Baigiu jau septintąjį iš devynių pasiskolintų Harlan Coben detektyvų. Patrauklus skaitalas, neabejoju, kad įdėta E621. Bet vos perskaitai – viską pamiršti, net knygos pavadinimą… Tai parašysiu, ką perskaičiau dabar – gal nepamiršiu:
***
„Tačiau vyrui reikia daugiau. Pavartykite visas istorines knygas ir įsitikinsite, jog tai gana įprastas dalykas. Nė vienas iš didžių vyrų negyveno monogamiškai. Tai kartu ir paprasta, ir labai sudėtinga.
*
Tiesą sakant, čia nebuvo nieko bloga. Argi žmonos labai išgyvena, jei jų vyrai retkarčiais pasižiūri, pavyzdžiui, suaugusiems skirtą filmą? Nejaugi tai yra nusikaltimas? O gal vertas skyrybų poelgis? Išdavystė?
*
Be abejo, ne.
*
Tas pats galioja ir seksui su prostitute. Vyrui reikia išorinių dirgiklių – vaizdų, erotinių telefono linijų ir panašiai. Taip jau yra ir niekur nuo to nepabėgsi. Daugelis žmonų tai supranta.“
***
O štai mano išvados.
-
Aš nesu, niekada nebūsiu ir niekada nenorėjau būti toks „didis vyras“.
-
Mano akimis, filmas suaugusiems nuo prostitutės skiriasi iš esmės.
-
Esu įsitikinęs, kad mano sekso su prostitute mano žmona būtų nesupratusi ir nepateisinusi. Taigi manoji nėra iš to „daugelio“, ir aš tuo labai patenkintas.
-
Detektyvas, žinoma, nėra vadovėlis, bet nuomonę formuoja. Ką mums, pedagogams, daryti su tokią nuomonę formuojančiomis knygomis? Uždrausti? Sudeginti? Užsiimti neigimu? Mes iriamės prieš srovę…
-
Gelbėkite, meilės romantika blėsta! Dabartinė karta senąją romantinę literatūrą atmeta (na, ne visi, žinoma…), o naujoji, dabartinė literatūra romantikams pasiūlo labai nedaug.
***
Išgerkime už ištikimybę!
Atsakymai
Burgis, 2011-07-22 09:30:38
Įverčiams…
Darth Vader, 2011-07-22 09:50:36
Vyrui turi užtekti vienos Moters, bet tokios – iš didžiosios raidės. Ir meilužės, ir draugės, ir kolegės viename asmenyje.
Makulatūrą (“kriminalkos”, E.de Strozzi paistalai etc) – paprasčiausiai reikia įvardinti kaip makulatūrą. geriausia sudeginti, betgi Europa pradės bliauti. idealiausia – tiesiog parodyti visuomenei, koks tai dugnas. meilę apdainavo Saliamonas, Mickevičius – štai iš čia ir reikia semtis įkvėpimo.
Nepris, 2011-07-22 10:38:19
Mano laikais visi skaitė “Tarzaną”. Sakyčiau todėl, kad berniukai slapčia norėjo kautis su liūtais, o mergaitės svajojo būt pagrobtos raumeningo laukinio. Šiais laikais berniukai svajoja būt oligarchais, o mergaitės svajoja būt barakudom. Tai ir literatūra atitinkama.
Žmonėms patinka pasinerti į kūrinius, kurie atliepia jų slaptiems ir mažiau slaptiems troškimams. Pedagogų pareiga yra nepasiduoti geismų kultūrai. Nereklamuoti trečiarūšių autorių būtų gera pradžia.
petras, 2011-07-22 12:32:34
- visos knygos formuoja nuomonę 🙂 todėl jei degint, reiktų viską, o tai jau nieko gero. draust mėgint galima, bet niekas nesužiūrės kas ką namie skaito ir t.t. o neigimas dažnai duoda priešingą reakciją nei tikėtasi. todėl geriausia nieko nedaryt. o knygas, kurios asmeniškai nepatinka tiesiog neskaityt, ignoruot ir nesiūlyt kitiem 🙂
Petras Ražanskas, 2011-07-22 15:44:36
Prisiminkime, kad detektyvai labai retai kada būna apie visuomenės moralines aukštumas, tad ir knygos veikėjai dažniausiai turi įdomų, keistą, neįprastą, man ir jums gal visiškai nepriimtiną supratimą apie pasaulį. Juk ne autoriaus čia teiginiai, tikriausiai, o veikėjo monologas.
O deginti nereikia net „Mein Kampf“. Verčiau per literatūros (o gal geriau filosofijos? o gal per visas?) pamokas įskiepyti vaikams, kad ne viskas, kas parašyta ant popieriaus, yra tikra, sektina, pavyzdinga. Žmogus su išvystyta kritine analize gali ir Hitlerio autobiografiją pasiskaitęs likti su nepažeistais smegenimis ir gilesniu supratimu apie tarpukario Vokietiją bei to veikėjo pakilimo į valdžią prielaidomis.
giedrius_m, 2011-07-22 17:40:36
Nepris: iliuzija, kad svajonės esminiai skiriasi 🙂
Štai tas pats Tarzanas šių dienų supratimu būtų oligarchas – iš turtingos šeimos, atgavęs giminės turtą, valdantis bezdžionių armiją… Tuo pačiu ir sveikas, turtingas jaunikis galintis garantuoti sotų ir ramų gyvenimą šeimai. Berniukams vis dar svarbu lyderystė, fizinė (o ir netik) jėga, pripažinimas. Šiuo metu buvimas oligarchu/ištekėjimas už tokio yra tas pats, kas anksčiau “nusipirko namą ir gyveno ilgai bei laimingai”.
Iš kitos pusės. Skaitėt vesternus? Ar tipinis vesterno herojus yra tinkamas idealas? Nepatinka kas nors – išsiaiškiname ginklais, etc. Taigi, tiek teigiamo, tiek ir neigiamo elgesio įvaizdžiai keičiasi.
Iš trečios pusės. Literatūros kryptys nagrinėja temas, naudoja įvaizdžius, aktualius tam tikrai kartai. Karas. Vaikai, praradę tėvus. Nusivylimas visuomene. Darbas/Profesijos paieškos. Tai – skirtingų laikotarpių aktualios temos, kurie naudojami ir kaip fonas knygose/kine.
Nepris, 2011-07-22 17:58:18
Giedriau, tai aš todėl “Tarzaną” ir paminėjau, kad tos serijos per jokią prizmę neišeina pavadinti elitine literatūra. Tuometinė lietuvių k. mokytoja net kaimo bernų neskatino apie tą Tarzaną skaityt. Juolab, kad ir vertimas buvo kraupus. Kitas dalykas, tikrai pritariu, kad vaizdiniai keičiasi, o esmė išlieka, ir jokiais laikais netrūksta rašančių, grojančių, piešiančių vulgarybes.
Andrius, 2011-07-25 21:10:43
Skaityti mėgstu, tad irgi kartais kyla klausimas, ar skaitymas nekenkia (arba, kiek kenkia?). Įtaigūs, išgalvoti pasakojimai beveik apie gyvenimą. Tikriausiai svarbiausia, kad realybės pajutimas būtų gilus, ir autorių kuriamos chimeros jo neišklibintų.