Vis dar moku stebėtis…

iliuzija

Kur dingsta žiemą žiogai?

*

Šaltos pusnynų kupros

Įšalo sniego Sacharoj,

Tylu – lyg po didelio karo…

<…>

Gal ir nereikia stebėtis,

Geriau užsiėmusiu dėtis…

Stebuklai pažeminti kenčia.

Sumigę po vasaros švenčių

Pavasario laukia žiogai.

*****

Tada stebėjausi, kai KPI laikraštis išspausdino šį eilėraštuką (atsiprašau, prisimenu tik kelis fragmentus…), stebiuosi ir dabar. Ir džiaugiuosi, kad yra kuo stebėtis!

*

Vakar užkliuvo žvilgsnis už TV laidos „Duokim garo!“. Nieko sau – 96-erių vyras skambina cimbolais, mandolina! Kuria muziką! Stebiuosi…

*

Puiki dainininkė, laidos vedėja Loreta Sungailienė sako: „griežia cimbolais, mandolina“. Stebiuosi…

Užeinu į žiniatinklį ir skaitau:

*

… cimbolais pradėjo skambinti …

… cimbolais ir mandolina mielai skambino …

… grodavo šokiuose dvejais cimbolais …

…skambinti cimbolais išmoko pati, o kaip groti mandolina, parodė vyresnis brolis …

… mama skambindavo cimbolais, dėdė Balys – mandolina, o dėdė Antanas grieždavo smuiku.

(„Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto

folkloro ekspedicija Veisiejuose“)

*

O jau buvau sunerimęs, kad visai lietuviškai nebemoku…

*

Visada stebiuosi, kaip puikiai skrabalais groja Regimantas Šilinskas, bet vakar stebėjausi ir tuo, kaip puikiai jis dainuoja. Labai panašiai, kaip Stasys Povilaitis dainavo…

*

Visada stebiuosi, kad tos laidos vedėjai su žiūrovais kalba taip, lyg visi būtų darželinukai. Na, matyt, galvoja, kad pagyvenusieji yra tiek suvaikėję… Stebiuosi – aš dar tiek nesuvaikėjau, kad man patiktų tokia kalba su manimi ir kad man patiktų tokie savamokslių kuriami tekstai dainoms…

*

Ak, stebiuosi ir tuo, kad manęs vakar pusdienį klausė mokytojai, stebiuosi, kaip greitai lekia laikas, stebiuosi, kai man parašo ir prašo atsakyti, bet neatsako į mano laiškus, stebiuosi, kiek daug prisimenu ir kiek daug pamiršau…

Atsakymai

Sokolovas, 2016-11-05 15:56:21

NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT

Nėra mistikos !

Yra nepažintų reiškinių…

Jūsų amžių išreiškia dviženklis skaičius. Jei jis baigiasi nuliu, pridėkite vienetą ,t.y. tapkite vieneriais metais vyresnis(-nė). O dabar…

  1. Sudėkite šį skaičių su skaičiumi, gautu sukeitus jo skaitmenis vietomis. Gautą sumą padalinkite iš skaičiaus skaitmenų sumos. Rezultatą pažymėkite a.

  2. Iš a atimkite 2. Gaunate b.

  3. O dabar…Apskaičiuokite (b^2) + 16(a^2). Ir pamatysite, kas bus…

Pastaba: a^2, – tai “a kvadratu”. Pavyzdžiui, 3^2 = 3 х 3 = 9.

Inga, 2016-11-05 16:35:18

Viskas gerai su tuo griežimu.

Dabartinėje vartosenoje žodžio „griežti” reikšmė susiaurėjo iki instrumentų, kuriais griežiama su stryku. Bet tikroji, senoji žodžio reikšmė, kuri pateikiama žodynuose, yra platesnė ir sutampa su „groti“. Liaudies kalboje griežiama ne tik smuiku, bet ir armonika, vargonais, tautosakoje griežia dūdos… Taigi ir cimbolais galima griežti.

Loreta Sungailienė kaip tik pasakė labai gražiai.

Burgis, 2016-11-05 16:56:40

Ingai: aš taip ir supratau… Bet ar tikrai reikia grąžinti senąsias prasmes? Jei aš sakau vaikams “binkis”, jie nesupranta, kas tai. Juo labiau nesupranta anūkėliai. Ir gerai! Gėruosi, kaip gražiai, kaip taisyklingai kalba mūsų anūkėliai! O senoviniai dalykai telieka akademiniuose sluoksniuose, muziejuose, bet ne TV…

Burgis, 2016-11-05 16:57:56

Sokolovui: dar ano uždavinio neišsprendėte… Nenoriu, kad šioje svetainėje dominuotų matematika…

Inga, 2016-11-05 17:10:42

Na… per plati tema.

Yra ir visai priešingas požiūris: senųjų lietuviškų žodžių ir reikšmių praradimas – tai ir yra kalbos susimas.

skaitytojas, 2016-11-05 17:16:45

Regimantą Šilinską teko girdėti ne tik grojant skrabalais,bet ir The Beach Blues Band sudėtyje atliekant bliuzą-ekspresija,įtaiga,balso tembras paliko didžiulį įspūdį.Gaila,kad tai jau praeitas etapas.

O dėl šimtamečių kūrybos- brazilų architektas Oscar Niemeyer,būdamas beveik šimto metų,dar projektavo pagarsėjusių pastatų architektūrą,kūrė skulptūras ir savo eilėraštyje “Kreivės poema” rašė ,kad jo kūrybą įkvepia ir mylimos moters grožis.

http://www.niemeyer.org.br/outros/poema-da-curva

Sokolovas, 2016-11-05 23:35:55

VIENAS LAUKE- VIENIŠAS PIEVOJ

Kiekvienam savo…

Gerb. Burgiui:

Kokio būtent “ano uždavinio” aš neišsprendžiau?

Ir…Jūsų svetainėje pateiktas uždavinys nėra “apie matematiką”. Tai- apie žmogaus amžiaus metus, apie jų sąsajas su artėjančiais Naujaisiais metais.

Tai buvo skirta žmonėms, kurie paskaičiuotų bei…nusistebėtų, ir…apsidžiaugtų….Ar ne Jūs šiame savo straipsnyje mokote skaitytojus, kad gyvenimas tėra tuščias be gebėjimo stebėtis?

Gerb. Burgi. Į nieką nepretenduodamas teigsiu- vienas lauke,- vienišas pievoj.

Jūs man sakėt “nevalgyt torto iš dėžės”- “nevalgiau”. Apribojot komentarų kiekį- laikausi limito. Tuomet, kaip sakoma…

Ką aš vėl ne taip padariau?

Beje, man lig šiol neišgaruoja iš atminties studentė, kuri, pinigų egzaminų perlaikymams neturėdama, pas mane individualiai išmoko per “uždavinių kolekcijas”, kurių galutinis atsakymas buvo 2014.

Ji išmoko. Ji išlaikė…Ar gali būti didesnė laimė atstumtam dėstytojui?

Kiekvienam savo…

Burgis, 2016-11-06 08:36:27

Sokolovui: be panikos, aš juk „vairuoju“ švelniai! Esu dėkingas Jums, kad čia užeinate, parašote, pakomentuojate. Jūs tai darote visai kitaip nei kiti…

Kodėl „vairuoju“?

Temoje „Įveik inerciją!“ parašėte uždavinį „NAUJIESIEMS METAMS ARTĖJANT“. Aš iškart supratau, kad toks uždavinys didelio susidomėjimo nesulauks. Prašyčiau – gražiai išspręskite jį anoje temoje, tegu žmonės pamato, ką praranda…

*

Prašymas tik vienas – saiko. Ačiū!

Rasa, 2016-11-06 20:17:12

🙂 Skaitinėjau šiandien apie svarstymą išleisti žmones į pensiją 68-erių ir irgi galvoju: vis dar moku stebėtis! 😀 Va neseniai skaičiavau, kiek man čia iki pensijos likę, o dabar ir galvoju… Taigi pažiūrėkim iš gerosios pusės. Ko gero pensininke aš nebūsiu niekada! 🙂

***

O paskui užsigalvojau apie žmones, kurie užstrigę kažkuriam laike ir bijo permainų (Kaip Sokolovas ir viena mano draugė)

***

Paskui prisiminiau J. Marcinkevičių:

…Ak, ta žemė! Ji nemėgsta pasakų

Pasakiškoj savo kasdienybėje.

Ir keistuoliai vis dar jos nepasuka

Veidu į fantastiškiausią realybę…

***

O kažkur žiemoja žiogai… Ir boružės. Bet niekam nerūpi… Tik mažieji mėnulio vaikai vis dar moka iš tikro BŪTI…

Kai mūsų mažosios paklausiam, ką ji myli, pirmu numeriu būna- maniulį! O visi kiti tik po mėnulio 🙂 Ir, dažniausiai, dar ir po pelėdų 🙂

Dvi dienas ji jau po pora valandų bandė eiti į darželį. Grįžo išmokus “teisingesnio” gyvenimo. Susisodino meškučius, lėlytes ir ėmė barti: sėdėt! sėdėt sakau!

***

Atsiprašau už plepumą, tiesiog man nuobodu, nes aš dar darbe ir jau labai noriu namo 🙂

Rūta, 2016-11-07 08:59:03

Rasai: apie būsimų pensininkų aktualijas. Aš nenustebau 🙂

Kai pamąstau iš savos varpinės – baisu, kaip šitaip galima tyčiotis iš pagyvenusių žmonių, kokia iš to nauda valstybei, verslui ir t.t.:

jaunimą pratinam prie pašalpų, nes darbo “nėra” (tiksliau – jaunas žmogus nenori darbo vietos, kuri apmokama tiek, kad pragyventi jis negali, tačiau tokia vieta patraukli pensininkui “prisidurti” prie pensijos – mano galva taip iškraipoma konkurencija darbo rinkoje ir taip būti neturėtų arba galėtų būti tik išimtinais atvejais),

latrams, kaip Sokolovas pavadino, kuriam tobulas sąlygas,

tuos kas “veža” – nuvarom visai, nekalbant apie darbo našumą, poreikį apmokėti nedarbingumus, nes gi tie pagyvenę žmonės dažniau ligoti nei jaunesnio amžiaus ir pan.

Bet… argi ne patys to prašosi – pabandyk senolį iš darbo išprašyti. Iš paskutiniųjų įsikibę, su viskuo sutinka, iš aukščiausių pozicijų į žemiausias, kad tik paliktų (ypač – šiltai tyliai pasėdėti, nors nebūtinai – kitas ir už dyka dirbs, ir sunkiai – kam jiems to reikia – nežinau, gal jie laimingi – jiems darbas – kaip hobis, kaip šventė ar pramoga).

Na išgirdo valdžia žmogaus norą :). Atseikės – sėdėkit, krutėkit, su lazdelėm prie konvejerių stovėkit. Žiauru, bet… kaip šaukė, taip atsiliepė, tiksliau ne visai taip, kreivu aidu nuskambėjo…

Gal kai pasensiu – man kitaip atrodys… Tačiau šiandien giliau pamąsčius tokia pozicija atrodo beveik teisinga – rodot, kad norit ir galit, prašom – dirbkit, mes to dėka sutaupysim 🙂

Rasa, 2016-11-07 19:40:40

Rūtai: kodėl pensininkai dirba? Kada nors skaičiavot, kaip išgyventi pensininkui? Mano mama išėjo į pensiją 45-erių. Kaip sakė, kad nedirbs nei dienos daugiau svetimiems, taip ir padarė 🙂 Bet jie su tėčiu tuo metu sukūrė savą versliuką, persikraustė kitur, statėsi namą, sodino daržovių, kurias parduodavo. Žodžiu dirbo labai daug, bet sau. Kiek buvo atlikę pinigų po namo statybų, išleido tėčio laidotuvėms ir antkapiui. Dar privertėm įsigyti važiuojančią mašiniukę už likusius, nes kitaip ji nebegalėtų jau niekur išeiti, dabar gali bent iki autobuso stotelės nuvažiuot- iki jos 4km. Dabar mama liko viena ir jos pensija- 190 eurų. Žinoma, ji jau nieko nepajėgtų dirbti, nors ne taip labai ir viršija jos amžius norimą įteisinti naują pensijinį amžių.

Paimkit rašiklį ir padėstykit- kaip išgyventi iš tokių lėšų? Jei gyvena žmogus mieste, jis moka už butą, jei kaime- reikia malkų (ar žinot, kiek jos kainuoja?), kainuoja elektra. Senam žmogui reikia ir nemažai vaistų. O jei dar mašinos kurui skirti?

Nagi ponai matematikai, smalsu kam kiek skirtumėt 🙂 Be kalbų apie tai, kaip O AŠ TAI NE TOKS ir REIKĖJO UŽSIDIRBTI SENATVEI.

Tai štai dažnai žmonės ir dirba kol bepakruta… Nes jie nori kažką pasidėti ant stalo ne tik per kūčias…

Rūta, 2016-11-08 06:19:32

Rasa, taigi tą ir parašiau – nesvarbu, kodėl dirba, bet pensijinio amžiaus žmonės DIRBA. Reiškia, gali dirbti, tai tegu dirba – kodėl jiems mokėti pensiją, jeigu jie darbingi, gali užsidirbti ir tai demonstruoja?

Gauti tuo pačiu metu dvi išmokas (nesigilinant į tai jos uždirbtos, pelnytos, sukauptos) – nelabai sąžininga jaunimo atžvilgiu (nebus, kas dirba už pigiai, tiems, kam reikia darbuotojų, bus priversti mokėti daugiau).

Būtų mano valia – aš išleisčiau į savanorišką pensiją nuo 55-60 m., nes mano manymu kai kuriems žmonėms tai jau pakankama riba. Bet pensijos sampratą pakeisčiau, nors ir Konstituciją reikėtų keisti. Arba esi pensininkas, arba dirbi, o jeigu abu variantai – tai tik labai išskirtiniais atvejais.

Pakeisti Konstituciją sudėtingiau nei prailginti pensijinį amžių, argumentas – tokio amžiaus žmonės dar dirba ir nori dirbti, antras argumentas – mes sutaupysime, na, tai logiška išvada – kodėl taip ir nepadaryti ir nieko čia nenustebinsi. Papiktinsi, bet nenustebinsi. Prailginkim pensijinį amžių pvz. iki 85 m. – ar bus norinčių ir galinčių dar dirbti, net jeigu jų pensijos ir mažos bus?

Rasa, 2016-11-08 11:57:00

Rūtai: 🙂 Na aš neprieštaraučiau išeiti į pensiją ir 45-erių, kaip mano mama 🙂 O dar man patiktų, jei būtų buvęs priimtas toks įstatymas (kažkas prieš rinkimus apie tokį “pasvaigo”), kad kai gimsta vaikiukas, ir artimieji (tėvų pageidavimu) galėtų imti atostogas. Tada vaikai galėtų daryti man anūkiukų… Daug 🙂

O kalbant rimtai, tai manau, kad gana klaidinga manyti, kad “nebus, kas dirba už pigiai, tiems, kam reikia darbuotojų, bus priversti mokėti daugiau”. Logiškai tai skamba teisingai, bet realiai- ims vežtis ukrainiečius, kiniečius ir t.t. Be to, visada yra dalis neviltyje gyvenančių žmonių, kurie nori valgyti šiandien. Ir nori šiandien pamaitinti savus vaikus. Jie negali laukti be darbo ir imasi jo bet kokio už bet kiek. Ir ištrūkti jiems iš to rato labai mažai vilčių. Nes jie neturi jokio užnugario- nei kas paskolintų, nei kas padėtų. Jie negali skirti daug laiko ieškotis normalesnio darbo, nei keltis kvalifikacijai, nes jie turi nuolat dirbti kad tik išgyventų. Suprantu, kad protingam žmogui tai atrodo absurdiška, tarsi visur pilna išeičių. Bet realiai daug kam gyvenimas yra būtent toks. Voveriškas. Jie tegali bėgti ratu, nes bet koks sustojimas jiems pridės greitą kreditą arba badą. Arba išmetimą į gatvę. Nepamirškit, kad “Statistikos departamento duomenimis, pernai skurdo rizikos lygis mūsų šalyje siekė 22,2 proc.”

Rūta, 2016-11-08 12:37:36

Rasa, bus. Jau dabar Vilniuje pasamdyti už minimumą labai sudėtinga. Už 600 eurų – sunku. Ne iš rašto kalbu, iš artimų žmonių patirčių. Ne visus darbus gali dirbti užsieniečiai (kol juos integruos ir išmokys mūsų sudėtinga kalba parašyti “ačiū” be nosinės, daug vandens nutekės. Nereikia manyti, kad jų čia tuntais privež, gi matot pati, kad net tuos, kuriuos atveža – mauna lauk pirmai progai pasitaikius, kuo jie kitokie, nei tie, kuriuos, pasak Jūsų, atsiveš :). Taip, atsiveš, investuos – išmokys ir pabėgs kaip ir šitie – negi dirbs už katino ašaras.

Pagaliau, kaip ten bebūtų – nuoširdžiai galiu pasakyti – nepažįstu nė vieno žmogaus, gyvenančio ant skurdo ribos arba skurde. Pas mus yra giminėje – artimoje aplinkoje daugiavaikių šeimų (tiesa, nėra nepilnų šeimų), nėra vienišų, vaikų neturinčių senukų. Yra gyvenančių ir kaime, ir mieste, yra visokio išsilavinimo, yra emigravusių. Yra tokių pažįstamų, kurie labdarinėm kruopom vištas lesina, yra tokių, kurie drabužių neskalbia – nes kam juos skalbt – duos naujų skuduryne pasirinkti. Ar aš labai toli nuo lietuviškos realybės?

Senus laikus pamenu – labai senus – mano sūnus buvo pradinukas, mokytoja pasakė, kad iš klasės tik dviems vaikams nepriklauso nemokamas maitinimas pagal tėvų pajamas. Aš buvau viena iš tų. O vaikas augo matydamas kokiais džipais klasiokus į mokyklą veža… Kažin, kur tų vaikų tėvai buvo statistiniais duomenimis, ar ne tuose procentuose?

Suprantu, skurdo yra, nelaimių žmonėms nutinka, vienišų žmonių yra, visko yra, bet skurde gyvenančių tikrai mažiau nei “oficialių” bedarbių, darbuotojų, dirbančių už minimumą (be papildomų pajamų) ir pašalpinių, realiai turinčių kitas pajamas.

Dėl vienišų senukų – taip, iš mažos pensijos, ypač mieste, pragyventi sunku – bet pasidomėjus globos namais – ar šita problema irgi nėra išsprendžiama? Būtina laikytis įsikibus savo kelių kambarių buto didmiestyje, jeigu provincijoje būtų galima pragyventi daug oriau? Gal, nežinau, nebuvau tame kailyje.

Rasa, 2016-11-08 12:43:50

Rūtai: 🙂 Štai tuo nuoširdžiai ir džiaugiuosi- kad nepažįstate nei vieno gyvenančio skurde ir ant skurdo ribos. Norėčiau ir aš taip gyventi.

Sokolovas, 2016-11-08 14:34:27

Aš tai irgi nesuprantu, kodėl dirbantys pensininkai turi gaut pensiją.

Juk pensija,- tai ne užsidirbtas turtas ar “nuosavybė”.

Pensija,- tai išmokos, skirtinos žmonėms, kurie PASINAUDOJA TEISE Į UŽTARNAUTĄ POILSĮ, o ne priedas prie dirbančiųjų atlyginimo.

AŠ, 2016-11-09 08:43:15

Sokolovas yra liberalų karalius.

Geriau jau spręstų uždavinius, o ne užsiimtų politika. Stebiuosi, kaip Gentvilas jo dar neatrado.

Šiaip jau pensija yra nuosavybė ir uždirbtas turtas.

P.S. Užtarnautas poilsis yra pomirtinis gyvenimas 🙂

Sokolovas, 2016-11-09 13:45:44

AŠ:

Jei pensija būtų nuosavybė (ar uždirbtas turtas), ją būtų galima, pavyzdžiui, testamentu palikti paveldėtojams. Arba “pasiimt visą sumą”. Bet to nėra. Išeina iš gyvenimo žmogus, išeina ir pensija….

Pensija,- tai klasikinis finansinės piramidės pavyzdys. Dabartiniams pensininkams pensiją “suneša” ( uždirba) tie, kas dirba DABAR. Pastariesiems pensijas uždirbs kitos dirbančiųjų kartos.

Rasa, 2016-11-09 13:51:05

Sokolovui: 🙂 Bet taip išeina, kad dirbantis pensininkas tada labai labai apsimoka? Juk jis pensijai pats sau susimoka, nes iš algos juk toliau atskaitoma sodrai? Tada gaunasi kad jis dirba ir sau pensiją moka… 😀

Burgis, 2016-11-09 14:26:49

Sokolovui: ne, Jūs neteisus! Kaip tik šiandien per radiją girdėjau, kad svarstoma galimybė mirusio pensininko pensiją palikti jo paveldėtojams. Tai, mano supratimu, irgi neteisinga (ne visai teisinga…), bet savo pensiją tikrai užsidirbau aš! Daug dirbau, daug atskaitė, todėl ir pensija nesiskundžiu. Jei man pensiją uždirbtų dabartinė dirbančiųjų karta, tai tiek tikrai nemokėtų…

petras, 2016-11-09 14:28:56

Rasa, taip apsimoka, bet dirbantis ir negaunantis pensijos pensininkas dar labiau apsimoka. nes sodrai moka, o pensijos negauna 😛 oficialiai pensija man rods yra traktuojama kaip pašalpa (socialinė išmoka), ar aš čia smarkiai klystu ? bet jau tikrai ne nuosavybė ir neuždirbtas turtas (uždirbtas turtas, tai jei kaupi fonde kokiam, banke, kojinėj ar dar kur).

petras, 2016-11-09 14:30:14

Burgiui, tai norit pasakyt, kad sodra atidėdavo jūsų sumokėtą procentą į sodros kojinę kur nors ?:DDD tuoj nacionalizuos pencijas ir nebeturėsit turto hohoho

Burgis, 2016-11-09 14:32:08

petrui: ne į kojinę dėdavo, o išlaikė visas biudžetines įstaigas. Gal manote, kad jos iš šventosios dvasios gyveno?

petras, 2016-11-09 14:34:02

tai jūsų sunešti pinigai jau išleisti, tiesa ?:D

Burgis, 2016-11-09 18:37:40

petrui: priminsiu, kad pinigai yra ne banknotai. Pinigai yra tik skaičiai bankų, žmonių, ministerijų ir pan. dokumentuose.

Apskritai, tuos dalykus seniai išaiškino ekonomistai. Pasidomėkite.

petras, 2016-11-10 08:19:23

Deja, popieriniai banknotai ir yra pinigai (aišku jie gali būti ir kitoj išraiškoj kaupiami). Kai kur nors labai atokioje vietoje reiks ką nors svarbaus įsigyt, galėsit papasakot pardavėjui apie ekonomistus ir kad turit pinigų banke skaičių pavidale 😀

Sokolovas, 2016-11-10 12:16:49

Viskas paprasta.

Žmogus gali dirbt, užsidirbt, mokėt sodrai labai daug. Bet…Jei (tarkime) šalyje neliktų dirbančiųjų,- nebūtų iš ko mokėti ir “užsidirbtų” pensijų.

Taigi,-pensija,- tai finansinė piramidė.

Burgis, 2016-11-10 12:31:23

Sokolovui: ne, tai netiesa! Jei neliktų dirbančiųjų, tai nebereikėtų ir tos valstybinės bazės, į kurią investuoti mūsų uždirbti pinigai. Tą bazę reikėtų parduoti ir išmokėti pensijas.

*

Laimė, kad yra nenutrūkstanti grandinė…

Sokolovas, 2016-11-10 13:24:28

Gerb. Burgiui:

Pirma- kas pirks?

Antra- už kiek pavyktų parduot?

Trečia- ar ilgam užtektų 🙂

Burgis, 2016-11-10 14:18:38

Sokolovui: caras pardavė Aliaską, nemažai gavo. V.Putinas nupirktų Lietuvą, nemažai užmokėtų. Vis pigiau nei nukariauti… :-)))

Rimantas, 2016-11-10 21:09:22

Kad aiškiau būtų – supaprastinkime. Kaip tuos skaičius bankų dokumentuose ekonomistai siūlytų paversti gyvenimui būtinais dalykais, jeigu visoje žemėje neliktų dirbančių?

petras, 2016-11-11 08:46:31

Rimantai, truputi per daug supaprastinot 😀 jei nebeliktų dirbančių, tai ir bankai nebedirbtų (nebeveiktų).

AŠ, 2016-11-11 12:01:07

Visiems rašantiems čia ekonomistams

Mąstau kaip pirmykštis žmogus: ką užsidirbau yra mano ir tai yra mano turtas.

Į kitų pinigus ir turtą pirštų nekišu.

Kaip chemikas pasakusiu: yra masės ir energijos tvermės dėsnis.

Aš atidaviau savo duoklę ‘mokėdamas” pensijas ankstesniems, tai dabartiniai turi “mokėti” pensiją man.

O gal Jūs kitokius būdus žinome? Pvz., Čipolino būdas “pasodinti” pinigus?

Sokolovas, 2016-11-11 12:55:52

AŠ:

Tvermės dėsniai veikia uždaroje sistemoje. Socialinio pobūdžio reiškiniai- atviroje sistemoje, kuri negali būti patikimai prognozuojama…

Pinigus sodino ne Čipolinas, o Buratinas:). Jis turi ir šiuolaikinių prototipų, pavyzdžiui, “Sekundės” banko, Holdingo kompanijos indėlininkai ( nukentėjo per savo kvailą norą augint pinigus).

Tai, kas priklauso nuo žmogaus gyvenimo trukmės, – nėra to žmogaus turtas. Pavyzdžiui, jei aš numirsiu nesulaukęs pensijinio amžiaus, man pensijos net nepradės mokėti. “Turtas” taps butaforija 🙂

petras, 2016-11-11 15:20:22

Aš, visas jūsų turtas visada gali tapti nebe jūsų 🙂 bet jis niekur neprapuls

Rimantas, 2016-11-11 18:03:28

Petrui: kodėl per daug supaprastinau? Beveik tą ir norėjau pasakyti: jeigu niekas nebedirba, tai ir tie skaičiai bankų dokumentuose nieko nebereiškia.

Supaprastinimas turėjo parodyti, kad viską, kas būtina išgyvenimui, sukuria dirbantieji. Dalis gėrybių lieka dirbantiesiems, dalis atitenka pensininkams. Kas daugiau dirbo, tas užsitarnavo ir nebedirbdamas didesnę dalį gėrybių gauti. Mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų, sukurtų gėrybių kiekis vienam žmogui mažėja. Ribinis atvejis, kai dirbančiųjų nelieka. Tada jau nepriklausomai nuo užsitarnautos dalies dydžio nieko nelieka. Todėl ir nesuprantu, kodėl Sokolovas neteisus.

petras, 2016-11-14 08:12:01

Rimantui, aš tai jum pritariu. manau, kad Sokolovas teisus 🙂