo mergaitę ir bučiavo, bučiavo ją taip, kad mamos palaiminimas buvo neišvengiamas…
*
Ten buvo jų kelionės pabaiga tą naktį, ten buvo lemtinga jų šeimos pradžia, ten buvo to vienkiemio naujo gyvenimo pradžia! Dabar jie ūkininkauja, augina du vaikučius…
*
Šią romantišką istoriją šiandien man papasakojo vyras, kuriam guodžiausi matęs net kelis namelius užkaltais langais, kai važiavau į Uteną. Tie nameliai mane taip graudžiai nuteikia gal dėl to, kad aš iškart prisimenu mūsų apleistą vienkiemį Drukiuose… Gal šį savaitgalį pasieksime Priekulę ir Drukius?
Atsakymai
Burgis, 2013-10-28 21:01:17
Jausmas svarbiau už faktą…
qwerty, 2013-10-28 23:33:42
Tinklaraštininkas trumpų prozos kūrinėlių (novelių) meistras. Galingai rašo, sodriai, stipriai, įtaigiai. Gyvą jausmą koduoja į žodžius, kurią skaitytojo smegenys lengvai atkoduoja vėl gaudami natūralų jausmą.
Adefagija, 2013-10-29 08:13:14
Aha, man ir patiko, – labai!
Bet dabar galvoju, kaip patį tinklaraštininką sugraudinti, kad jis sugrįžtų į gimtuosius Drukius ūkininkaut…..
Esu nelabai kūrybinga, tai pasinaudosiu žemaičių poeto Stasio Anglicko eilėmis.
Būtų gerai, kad ak išverstų į norminę lietuvių kalbą.
Taigi….
Anglickis Stasīs
TRUOBALĖ PRI OPĖS
Vies truobalē čioprīna pašiaušė.
Sens eso, kap latožis, nudrėbės par kuota.
Metu peilē lig kraujė nugrondė pakauši
Ož skuolas ėr ož dounas pasenosė plota.
Jauno būdams aš pats ton truobalė pri opės
Sokėrtau ėš velniuonėšku rōstu.
Puo dėrvuonus aš akmėnis raustiau kap ruopės.
Šēs laikās tuokė vėina akmens dešimtės ėšsėgōsto.
Bova galės kap vondens ėr sekies ba vėina…
Merga vešlė dėdlē nuveiziejau par patė.
Ėr nušvėta truobalės nurūkosės sėinas,
Kad ana pėrma karta če kuojė pastatė.
Biega opės. Čiorlena pruo gala truobalės.
Lēduos vasaras, žėimas, pavasarē vešlė.
Auga mėižiu auksėniu dėrvalės,
Auga sūnā, dokteris rūga kap tešlas.
Vuo kad pauga – stėprībės nabova kor dietė.
Vėsė akmėnis rautė nuoriejė, draskītė pliešėma.
Vėsė truoba ėr patė, kap ouga ėšsėrposė, geidė torietė,
Svėrna pėlna grūdūn, vasaruojaus prikrauta kluojėma.
Bat dėrvuonā jau bova vėsė ėšdraskītė,
Ėr kap ruopės išraustītė akmėnis bova.
Ėr nablėka žaliūkams sūnams, kon truobalie pri opės darītė,
Ėr sapnā aple dėdėlė laimė kap dūmā pražova.
Vėins, pražėlosi tieva truobalie palėkės,
Ėšsėpluovė i pašali žemės par jūrės;
Kėts, kap rodėni avėns, blaškītėis ožnėkės,
Vīdams laimė apgaulė, i miesta ėškūrė.
Vėins lėkau če, pasenės, solinkės.
Riemou degėn ismegosi šuona.
Vuo laukūn, tėik laukūn nugīventu aplinkou…
Vėsa žemė kaimīnu – dėrvuonā!
Adefagija, 2013-10-29 10:16:09
Beje, ar atpažinote B.B. personaliją eilėraštyje?
Dabar visi taip aptingę galvoti, kad tik paduok gatavą viską. Tai parodau pirštu ir dar išverčiu:
“Kėts, kaip rodėni avėns, blaškītėis ožnėkės,
Vīdams laimė apgaulė, i miesta ėskūrė.”
( kitas, kaip rudenį avinas, besidairydamas ožkelės,
Besivydamas apgaulingą laimę, į miestą patepė slides).
ak, 2013-10-29 10:26:07
Nu Adefagija vis tik šaunuolė. Kažkada tą Anglickio eilėraštį mokėjau amintinai, o vakar aplankiau mamą kaime. Trobelė dar neužkaltais langais, joje gyvena mano mama jau 87 metus skaičiuojanti. Vis dar gana sveika ir stipri. Dabar galvoju – mano žmona jau užkietėjusi miestietė – nei velnio jos į trobalę nenutempsi. Va, jei Adefagija sutiktų – ramiai galėčiau pradėti naują gyvenimą – mat iš dartinio jau niekuo mypatingo nebesitikiu – karjeros nepadarysiu, Nobelio premijos irgi nebegausiu. Kažkada laimėjau kultūros darbuotojų sąjungos poezijos konkursą, bet… Vienas toje trobelėje būti nesutinku – aplamai nežinau ar daug naktų esu praleidęs be moteriškos esybės šalia. Nebent kai mažas buvau, bet ir tada būdavo mama. Taigi, Adefagija, aukokis – man tiesa, jau greitai 59, bet charakteris dar tvirtas ir stovi gerai…
Adefagija, 2013-10-29 11:28:21
Net sutrikau…..
Pasirodo, rimtą vyrą galima ir internetu susirasti….
Metai man nėra kliūtis, nes sako, kad vyras, kaip geras vynas – su amžiumi tik gerėja.
Tik gal šiek tiek bijau pačio mamelės, – kažin kaip pažiūrės į naują marčią….Taigi kažkada pasakojot, kad savo Antanuką nuo svetimų net su kuolais per naktį saugojo…Tai kurgi mudu susibėgsim?
Na, aš esu lipšni ir pasistengsiu, kad mane pamiltų anyta…
……ir beveik jau sakau TAIP.
Bet norėčiau dar šio to paklausti:
-
ar ta trobalė pri opės, ežero, o gal kartais Palangos kaime, su vaizdu į jūrą?
-
kiek aukštų turi trobelė?
-
kokie langai?- manęs netenkina trumpas pasakymas, kad jie neužkalti, klausiu ar plastikiniai?
-
koks stogas – tikiuos, kad ne šiaudinis?
-
kiek kambarių, kaip įrengta, koks dizaineris įrenginėjo?
-
koks šildymas, ar visi patogumai?
-
ar yra samdomas sodininkas ir namų bent viena tarnaitė?
-
ar yra daugiau paveldėtojų į tą trobelę?
Kuo greičiau atsakysit, tuo greičiau suderinsim visas likusias smulkmenas ir vestuvių laiką 🙂
Adefagija, 2013-10-29 13:12:29
Antanai, laukiu!
Darbe negaliu net prie dokumentų susikaupti, kaip netveriu sužinot, kaip ta trobelė atrodo.
Tarp kitko galiu užgarantuot, jeigu trobelė man patiks, tai nereikės ten jau taip romantiškai mane įnešti – pati įeisiu…..
Bet va, jeigu susipyksim, tai išnešimą galėsit organizuot tik teisėtais būdais 🙂
ak, 2013-10-29 14:05:34
Ne, ten visai laukinė trobelė. Net elektros nėra. Tiesa stulpas netoli – prireikus galimas įsivesti tą elektrą. Šiaip jau mama pasišviečia žibaline lempa, neturi televizoriaus, kompiuterio, net radijo imtuvo… Ir aplamai ten nieko nėra sukurta – net krosnis nežinia kokio amžiaus, kūrenama malkomis ir dūmai rūksta – net grindų nėra – asla plūktinė. Tad viską turėtume pradėti nuo nulio. Langas tėra vienas, pulkas kačių na ir devyni hektarai apleistos nedirbamos žemės. Darbo (už kurį moka algą), aišku, jokio aplink, nebent pas ūkininkus šake darbuotis. Aš, beje, už penkių metų turėčiau gauti pensiją, bet greičiausiai, gana mažą. Tad pasijustume kaip tikri JAV naujakuriai. Paskaityk H. D. Toro “Voldeną arba gyvenimą miške”. Pakartoti – sąlygos idealios. Jūros nėra, aukštų ta trobalė neturi, langas, kaip jau minėjau vienas ir tikrai ne plastikinis, Stogas ne šiaudinis bet gana prastas, užkaltas skiedrom ir polietilenu. Kambarys vienintelis, o dizaineris – mano mama, kuri viską įrengė užpraeito amžiaus stiliumi, jokių patogumų, jokio šildymo, sodininkas būčiau aš o tarnaitė tu, o paveldėtojai net ir gerokai primokėjus tos trobelės neimtų… Tad laukiu – gal nori iš esmės pakeisti gyvenimo būdą…
ak, 2013-10-29 14:10:22
Na, įnešti tave ten įneščiau be vargo, nebent sveri kokius 160 kg. Tada būtų sunkoka, bet gal kaip nors… Tiesa pagyvenusi porą metų gerokai palengvėtum…
Adefagija, 2013-10-29 14:37:30
A čia tamsta rimtai, ar per daug Žemaitės apsakymų prisikaitėt ir pradėjot kliedėt apie tokią baisią buitį?
Mes gi pirmininkaujam Europos Sąjungai! Ir kas į ją iš viso tokius klumpakojus būtų priėmę……
Bet jeigu rimtai ten tik tokiais turtais disponuojat, – tai ačiū, nereikia…..Juk mano akriliniai nagai pačią pirmą dieną nuluštų, begremžiant apšiktus kampus….
Ir iš viso, – man esat per senas kokia dvidešimt metų ….Todėl, Viso Gero!
Asta, 2013-10-29 16:08:53
Laba diena,
tai vis dėlto ta kelionė į Uteną, t. y. į Utenos RPM centrą, buvo naudinga ne tik mums, tos mokyklos mokytojams, bet ir Jums. Tokia graži miniatiūra (o gal impresija?) gimė apie trobelę, užkaltais langais…
Vakar per seminarą sužavėjote savo erudicija ir parodėte, kad galima gyventi ir dirbti kitaip…Ačiū Jums.
Pagarbiai
seminaro dalyvė iš Utenos
petras, 2013-10-29 16:31:01
Šiaip kalbant apie naujus langus, tai plastikiniai patys pigiausi 🙂
Povilas, 2013-10-29 17:31:14
Visokie adefagai ir ak”ai – dar kartą perskaitykit B.B. mintis, gal nustosit važinėti po lankas…
Adefagija, 2013-10-29 18:27:34
Kai “prasinešu” kartais Via Baltica, tai juokingiausia matyti tokius , panašius į Antano tėviškės sukrypusius, paramstytus namelius, – tačiau su žėrinčiais plastikiniais langais. Net stebina, kaip sugebėta sudėt tokius langus į trandžių suėstą, sukiužusį namelį.
Vieno šeimininko paklausiau, kam reikėjo tokių modernių langų, – juk vistiek visur kiaura….
Man atsakė, jog valdžia sudėjo, kad nebūtų sarmata Lietuvai prieš pro šalį pravažiuojančius užsieniečius.
Tai va, Antano mamai nepasisekė, kad gyvena ne prie greitkelio….O tai turėtų nors vieną civilizacijos atributą , “priderintą” prie skiedrinio suplyšusio stogo ir molinės aslos.
Burgis, 2013-10-29 20:10:45
qwerty: ačiū!
Burgis, 2013-10-29 20:11:04
Astai: ačiū!
ak, 2013-10-30 09:32:39
Na mintys visai neblogos – o jei netikėtai Adefagija būtų sutikusi nusikirpti akrilinius nagus, apsimauti guminius batus, apsivilti fufaiką ir prasigėrusiame kaime susijuosusi pančiu su kauptuku rankoje kurti tautos ateitį – ar ne puiku būtų? Mane, kaip tik erzina tokie inteligentų papezėjimai apie trobeles užkaltais langais – juk niekas netrukdo paimti šakę ir kabinti mėšlą, bet bijau, kad ne tik Adefagijos, bet Povilo nepriverstume tai daryti – visada smagiau ir paprasčiau nusipirkti natrio gliutamatu paskanintą surogatą “Maximoje”.