Per dvidešimt penkerius metus nė karto abiturientai nebuvo atvažiavę atsivežti manęs į „Paskutinį skambutį“. Tradicija buvo atsivežti klasių vadovus. Neslėpsiu, šiek tiek baltai pavydėjau jiems, bet visada džiaugdavausi, kad ir aš po kiekvieno „Paskutinio skambučio“ būdavau iki ašarų sujaudintas. Juk tai mūsų vaikai!…
*
*
– Prie jūsų namų – keli automobiliai ir daug pasipuošusių moksleivių. Ką daryti? – susijaudinusi mūsų kaimynė skambino mano žmonai.
Netrukus skambutis pasiekė ir mane ligoninėje. Negalėjau patikėti!
Paprašiau visų atvykusiųjų pasirašyti popieriaus lape ir užristi tą popierių akmeniu. Moksleiviai padarė protingiau – įmetė lapą į laiškų dėžutę. Gėles nuvežė mano žmonai…
*
Dabar saugosiu tą lapą kaip brangiausią relikviją!
O tos gėlės – tai vilties gėlės. Gal vis tik mano abiturientai, vis dar mano abiturientai, suprato, kad yra dalykų, kurių negalima sumenkinti, paniekinti. Ne, manęs nebereikia nei ginti, nei užjausti (žinoma, galima, bet ne tai svarbiausia…). Reikia, kad kiekvienas apgintų savo teisę gyventi garbingai, teisingai, atvirai ir oriai. Tikiu, kad šitie abiturientai visą gyvenimą atsimins savo – tikrai pasakysiu! – netikėtą, bet labai kilnų posūkį į tiesą, teisingumą, lygybę. Kas jiems leido važiuoti pas mane? Kiek jie rizikavo, važiuodami pas mane? Taip, jie galės apie tai pasakoti savo vaikams, vaikų vaikams…
*
Atskirai – apie tas dvi Mokytojas, kurios buvo su abiturientais. Na, Diana yra Diana – ji visada buvo tiesi ir teisinga, o dabar, žinoma, turi pasirūpinti, kad jos mažasis sūnelis turėtų teisingą bazę gyvenime.
O Mokytojos Jūratės turiu atsiprašyti… Sakoma, kad draugą pažinsi nelaimėje, bet čia yra dar šis tas aukštesnio: tada, kai buvo galima prisiminti mano griežtus pamokymus ir pakeitimus, Mokytoja prisiminė kažką tokio, ką gero įžvelgė manyje… Tai ir yra žmogaus didybė.
*
*
Ačiū jums, mano vaikai ir mano gerieji žmonės!
Atsakymai
Burgis, 2015-06-09 12:34:05
Ačiū!…
Antanas, 2015-06-09 13:06:33
Graži ir išmintinga DIDINGŲ ŽMONIŲ kalba…
Elin, 2015-06-09 15:10:42
Nežinai kas bus rytoj…visgi ir širdžiai malonių staigmenų sulaukiam! Žinau, tokios akimirkos giliai giliai paliečia Pedagogą… Reikia dar laiko gerb. B.Burgi, gerų žodžių ir gėlių dar bus daug… viskas susidėlioja LAIKE…
Ice, 2015-06-10 18:47:07
Direktoriau, mokytoja Jūratė buvo mano auklėtoja. Prasidėjus TIEMS įvykiams, ji apskambino, parašė savp buvusiems auklėtiniams, kad jie visi visi pasirašytų peticiją… Ji tikrai yra ŽMOGUS.