Vokietija – Portugalija: 4:0
***
Mažomis dozėmis bet koks alkoholio kiekis nepakenks.
Michailas Žvaneckis. „Atidžiau…“
***
Visi sporto žaidimai yra realaus gyvenimo imitacijos, tikrų gyvenimo situacijų sprendimo pamokos. Apskritai visi žaidimai yra pamokos ar bent pamokėlės. Mes žaidžiame, kad išmoktume, kaip reikės elgtis, kai privalėsime gyventi, o ne žaisti…
*
Gyventi galima protingai, apgalvotai (šachmatai), greitai, galingai, viešai (futbolas), suktai, klastingai, azartiškai (kortos). Laimėti dvikovose galima gražiai (tenisas), laimėti galima švelniai, intymiai (golfas) ir pan…
*
Labiausiai sportas išmoko vienos pamokos: ištverk, ištverk, ištverk! Ištverk po vienos, antros, trečios… nesėkmės. Ištverk neteisybę, pažeminimą. Ne išverk, o ištverk. Vakar to mokė futbolas, bet aš galvojau apie gyvenimą…
Atsakymai
Burgis, 2014-06-17 08:34:55
Įvartis! Įvartis? Įvartis…
Indra, 2014-06-17 12:03:01
Sporto žaidimai – ne gyvenimo imitacija, o karo! Žmogus nuolat nori mūšio, kuriame nugalėtų, negailestingai sutriuškintų priešą. Pergalė!
Neskauda? Nugalėtojų niekas neteisia. Jie didvyriai… Tautos išrinktieji. Jie negailestingi priešininkui… Nugalėtojams neskauda!
Vaikystės karas… Man skaudėjo, net kai žaidėme kvadratą ir negailestingai daužėme kamuoliu į savo kiemo draugą – kartais į nosį, kartais į galvą, dažnai – į širdį. Ir pati gaudavau… Reikėjo ištvert ir išsiverkt…
Tai karas… Negailestingas. Žiaurus. Vyriškas.
Iš arčiau, 2014-06-17 12:10:14
Indra labai teisingai pasisakė. Visi žaidimai vienu ar kitu būdu susiveda į karą.. jie nėra gyvenimas, nebent gyvenimas vienas ištisas ilgas karas.
Šachmatai – karo imitacija, sugalvojo karvedžiai, kortos – karo imitacija, visi senas tradicijas turintys žaidimai – futbolas, rutulio svaidymas turi gilias ištakas Senovės Romos ir Graikijoje, žmonės aiškinosi santykius, žmonės varžėsi – kas geresnis, kas stipresnis…
Jeigu sportas – gyvenimo atspindys, tada jau geriau povandeninės šaškės su barjerais…
Giedrius, 2014-06-17 12:44:12
Kad ir pats gyvenimas yra karas dėl laisvės. Karas su savimi, su kliūtimis.
Laisvę B.Burgis jau aprašė aname įraše. 🙂
Rasa, 2014-06-17 15:10:46
🙂 Kaip žmonės nežiūrės vieni į kitus, kaip į “pacientus”, jei visų toks skirtingas požiūris į gyvenimą? Paskaičius šitą temą, juokais suvedžiau į google paiešką “Gyvenimas tai…” Paieška pabaigė kažkieno ieškotais variantais: …kova, …teatras, …žaidimas, …sapnas, …geidžiamas apsigavimas, …kelionė.
Ir išties sąsajų galima rasti su viskuo. Gyvenimas- dalykas rimtas… Ir juokingas 🙂 Kaip ir iš ko besimokytume gyvenime (ar gyvenimo), turbūt išties svarbiausia kokioj vietoj matom save. Jame.
Jei man gyvenimas būtų kova, aš būčiau diplomatu turbūt 🙂 Bet man gyvenimas tikrai ne kova 🙂
Giedrius, 2014-06-17 15:17:33
Pritariu Rasai. 🙂
Pats susigalvoju, pats ir kariauju.
Burgis, 2014-06-17 15:22:46
Rasai:
o mes mintinai mokėmės:
Самое дорогое у человека — это жизнь. Она дается ему один раз, и прожить ее надо так, чтобы не было мучительно стыдно за бесцельно прожитые годы, чтобы не жег позор за подленькое и. мелочное прошлое и чтобы, умирая, мог сказать: вся жизнь и все силы отданы самому главному в мире: борьбе за освобождение человечества. И надо спешить жить.
(A.Ostrovskis. „Kaip grūdinosi plienas“)
P.S. Paryškinta mano. Pokštas…
Rasa, 2014-06-17 15:33:59
Burgiui:
Mano karta irgi iš jo (Ostrovskio) mokėsi. Ne, gal ne karta. Aš mokiausi. Nes skaičiau šitą knygą 🙂 Jaunystėj. Dabar jau nepamenu apie ką ji, bet pamenu, kad mano tų laikų užrašuose liko tik šitai: “Самое дорогое у человека — это жизнь. Она дается ему один раз, и прожить ее надо так, чтобы не было мучительно стыдно за бесцельно прожитые годы…” 🙂 Tik lietuviškai pas mane buvo, nes knygą mama lietuvišką turėjo. Ir buvau pamiršus, kad tai iš šitos knygos 🙂
O juk iš esmės tai gera citata. Net su jūsų paryškinta pabaiga 🙂 Tik vargu ar sutartume visi kaip ir nuo ko reikėtų šiais laikais “laisvinti” tą žmoniją. Bet juk žodis (idėja) “laisvė”- gal neblogas? 🙂
Burgis, 2014-06-17 15:51:25
Rasai: ne, Ostrovskio mintis man netinka. Netiko nei tada, vaikystėje, netinka ir dabar. Nesutinku gyvenimą paskirti kam nors, gyventi dėl ko nors, nesutinku siekti jokio tikslo (apie tai jau esu rašęs…) Sutinku tik dėl tos minties, kad reikia gyventi greitai. Greitai, galingai, aukštai!
Rasa, 2014-06-17 16:28:22
Burgiui: Na, bet visai neblogai kad buvo, pav. Mohandas Gandis, žmonėms tapęs net Mahatma (Didžiąja siela)? Be to, aš nepriimu to pasakymo labai jau “revoliucingai”. O gyventi taip, kad nebūtų gėda savo gyvenimo, yra tikrai neblogai. Tai ir sakau, kad aš tiek išsirašiau iš to rašytojo 🙂
Be to, jau kas kalba apie “netinka”! 🙂 O kas čia pašventė virš 25-erių metų gimnazijai? Mmmm? 🙂
O kieno gyvenimo moto “darbas ir meilė”? Mmmm? Tai darbui ir meilei ir esat paskyręs savo gyvenimą. Dėl jų ir gyvenat. Gal.
O dėl greitai… Kai kas mano , kad tik triušiams tai gerai gaunasi… 🙂 Jie greiti.
Aš tai lėta gana. Man patinka turėti laiko pasimėgauti… Viskuo 🙂
Bet visokių yra, visokių reik. Turbūt 🙂
Burgis, 2014-06-17 19:56:42
Rasai: tingiu ginčytis, bet pasiginčysiu…
Ar aš gyvenau tam, kad paskirčiau gyvenimą gimnaziją?! Ne, aš gyvenau savo gyvenimą, kuriame pasitaikė gimnazija…
Ir ne darbui, meilei paskyriau gyvenimą, bet būtent darbas ir meilė sukūrė mano gyvenimą. Ačiū jiems, dievams, – darbui ir meilei!
Rasa, 2014-06-17 20:43:13
Burgiui: tegul bus taip 🙂
Burgis, 2014-06-17 20:49:51
Rasai: ačiū! :-)))
qwerty, 2014-06-17 20:56:07
“…būtent darbas ir meilė sukūrė mano gyvenimą…!!!”, – o aureolė ant tinklaraštininko galvos netyčia dar neužsižiebė?)))
Jeigu jau gyvenimas sudarytas vien iš darbo ir meilės, tai ŠM greitai palaimintuoju ar net šventuoju paskelbs)
Burgis, 2014-06-17 21:26:51
qwerty: vėl blogai?… Na, aš garbinu darbą ir meilę, bet ne save. O Jūs? Juk sunku taip gyventi, kai blogai ir blogai, kai visi aplink blogi…
Indra, 2014-06-18 10:06:11
Žodis „garbinti“ reiškia ne tik „duoti garbę, aukštinti“, bet ir „gabenti, nešti“, o šnekamojoje kalboje – „niekinti, peikti, plūsti“. Geros reikšmės! Platus pasirinkimas…
Ne veltui iš prigimties nenoriu nieko garbinti… Kam to reikia?