Jūs pastebėjote, kiek daug po pasaulį siuntinėjama nežinia kieno ir nežinia kada sukurtų „gražių rinkinių“: minčių, nuotraukų, muzikos… Ir man retkarčiais atsiunčia. Neiškentęs vieną rinkinį „išmėsinėjau“ ir pakomentuosiu:
Bet dar geriau – elektrifikuoti visą gatvę!
O prie Vezuvijaus – žymiai įdomiau!
Jausmas turi eiti į žvalgybą, bet protas turi stovėti sargyboje.
Todėl ir veikia ši svetainė, kad nereikėtų meluoti tylint…
Bet reikia gi kada nors sužinoti, ar dar gali pakelti balsą?
O, kaip norėčiau, kad taip būtų kalbama apie mane!
Aš buvau ir esu kvailas, bet senatvėje vis daugiau pamiršiu dėl sklerozės ir būsiu išmintingas…
Pusę jaunystės praleidau su ginčuose, derybose su ja, maldaudamas jos, kol tai supratau…
Retai abejoju, man tai neaktualu.
Taip ir įkūrėme KTU gimnaziją.
Aš dažnokai pripažindavau ir pripažįstu mielų žmonių pranašumą.
Va, čia tai jau man pasisekė tiksliai pagal formulę!
Kokia čia tragedija gavus? „Už vieną meilės naktį nukeliaučiau pragaran…“
Nesu išmintingas, nesu…
Atsakymai
Vingė, 2010-12-02 14:25:33
O Burgis aukščiau už dievą
Andrius, 2010-12-02 14:54:18
Už Smorigina ta prasme? 😀
Petras, 2010-12-02 15:02:35
“vadinkite mane paprastai, viespaciu!”
Edvardas, 2010-12-02 17:51:29
Sako – “Nėra dūmų be ugnies”. Užpraeitam šimtmetyje gal ir buvo tiesa, bet dabar chemikai kitaip mąsto.
Burgis, 2010-12-02 18:41:17
Petrui: geresnis pokštas gaunasi taip: jei kas nors su tavimi kalbėdamas ar besiginčydamas sušunka „O, viešpatie!“, tinka pastebėti: „Galite į mane ir paprasčiau kreiptis…“.
*
Ir aš jums visiems leidžiu…
Edgaras, 2010-12-02 22:10:17
Suprantat, sklerozė Jums padės užsimiršti, bet, jei būtumėt įsigilinęs į tai, ką “įklijavote”, suprastumėt, kad Jūsų atvejo gal net nėra… Ten parašyta, kad išmintingu taptumėte, jei nepamirštumėte, bet atleistumėte… Tad arba Jūs naivuolis, kuris po sklerozės pamirš ir tada jau atleis, arba pamiršit kam reiktų atleisti ir būsit piktas niurzglys. O jei jau rimtai, tai pasižiūrėjus į tuos “karpinius”… kada Jūs dirbate?
Burgis, 2010-12-02 22:14:19
Edgarai, Jūs jau esate piktas niurzglys? Va, dabar aš dirbu ir žaidžiu. Matote, mano darbas – kaip Jūsų laisvalaikis…
Edgaras, 2010-12-02 22:40:31
Taip, esu piktas piktas niurzglys – iškart pajutau, kad Jūs man artima siela… Na, o apie darbo metodus taip tiesiai nereikėjo… Nors kita vertus, mygtukus galima spaudyti ir kaire… Ir būkit geras, netapatinkit to su mano laisvalaikiu – aš dar pakankamai jaunas…
Burgis, 2010-12-03 09:01:49
Edgarui: aš nepykstu ir Jūs nepykite… Paaiškinsiu, kodėl darbo metu kartais užsiimu „karpiniais“. Man parūpo, kaip iš atsiųsto .pps failo galėčiau pasiimti tik tekstą. Vėl padėjo mano mėgimoji programėlė „SnagIt“!
O vakar galvojau, kaip viename puslapyje išspausdinti kelis PDF dokumentus. Kitaip nesugalvojau – verčiau į .jpg per „PrintScreen“. Pastebėjau įdomų faktą: jei paleista „SnagIt“, tai klavišas „PrintScreen“ leidžia ja pasinaudoti, nors ekrane „SnagIt“ lango nėra…
*
Matote, aš vis dar mokausi. Gerai jums, jūs jau viską mokate…
petras, 2010-12-03 09:50:05
aš tai iš tokių rinkinukų minčių kratinukų atsimenu tik du draugo kvailokus paradoksus:
-
visi vyra (žmonės) yra kiaulės, bet nei viena kiaulė nėra žmogus.
-
reikia gerti dažnai, bet daug
Edgaras, 2010-12-03 11:41:00
Kažkaip “skystai” Jūs šiandien… O pirkot SnagIt ar gavot iš gimnazisto “nemokamą” versiją? Nors… turbūt nei viena, nei kita – kol perskaičiau Jūsų žinutę, SnagIt įsirėžė į atmintį. Skaičiau labai įdėmiai – ieškojau išminties. Jaučiu, kad sąmoningai šitą reklamą “pakišot”… Mano klausimą reiktų performuluoti – kiek Jums SnagIt moka? Dabar suprantu, ką reiškia tas Jūsų dirbu – žaidžiu. Aš pamaniau, kad viena ranka anūkui piešinius piešiat, kita laiškus rašot – aš jaunas dar tam. O čia mūsų Mokytojas marketingu užsiiminėja..!
Burgis, 2010-12-03 11:48:46
Edgarai, kas čia pasidarė? Ką aš Jums blogo padariau? Koks marketingas? „SnagIt“ nemokamai galima bandyti visą mėnesį, namuose mėnuo baigėsi, programėlės nebeturiu, bet „PrintScreen“ veikia! O gimnazijoje „SnagIt“ veikia, bet kas įdiegė, kada – nežinau ir žinoti nenoriu, tam yra tarnybos…
*
Et, ką čia… Aš nemoku vogti ir nevagiu. Už reklamą man niekas nemoka, bet man moka už kursus penktokams, todėl jiems stropiai ruošiuosi. Man moka už paskaitas studentams, bet aš jas jau mintinai moku…
Edgaras, 2010-12-03 12:11:04
Nieko blogo – tik gerą aš iš Jūsų pasiėmiau 🙂 Turiu dar ir rimtą klausimą. Mano sūnūs auga. Kursai penktokams. Kiek laiko ir kokia forma jie vyksta?
Burgis, 2010-12-03 13:01:16
Taip, Gerb. Edgarai (į turintį du sūnus turiu kreiptis Gerb.! Atsiprašau, kad iš ankstesnių Jūsų įrašų pamaniau, jog Jūs moksleivis, na, gal studentas…), mėgaujuosi disbdamas su penktokais. Viena grupė dirba antradieniais 15-16 val., kita ketvirtadieniais tuo pačiu laiku. Vakar buvo pirmasis antrojo ciklo užsiėmimas. Ciklą sudaro 10 užsiėmimų, todėl dar galite prisijungti. Geriau antradieniais – mažesnė grupė.
*
Kuo mes užsiimame? Matematika, literatūra, muzika, gamtos pažinimu – viskuo iškart… Smulkiau – susitikus arba gimnazijos telefonu.
Povilas, 2010-12-03 15:02:44
“Visi arkliavagiai yra demokratai, bet ne visi demokratai yra arkliavagiai” (kažkuris JAV prezidentas).
petras, 2010-12-03 15:10:15
jo čia iš tų pačių: rūkyt tai rūkysiu, bet gert tai nemesiu.
Burgis, 2010-12-03 15:57:59
Petrui: geras!
Edgaras, 2010-12-05 14:28:42
Nieko tokio, Jūsų mintį aš labai gerai supratau. Kita vertus, net skaitant pažodžiui, Jūs dažnai darote skubotas išvadas – juk tenka tiek daug informacijos, o galimybės ribotos. “Augantis šešėlis”, kad kažkas jau nesupranta, o kitiems dar neįdomu, temdo mintis, tad “pabėgimui” nuo jo reikia vis daugiau jėgų, o laikas “senka”… Jūs man labai primenat vieną artimą žmogų. Esat puikus teoretikas ir formos meistras, bet su praktika ir turiniu kažkas ne taip. Jūs per daug protingas, kad tylėtumėt, bet per kvailas, kad Jus išgirstų…
nuoba, 2010-12-05 16:31:51
Rytoj delčiią keičia jaunatis – keisis orai.
Burgis, 2010-12-05 17:34:18
Jau kaip man patinka tokie protingi kaip Edgaras!
*
Nusileiskite į žemę, Edgarai… Nei man rūpi, kad mane išgirstų, nei aš kur bėgu, nei man svarbi ta „daug informacijos“… Va, nuvažiavau su savo mieliausia į „Karališkąją rezidenciją“, pavalgėme – tai svarbu. Patupinėjau apie namus, paskaitinėjau knygelę – tai svarbu. Nei Jūs teoretikas, nei aš praktikas, nei aš teoretikas, nei Jūs praktikas… Galvokite kaip Petras: rūkyt tai rūkysiu, bet gert tai nemesiu…
Edgaras, 2010-12-05 19:28:55
Ačiū, Mokytojau, jausmai abipusiai. Nutūpiau ant Jūsų žemės dar Gimnazijoje, mačiau Jus iš arti – atrodėte nežemiškas. Ir esu dėkingas už pamokymą. Iki šiol nerūkiau, bet būtinai nemesiu, tik gert pradėsiu, nes buvau nebaigęs.
Burgis, 2010-12-05 22:00:20
Intriga… Iš maždaug 1500 baigusių gimnaziją gerai prisimenu tris Edgarus. Visi jie buvo išskirtiniai, bet kiekvienas savaip. Šis satyrikas galėtų būti tik vienas iš tų trijų, bet… juk tai aš jį išsaugojau gimnazijoje! Gal kaip tik tai ir yra rakštis? Psichologiškai pateisinama.
Bet gal šis Edgaras visai ne iš to trejeto? Visų neprisimenu…
Bronislovas, 2010-12-06 09:29:35
Taip taip, labai intriguoja. Kad būtų įdomiau, prie mūsų diskusijos prisijungė dar ir Bronislovas – gal apie jį dar ką nors prisiminsite? Papasakokite mums daugiau – visai įdomu. Labiausiai domintų rakštis ir ką reiškia tas išsaugojau? Apie psichologiją nereikia – ja galima pateisinti viską, net ir Jus.
Edgaras, 2010-12-06 09:59:54
Cenzūra užsiimate? Pavargote..? Nebevarginsiu…
Edgaras, 2010-12-06 10:02:48
Visgi prasprūdo 🙂 Ilgas tikrinimas, o gal tik interneto vamzdynai užsikišę buvo…
Burgis, 2010-12-06 10:05:08
Na, Edgarai, seni laikai, plačiai nerašysiu… Vienas Edgaras greitai bėgiojo, kitas buvo mėgėjas pakalbėti (kaip aš…), o trečias buvo patekęs į keblią situaciją dėl klasės draugės išdavystės. Tai apie tą trečiąjį ir jo draugus ir galvoju… Kompiuteryje tebesaugau tą keistą „draugės“ laišką.
*
O psichologija čia tokia. Stenkis nepamatyti momento, kai žmogus pažeminamas, pralaimi. Jis gali nedovanoti tau visą gyvenimą tik dėl to, kad matei, nors dėl epizodo esi visai nekaltas. Kitokio paaiškinimo, kodėl buvęs gimnazistas Edgaras buvusio savo direktoriaus svetainėje rašo taip, lyg kokia rakštis jam skausmingai kažką primintų, nesugalvoju… Lyg ir neužlipau ant nuospaudos?
Burgis, 2010-12-06 10:07:17
Edgarai, čia ne cenzūra, tiesiog svetainė veikia taip, kad naujo lankytojo pirmąjį laišką turiu patvirtinti…
Andrius, 2010-12-06 15:44:45
Visada labai sveika .pps failus pamėginti atidaryti programa, kuria jie ir buvo sukurti. T. y. Microsoft PowerPoint.
O tuomet jau naudoti/redaguoti visą info į sveikatą.
Burgis, 2010-12-06 16:11:00
Andriui: taip neįdomu… 🙂
Edgaras, 2010-12-07 00:29:50
Ech, deja, bet būsiu arba tas antras, arba ketvirtas… Jei sąžiningai – jokių nuoskaudų Jums neturiu. Mane tėvelis išauklėjo, kad dėl visko, kas pasaulyje blogai, esu kaltas pats. Net logiškai tai galiu paaiškinti. Provokuoju Jus, nes negaliu Jūsų suprasti. Visuomet labai atidžiai klausausi žmonių, kurie man įdomūs – aš čia apie Jus. Bet Jūs esat vienas iš nedaugelio, kurių pasisakymai man atrodo tokie prieštaringi. Skamba kiek kvailokai, bet taip jau yra…
Atleiskite už tai vienam iš to 10% broko 🙂 Greičiausiai čia ne vieta tokiems išsišokimams…
*
O aš būčiau norėjęs, kad suaugę būtų neapsimetę, kad nemato mano pralaimėjimų ir klaidų. Jaučiausi labai nejaukiai, kai mačiau, kad žino, bet vengia. Visos klaidos virsdavo sunkiai išgyvenamomis tragedijomis – niekas iš arti esančių nepaaiškino, kad tai tik gyvenimo dalis ir pamokos, o tėvai buvo per toli… Kapsčiausi pats, bet ne ta kryptimi – užtruko. Tik nepulkit tuo remtis darydami išvadas. Kalbu apie praeitį – pamatytumėt mane dabar! 🙂
*
Ačiū už man skirtą laiką. Būčiau šalia – apkabinčiau.
Lenkiu galvą, Edgaras B.
Burgis, 2010-12-07 08:34:08
Ačiū, Edgarai! Dabar tikrai žinau, kad nesi iš tų trijų, bet „B“ nepamenu… Gal prisiminčiau peržiūrėjęs sąrašus, bet nemanau, kad to reikia…
Taip, neslėpsiu, dabar suspaudė širdį, perskaičius tokį nuoširdų Tavo laišką. Ir dėl to, kad aš kažkaip grubokai, jaunatviškai kontratakavau, bet labiau dėl to, kad tai apibendrinama. Kiek daug dabar žmonių, apie kurių gyvenimą sprendžiame pagal kelis išorinius požymius! Ir save priskiriu prie tų, kuriuos taip vertina… Juk tikrai skaudu, kai muša ir verkti neleidžia.
*
Kita vertus – kas tas gyvenimas? Kas jo „prieskoniai“? Ar tik ne vidinės tragedijos? Stipriam – daugiau išbandymų? Kaip tu kitam, taip likimas – tau? Nežinau… Bet ir vėl pasižadu sau būti atidesnis…