Pavasarį nenoriu senti!
*
Ruošiu anūkėlėms užduotis:
Juk tai Mildutė padovanojo mums pačios pagamintą indelį raktams susidėti!
Dabar anūkėlės slidinėja Šveicarijoje, o aš vartau savo „Pramonės įmonių ekonomikos“ konspektą (radau tarp senų daiktų; kaip gera, kad neišmečiau!), skaitau jame surašytus jaunystės eilėraščius ir galvoju: pavasarį nenoriu senti! vėl noriu būti toks naivus, jautrus! Šiek tiek drovu, bet – ne gėda! Neturiu galvoti, kad buvau ir esu tobulas. Todėl paskaitykite…
***
Triptikas apie meilę
*
Galima
Garbinti žvaigždę sužibusią,
Rausti nuo žvilgsnio paklydusio,
Gaudyti žodį išsprūdusį,
Supti svajonėse liūdesį.
*
Meilė ta – gėlės, atodūsiai…
Rudenio vėjas paguodžiantis,
Kai gęsta ugnis neliepsnojusi,
Kai miršta daina nusibodusi.
*
Galima
Meilę dalinti be gailesčio,
Mėgautis prietemų svaiguliu,
Spjaut – kas prasideda, baigiasi,
Trypti nesuprastą ilgesį.
*
Taip sudega knygos ugniakure:
Plyksteli kaitriai, apakina
Ir išmeta plėnis pro kaminą
Ir tikrąjį gėrį į praeitį.
*
O galima
Nešti ją, vėjyje plazdančią,
Tyrą, aistringą ir paprastą,
Ritmui kasdieniniam pratusią,
Šventės vaivorykšte mirgančią.
*
Rudens padūmavusį vakarą,
Pūgos nesibaigiančioj pasakoj,
Žemei pamilus pavasarį,
Degančios saulės atakose –
Vesti tave,
Sekti tave,
Eiti šalia
Ir būt stipresniam už save.
*
1972 09 09
***
Tiktai tada
*
Kada visi keliai balti
Bėgs pas tave, raitysis,
Jais neš mane mintis laki,
Tavas akis matysiu –
Tada aš pasakysiu – myliu.
*
Kai bus diena tokia ilga
Vienam man palikta,
Minutės tirps lyg ugnyje,
Kai būsi tu greta –
Tada aš pasakysiu – myliu.
*
Kada supančiosi mane
Skambiojom juoko sruogom,
Kai neberasiu net sapne
Ramybės nei paguodos –
Tada aš pasakysiu – myliu.
*
Kai švies man tavo šypsena,
Sušildys širdį rankos
Ir žodžiai bus – lyg dovana –
Jūreiviui lauktas krantas –
Tada aš pasakysiu – myliu.
*
Aš noriu daug,
Gal net per daug,
Gal susapnuota ši daina,
Bet aš žinau, kad tik tada –
Tada aš pasakysiu – myliu.
*
1971 08 12
Atsakymai
Anonimas, 2017-02-12 19:46:01
Iš praeito Jūsų įrašo.
“Žinau ir tai, kad gimnazistai tai darydavo. BET! Yra esminis „bet“. Jie žinojo ir aš žinojau: jei aš gausiu akivaizdžių to įrodymų, tai arba jų, arba manęs Gimnazijoje nebebus.”
Pataisykit, jei klystu, bet ar tikrai manot, kad nepagautas – ne vagis?
Burgis, 2017-02-12 21:02:49
Anonimui: na, čia lyg ir ne į temą… Bet atsakysiu.
Aš norėjau išmokyti gyventi teisingai net tada, kai niekas netikrina kišenių, kai nėra skambučio į pamoką ir iš pamokos, kai nėra kontrolės prie durų (kas įeina, kada įeina, kada išeina…), kai niekas nekviečia tėvų pas direktorių paskųsti, ką vaikas „pridirbo“, ir t.t.
Kai kam pavyko! Kiti to išmoks vėliau, bet išmoks, prisimindami Gimnaziją. Kiti to išmokys savo vaikus. Vis tiek ateis laikas, kai kiekvienas moksleivis bus orus, garbingas ir teisinga Žmogus!
Anonimas, 2017-02-12 22:56:44
Burgiui: ne į temą, bet nenorėjau laukti epilogo ar rašyti į prieš tai įrašą.
Tai, ką parašėte ir yra svarbiausia.
Burgis, 2017-02-13 08:38:23
Anonimui: ačiū! Ir ačiū Jums už tai, kad priminėte, jog pavasaris, jog turiu parašyti meilės išsaugojimo ir ištikimybės šeimoje tema. Rytoj parašysiu.
Sokolovas, 2017-02-13 10:09:50
Pavasaris išauš tada, kai pagaliau atsuks laiką 1 val.į priekį. Kai pradės veikt lauko kavinukės…
O kol kas …žiema, ir sutema…:)
Burgis, 2017-02-13 18:40:46
Sokolovui: tik visiškas pesimistas dar nemato pavasario!… Išeikite į laukus – pamatysite.
Virėjas, 2017-02-13 20:12:03
Dabar pavogsiu jūsü eilėraštį ir nusiūsiu savo mylimajai, sakysiu mano ;)))
Burgis, 2017-02-13 20:34:33
Virėjui: O, jei ji Jus dėl to dar labiau mylės, aš būsiu laimingas!…