Tą dieną spigino baisus šaltis, bet žemaitis vis tiek išėjo dirbti į mišką. Pasiėmė kirvį, pjūklą, duonos, sūrio, lašinių, svogūnų – sunkiai dirbant reikia sočiai pavalgyti.
Pjauna žemaitis medžius, žemėn verčia, šakas kapoja – visas miškas pyška. Sparčiai dirbdamas, žemaitis jokio šalčio nejaučia, garai nuo jo tumulais verčiasi.
Vieną medį nuvertęs, žmogus pamatė, kad ant sniego nukrito beveik mirtinai sušalęs paukštelis. Paėmė medkirtys paukštelį, įsikišo į kailinių užantį, kad paukštelis sušiltų ir atsigautų. Atsisėdo ant kelmo pailsėti ir pavalgyti.
Tik žiūri – iš miško tankmės atpėdina didelė ruda meška.
– Žmogau, ir aš išalkau, nes tu mane pažadinai iš žiemos miego. Dabar aš tave suėsiu, – sako meška.
– Nesuėsi, – sako žmogus, – aš už tave stipresnis.
– Na jau, na jau, – stebisi meška, – aš juk galiu net akmenį sutrupinti.
Čiupo meška didelį akmenį, suspaudė letenomis – sutrupėjo akmuo.
– Čia tai niekai, – sako žmogus, – aš galiu iš akmens syvus išsunkti.
Išsitraukė žmogus sūrį, suspaudė, ir iš sūrio balzganas skystis varvėti pradėjo.
Nustebo meška, pritilo.
– Už tai aš galiu akmenį toli toli numesti! – sako rudoji.
Čiupo ji didoką akmenį, sviedė iš visų jėgų, akmuo toli į mišką nulėkė.
– Neblogai, – sako žmogus, – bet aš numesiu toliau.
Išsitraukė jis iš užančio paukštelį, kuris jau buvo sušilęs ir atsigavęs, mestelėjo jį link miško – paukštelis skrido ir nuskrido.
– Na, gerai, pasiduodu, – sako meška, – bet aš tikrai labai ėsti noriu, gal duotum man ką nors?
Žmogus pamatė, kad per tą laiką, kol jis su meška rungtyniavo, kirvis atšalo ir šerkšnu pasidengė.
– Štai, žiūrėk, kiek cukraus ant kirvio, – sako jis meškai, – palaižyk.
Meška lyžtelėjo liežuviu – liežuvis ir prilipo prie kirvio! Negalima laižyti, negalima net liesti labai šaltų geležinių daiktų, nes liežuvis ar pirštai bematant prišala.
Suriaumojo meška nesavu balsu, šiaip taip atplėšė liežuvį nuo kirvio ir nulėkė į mišką. Nuo to laiko meškos pačios susiranda maisto ir žmonių miške negąsdina.
Atsakymai
Burgis, 2012-11-09 11:37:58
Tinka?…
petras, 2012-11-09 13:14:18
Tinka 🙂 tik kirvio pasakoj toj neprisimenu 🙂 dar patiko pasaka, kai jaunėlis šaltukas bandė dirbantį žmogų sušaldyt, bet nepavyko 🙂
Filo, 2012-11-09 13:18:21
Kažkaip gaila tos meškos pasidarė. Galėjo to šerkšno palaižyt ir laiminga eit sau toliau snaust.
Šiaip kirvių kotai mediniai dažniausiai,
prie jų liežuviai nelimpa. 🙂
Burgis, 2012-11-09 13:37:50
Filo: pagyrimas! Aš ir provokuoju savo vaikučius, kaip jie reaguos į tai, kad meška nieko blogo nepadarė, net pasidavė, o ją vis tiek nuskriaudė… Noriu, kad patys vaikučiai surastų tą neteisybę.
O palaižyti pasiūlė ne kotą, žinoma.
Filo, 2012-11-09 14:12:36
Na taip, gautųs kaip ir nebe tas žanras…
Antra vertus, ašmenis laižyt ir vasarą pavojinga.