Илья Репин. Какой простор! (1903)
-
Sniego beveik nebuvo, kažin kaip išgyveno mano braškės?
-
Vilniaus knygų mugė man dar kartą parodo, kaip laiku pasitraukiau iš leidybos rinkos. Panašiai, kaip žemdirbiai pasitraukė iš cukrinių runkelių, linų auginimo rinkos…
-
Laukiame derliaus, kuriuo pradžiugins arba nuliūdins abiturientai. Mes kaip žemdirbiai: darome, ką galime, bet ir gamta dirba savo darbą… Derlių prognozuoti sunku.
-
Ką šiemet priimsime į gimnaziją? „Sudygo“ gražiai, konkursas didelis, bet žemdirbiai žino – nesidžiauk per anksti, gal viskas į lapus išeis…
-
Prislopo dėmesys šiai svetainei. Žemdirbiai pasakytų – laikas keisti sėjomainą. Žemdirbiai žino, kad kartais lengviau atsidūsti supratęs – bulvės čia neaugo ir neaugs, nevark be reikalo, geriau sėk javus…
-
Žemdirbio instinktas man sako: neužsiimk tuo, kas tik mėnesiui, metams, rūpinkis tuo, kas dešimtmečiams, šimtmečiams. Pavyzdžiui, anūkėliais.
***
Taip ir gyveni žmogus… Jei moki, pasimeldi, kad gamta būtų palanki. Liūdnai atsidūsti, kai šalčiai, vėjai, lietūs sunaikina tai, ką kūrei rankomis ir širdimi… Džiaugiesi ir dėkoji dangui, kai gauni daugiau nei tikėjaisi. Patikini save, kad nesi gamtos valdovas, o esi tik jos draugas, bendražygis, todėl labai nesikremti dėl nesėkmių – ne pavogė, o tik nedavė…
Pavasaris už lango, pavasaris!
Atsakymai
Burgis, 2014-02-21 09:28:06
Šiaip sau, testas… 🙂