… o mano vaikystė kvepia kanapėmis. Ne visi čia kasdien lankosi, todėl priminsiu vieną istoriją.
Sibire kanapės man įsiminė visam gyvenimui: mes žaidėme kanapių „džiunglėse“, iš kanapių plaušo darėme botagus, virves, su virtomis bulvėmis valgėme skrudintas kanapių sėklas. Skanu!
*
Sugrįžome į Lietuvą. Maždaug po 20 metų einu per Raseinius ir sustoju lyg nušautas. Kažkoks pažįstamas kvapas į mane padvelkė! Stovėjau ir dairiausi tol, kol viename darželyje pamačiau kanapes! Jei būčiau jas pamatęs, bet neužuodęs, kažin, ar būčiau atpažinęs. O kvapo su niekuo negalėjau supainioti!
***
Kvepalų „Быть может“ kvapas jums gal net nepatiktų, o man tai geriausi kvepalai pasaulyje, nes jie kvepia mano jaunyste, mano meile, mano dvidešimtmete Albina.
Turi praeiti daug metų, kad priežastis ir pasekmė susikeistų vietomis. Anksčiau mergaitės lūpos kvepėjo vyšniomis, dabar vyšnios kvepia mergaitės lūpomis. Anksčiau pavasario vejas atnešdavo gėlių kvapus, dabar tas vėjas atneša prisiminimus… Žemuogės kvepia mergaite vardu (…), alyvos kvepia mergaite vardu (…), pavasario sniegas kvepia mergaite vardu (…)… Tik nepamanykite, kad aš visas tas mergaites savinuosi! Tiesiog dėkingas joms, kad įprasmino žiedus, kvapus! Dabar mano pavasariai kvepia jaunyste.
Atsakymai
Burgis, 2012-03-19 21:03:07
Ir jums?…
NiekurNeiva, 2012-03-19 22:39:48
Buteliuko formą prisimenu, o štai ar buvo dėžutė – nebeprisimenu? Ir kainavo ar tai virš 3rub, ar virš 6rub? Klystu?
Dar prisimenu tokią lauktuvę iš Maskvos – arbata “Bodrostj”…
Šildo tokie tekstai, šildo – ypač kai už lango vėjas, “horizontalus sniegas”, “kruopos” – dargana…
Audrius, 2012-03-20 16:39:41
NiekurNeiva: Na, nereiktų tokia jau minorine gaidele… Susirgsite kokia romantine melancholija, oi tada tai bus Jums:)… viena nuostabesnių ligų, nunešanti… atgal į prisiminimus. Tad aukčiau nosį!:) Vat gerb. Direktorius “sklidinas” optimizmo ir reikia imti pavyzdį iš jo… 🙂 O kai viskas aplink sužaliuos… ir patys būsim tarsi medžiai, gėlės, tarsi paukščiai ir žvėreliai…
*
“…žalių svajonių karuselė
vėl pasisuks link keisto žalio tikslo
…žalia…
…dar niekada į ją taip nežiūrėjau
lyg koks žvėris iš viksvų”
arba
“kur tave aš lydėsiu…
ne…dabar jau geriau to nežinoti…
dar ilgai ilgai viens prieš kitą stovėsim
lyg baltos ramunės ąsoty”
*
Nors jau kita diskusijos diena, kitos ir mintys, bet noriu palaikyti šią džiaugsmo priežastį…pavasarį…malonius prisiminimus:). Visiems gero vakaro.
sonata, 2012-03-20 21:01:46
aha, pastūmėjot į prisiminimus… mano 18 – tas pavasaris (beveik prieš trisdešimtmečius) kvepėjo “Climat” kvepalais (vaikinuko pusmečio mokykliniai pietūs po 25 kapeikas… turėjo žmogus kantrybės) ir pilna lodžija bijūnų… jau tada Ala dainavo apie milijoną rožių… nors mano palankumo ir nepavyko “nusipirkti”, bet nuo laiko man bijūnai kvepia gardžiau už rožes…
Iš arčiau, 2012-03-20 21:30:32
Kalbant apie pavasarį, tai man iškart:
Ir vieną kart pavasarį, tu vėl atjosi drąsiai, o mylimas pavasarį, manęs tu neberasi.
O kalbant apie prisiminimus: buvau parašęs… tačiau nusprendžiau kad aš ne Ponas Burgis… Pasiliksiu juos, itin savanaudiškai, sau 🙂
Saula, 2012-03-20 21:32:28
Ačiū, p. Bronislovai, sugrąžinot į jaunystės kvapus:-)
Net susimąsčiau. Kažkodėl savo “simpatijas” prisimenu “ausimis”. Gal ne veltui sakoma apie tas moterų ausis :-).
Kvepalų „Быть может“ kvapą tikrai atsimenu. Atmintis mane net nustebino:-)
O ar šie kvepalai buvo 2 giliukų buteliukuose? Ar tai buvo kiti kvepalai (galvoje sukasi kažkoks latviškas pavadinima)?
Burgis, 2012-03-20 21:52:01
Buteliuko nepamenu, aš savo mergaitės kvapą pamenu… 🙂