Grįžome iš Vilniaus. Vakar Dubingių žirgyne gražiai atšventėme Laurutės penkerių metų sukaktį.
Šįryt į mūsų lovą Laurutė įsirangė su savo balandėliu.
Pasekiau tris jos užsakytas pasakas, visose buvo balandėlis… Rytoj vieną iš tų pasakų čia užrašysiu.
Močiutė perskaitė pasaką apie Padingtoną…
Dabar mūsų jaunosios šeimos iš Vilniaus ir Stokholmo važiuos paslidinėti, o mudu lauksime kitos sukakties – po mėnesio jauniausiai anūkėlei bus penkeri!
O tada palauksime dar mėnesį – Lukui sukaks septyneri…
*
O tame laimės fone – ir pavasario gražumas!
Ir permainų metas mudviejų gyvenime…
Ir bandymai pataisyti valstybę…
Ir džiaugsmas suteikiant kitiems džiaugsmo: išdalijau gerų žmonių suaukotų pinigų, o šiandien pasitikrinau – dar du žmonės paaukojo! Milda… Taip norėčiau, kad po daugelio metų ir mūsų anūkėlė Milda suteiktų džiaugsmo kitiems, ir ją kas nors geru žodžiu taip paminėtų, kaip šiandien aš miniu, prisimenu tą gimnazistę Mildą, paaukojusią fondui. Gal vis tik ne visą laiką aš buvau smurtautojas ir teroristas?
*
Skauda… Aš nenoriu, kad visai neskaudėtų! Pradėčiau galvoti, kad jau miriau… Bet gal galėtų skaudėti mažiau ir ne visur iš karto? Vėl teks aplankyti keletą gydytojų. Laimė, turiu laiko! Laimė, kad esu išmokęs gydytis! Laimė, kad iš manęs niekas niekada neatims to džiaugsmo, kurį patyriau vakar, šiemet, pernai, per ilgus ir smagius dešimtmečius.
*
Einu tuo gyvenimo keliu ir stebiu ženklus. Kiekvienas ženklas svarbus! Ir jūs stebėkite…
Atsakymai
Burgis, 2015-03-08 17:49:17
Ak, ta kovo aštuntoji! Pražiopsojau…